Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1) 2018 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;

2) 2018 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

3) 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL bauda;

4) 2018 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 58 parų areštu;

5) 2018 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metais 4 mėnesiais laisvės atėmimo,

6) 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 1 dalį subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2018 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2018 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

7) 2018 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme.

8) 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme.

2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi (pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, ši bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui su 8 MGL dydžio bauda. 2020 m gegužės 15 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 24 d., laikotarpyje nuo 12.40 val. iki 16.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nukirpo apsauginę spyną, 5 eurų vertės, su kuria buvo prirakintas prie kelio ženklo elektrinis paspirtukąs „Xiaomi M365“, 300 eurų vertės, priklausantis nukentėjusiajai A. M., tokiu būdu, pagrobė svetimą A. M. priklausantį 305 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, datos tikslios neatsimena, jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Tą dieną buvo atvykęs į Vilnių, jo gerai nežino, neatsimena, kokiu tikslu buvo atvykęs, vartojo narkotikus. Su kuo buvo, negali pasakyti, nes neatsimena. Dienos metu pamatė paspirtuką, nukirpo jo spyną ir pasisavino. Apsauginę spyną nukirpo su replėmis, kurias turėjo su savimi. Paspirtuką pardavė atsitiktiniams žmonėms, kiek gavo, negali pasakyti, gal 60 eurų. Dėl padarytos veikos gailisi. Kai suprato, ką blogai daro, išvažiavo gydytis nuo priklausomybės privačiai. Tai padarė po šio įvykio ir jau nuo gruodžio mėnesio nevartoja narkotinių medžiagų. Civilinį ieškinį pripažįsta, jeigu jį nuteistų lygtinai, būdamas laisvėje eis dirbti, atlygins žalą. Jis yra (duomenys neskelbtini), yra dirbęs šiuos darbus. Jo pragyvenimo šaltinis būdavo darbas (duomenys neskelbtini), anksčiau yra daug metų dirbęs oficialiai, paskui neoficialiai. Grįžęs iš gydymo bandė įsidarbinti, bet kadangi yra teistas, niekas nenorėjo įdarbinti, šiuo metu gauna išmoką.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti gauti vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini) vidinis kiemas su įrengtu pakeliamuoju užtvaru į automobilių stovėjimo aikštelę. Šalia vieno kelio ženklo yra pastatytas oranžinės spalvos dviratis, o šalia kito matosi pastatytas juodos spalvos galimai paspirtuko stiebas bei šalia pastatytas baltos spalvos dviratis. Antrame vaizdo įraše (2020 rugsėjo 24 d., 16:07:44 val.) matyti, kaip prie minėtų ženklų prieina du vyriškos lyties asmenys ir vaikšto aplink vietą, kurioje pastatytas galimai paspirtukas ir baltos spalvos dviratis, jį apžiūrinėdami. Trečiame vaizdo (2020 m. rugsėjo 24 d., 16:09:30“ įraše matyti kaip vienas iš asmenų iš vidinės striukės pusės išsitraukia daiktą, galimai žirkles spynai nukirpti, ir, pasilenkęs, rankomis atlieka judesius (galimai nukerpa spyną). Tada kažką įsideda į vidinę striukės pusę ir, užlipęs ant paspirtuko, nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) pusės link. Tuomet asmuo, buvęs kartu, pasilenkęs kažką paima nuo žemės ir pasišalina ta pačia kryptimi (b. l. 34-38).

2020 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos atsakingas asmuo J. S.. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kuri nukreipta į (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., 16:15:16 val. ekrane pasirodo galimai vyriškos lyties asmuo su baltos spalvos elektriniu paspirtuku, važiuojantis šalia (duomenys neskelbtini) pastato adresu (duomenys neskelbtini)), link (duomenys neskelbtini) g. ir nusuka į kairę pusę. Sekančiame vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, ant (duomenys neskelbtini) juosiančios tvoros, 2020 m. rugsėjo 24 d. 16:15:56 val. matyti, kad gatvėje pasirodo asmuo, važiuojantis baltos spalvos elektriniu paspirtuku, link stebėjimo kameros, kurios vaizdo įrašas apžiūrimas. Pagal požymius matosi, kad tai tas pats asmuo, kaip ir ankstesniame vaizdo įraše (b. l. 42-46).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, t.y. kad jis, bylai aktualiu laiku ir vietoje, replėmis nukirpo apsauginę spyną, kuria prie kelio ženklo buvo prirakintas paspirtukas, ir šį paspirtuką pagrobė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. V., 2020 m. rugsėjo 24 d., laikotarpyje nuo 12.40 val. iki 16.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nukirpo apsauginę spyną, 5 eurų vertės, su kuria buvo prirakintas prie kelio ženklo elektrinis paspirtukąs „Xiaomi M365“, 300 eurų vertės, priklausantis nukentėjusiajai A. M., tokiu būdu, pagrobė svetimą A. M. priklausantį 305 eurų vertės turtą. Kadangi bendra pagrobto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tokie A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas – vagystė, pagrobti daiktai savininkui negrąžinti, todėl buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas 8 kartus, iš jų ne kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes (b. l. 82-90), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligas ar jų gydymą, tačiau paties A. V. teigimu nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo gydėsi šią priklausomybę.

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, pastarąją nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keturiems mėnesiams nuo to laiko, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, sprendžia, kad toks A. V. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padarytas nusikaltimas – vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – terminuotą laisvės atėmimą, šią bausmę atliekant realiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė tik nedaug viršija nedidelės turto vertės ribą, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kaltinamasis A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (b. l. 74). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi A. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 132-133). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi kaltinamajam A. V. paskirtas suėmimas paliktas galioti ir nustatytas jo terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. (b. l. 155-156). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam A. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 gruodžio 4 d. (2 dienos) ir nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, todėl kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. M. dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. vagystės pareiškė 300 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 22). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Paspirtukas buvo nenaujas, jį naudojo apie metus, pirko Baltarusijoje, mokėjo apie 400 eurų. Dabar įvertintas su nusidėvėjimu 300 eurų. Taigi, pastaruoju civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą pagrobto paspirtuko vertę, iš bylos duomenų matyti, kad jis nukentėjusiajai nebuvo grąžintas, todėl A. M. realiai patyrė turtinę žalą, kurios dydis atitinka civiliniame ieškinyje reikalaujamą sumą. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš A. V. pilna apimtimi, t.y. iš jo priteistina 300 Eur suma A. M. naudai turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. V. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam A. V. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 gruodžio 4 d. (2 dienas) ir nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V. 300 Eur nukentėjusiosios A. M. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.