Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2013-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-261-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-11
Bylos Nr.
2A-261-154/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
I. N.
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-261-154/2013

Teisėja A. Petkevičienė Proceso Nr. 2-36-3-00460-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

30.2.;30.9.1.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovo R. N. atstovui advokatui S. J.,atsakovės I. N. atstovui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. N. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-549-674/2012, iškeltoje pagal ieškovo R. N. ieškinį bei patikslintą ieškinį ir atsakovės I. N. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. R. N. ieškiniu (t.1, b. l. 1-4) 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas atidalyti jam priklausančią ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove I. N. ir:

- priteisti R. N. namo plane pažymėtas patalpas: pirmame aukšte: Nr. 1 pažymėtą verandą, kurios plotas 3,41 kv. m; Nr. 2 pažymėtą kambarį, kurio plotas 10,79 kv. m; Nr. 5 pažymėtą kambarį, kurio plotas 16,02 kv. m; antrame aukšte(mansardoje) Nr.1-10 pažymėtą kambarį, kurio plotas 9,58 kv. m.

Pagalbinį pastatą - garažą, plane pažymėtą 3G1p, kurio plotas 16 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

- priteisti I. N. namo plane pažymėtas patalpas: pirmame aukšte: Nr. 3 pažymėtą kambarį, kurios plotas 10,77 kv. m; Nr. 4 pažymėtą virtuvę, kurios plotas 9,85 kv. m; Nr. 6 pažymėtą vonią, kurios plotas 4,37 kv. m; antrame aukšte(mansardoje) Nr.1-8 pažymėtą kambarį, kurio plotas 13,22 kv. m.

Pagalbinius pastatus: ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2I1p, kurio plotas 13 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, plane pažymėtą 4I1p, kurio plotas 12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1m, kurio plotas 8 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti bendro naudojimo patalpomis: pirmame namo aukšte: Nr. 7 pažymėtą priestatą, kurio plotas 2,56 kv. m; antrame namo aukšte(mansardoje) Nr. 1-11 pažymėtą koridorių, kurio plotas 2,30 kv. m; Nr.1-9 pažymėtą koridorių, kurio plotas 3,61 kv. m. Kiemo statinius - šulinį, tvorą, rūkyklą, takus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

I. R. N. patikslintu ieškiniu (t.1, b. l. 174-176) 2012 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas atidalyti jam priklausančią ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove I. N. ir:

-priteisti R. N. namo plane pažymėtas patalpas: pirmame aukšte: Nr. 1 pažymėtą verandą, kurios plotas 3,41 kv. m; Nr. 2 pažymėtą kambarį, kurio plotas 10,79 kv. m; Nr. 5 pažymėtą kambarį, kurio plotas 16,02 kv. m; antrame aukšte(mansardoje) Nr.1-10 pažymėtą kambarį, kurio plotas 9,58 kv. m; Nr.1-9 pažymėto koridoriaus dalį, kurios plotas 2.3 kv. m.

Pagalbinį pastatą - ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2I1p, kurio plotas 13 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-priteisti I. N. namo plane pažymėtas patalpas: pirmame aukšte: Nr. 3 pažymėtą kambarį, kurios plotas 10,77 kv. m; Nr. 4 pažymėtą virtuvę, kurios plotas 9,85 kv. m; Nr. 6 pažymėtą vonią, kurios plotas 4,37 kv. m; Nr. 7 pažymėtą priestatą, kurio plotas 2,56 kv. m; antrame aukšte(mansardoje) Nr.1-8 pažymėtą kambarį, kurio plotas 13,22 kv. m; Nr.1-11 pažymėtą koridorių, kurio plotas 3,20 kv. m; Nr.1-9 pažymėto koridoriaus dalį, kurios plotas 1.31 kv. m.

Pagalbinius pastatus: garažą, plane pažymėtą 3G1p, kurio plotas 16 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, plane pažymėtą 4I1p, kurio plotas 12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1m, kurio plotas 8 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

-Pripažinti bendro naudojimo statiniais: kiemo statinius- šulinį, tvorą, rūkyklą, takus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

I. R. N. nurodė, kad mama jam ir jo broliui J. N. nupirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Po jo brolio J. N. mirties (duomenys neskelbtini) brolio dalį paveldėjo brolio dukra I. N.. Su broliu buvo žodžiu pasidalinę namą ir kitus statinius, taip ir naudojosi. Ieškovas šiuo metu name negyvena, gyvena savo žmonos name. Tarp jo ir atsakovės jokių asmeninių konfliktų nėra, tačiau ginčo name gyvena atsakovės I. N. motina V. L., kuri neleidžia ieškovui naudotis savo nuosavybe. Dėl to jis priverstas kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo, prašo patenkinti ieškinį.

Su priešieškiniu ieškovas nesutinka, nes atsakovės siūloma 13 000 Lt piniginė kompensacija jam yra aiškiai per maža. Jis galėtų svarstyti dėl namo dalies kainos, vadovaujantis VĮ „Registrų centro“ atliktu vidutinės rinkos kainos nustatymu. Tai sudarytų apie 40 000 Lt, tačiau atsakovė I. N. su tokia suma nesutinka. Taip pat nurodo, kad faktiškai turtas jau yra pasidalintas, juo taip ir naudojamasi.

Šalies argumentai

A. I. N. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atidalyti I. N. ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su R. N., tokiu būdu:

- priteisti natūra I. N. gyvenamąjį namą, 3 ūkinius pastatus, garažą ir kitus (inžinerinius) statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

- priteisti iš I. N. R. N. 13 000 Lt piniginę kompensaciją už R. N. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, 3 ūkinių pastatų, garažo, kitų statinių.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad atidalijamo turto vertę nustatė nepriklausomas turto vertintojas. 13000 Lt piniginę kompensaciją R. N. atsakovė siūlo išmokėti tokia tvarka: padengiamas įsiskolinimas antstolio A. B. kontoroje vykdomojoje byloje ir po to likusi suma pervedama į R. N. sąskaitą.

Teigia, kad J. N. ieškinio ir patikslinto ieškinio negalima tenkinti dėl to, kad atsakovei tektų mažiau kambarių, negu ieškovui ir tai pažeistų jos teises. Be to, padalinus namą taip, kaip prašo ieškovas, ieškovas neturėtų kaip namo šildyti, neturėtų sanitarinio mazgo, o tai patalpas paverstų negyvenamomis. Be to, atsakovė yra išsipirkusi ½ dalį namų valdos žemės sklypo, o ieškovas nėra net sudaręs žemės nuomos sutarties ir tai trukdytų naudotis nuosavybe. Atsakovė mano, kad be neproporcingos žalos turto paskirčiai, ginčo turtą natūra padalinti neįmanoma (t.1, b. l. 38-46).

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo R. N. patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės I. N. 17,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. I. R. N. 2012-04-17 ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas konstatavo esant nustatyta, kad: ieškovas R. N. ir atsakovė I. N. šiuo metu ginčo name negyvena; ieškovas nuosavybės teise kitų gyvenamųjų patalpų neturi; namo bendrasavininkiai žodiniu susitarimu seniai yra pasidalinę patalpas; atsakovės naudojamose patalpose gyvena atsakovės motina V. L., kuri ir trukdo ieškovui naudotis savo nuosavybe; ieškovo dukrai yra reikalingos patalpos gyventi su šeima; ieškovas sutinka įsirengti laiptus iš verandos į antrąjį namo aukštą; ieškovo materialinė padėtis yra sunki ir jis negali įsigyti kitos gyvenamosios patalpos. Pripažino, kad ieškovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe yra labai svarbus, o atsakovės atitinkamą interesą pripažino nelabai svarbiu. Nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl netinkamo ieškovo elgesio nėra galimybės naudotis bendru turtu; neįrodė, kad turtas negali būti padalintas natūra. Teismas nustatė, kad turtą galima atidalinti natūra, tačiau atsakovė I. N. atsisakė pateikti atidalinimo planą, o ieškovas R. N., prašydamas atidalinti konkrečias patalpas, nenurodė, kurioje vietoje yra jo prašoma koridoriaus dalis (2,3 kv. m) ir kaip bei kieno lėšomis bus izoliuota ši patalpa; ieškovas nenurodė, kaip ketina patekti į antrojo aukšto patalpas, kur planuoja įsirengti laiptus, kam jam reikalinga priteisti koridoriaus dalį antrame namo aukšte. Be to, ieškovas prašo jam paskirti 3 kambarius (36,39 kv. m) iš penkių kambarių, taip pat 13 kv. m ūkiniuose pastatuose, o atsakovei prašo priteisti tik 2 kambarius ( 23,99 kv. m ploto) ir 36 kv. m ploto ūkiniuose pastatuose. Pažymėjo, kad priskyrimas atsakovei didesnės dalies nelygiaverčių negyvenamųjų patalpų negali būti vertinamas kaip teisinga turto kompensacija, o ieškovas jokios piniginės kompensacijos ieškovei taip pat nepasiūlė.

Teismas nurodė, kad piniginė kompensacija už jam tenkantį turtą ieškovui galėtų būti priteista tik esant išimtinėms aplinkybėms, tačiau tokių aplinkybių atsakovė neįrodė. Teismas konstatavo, kad atsakovės siūloma 13 000 Lt piniginė kompensacija yra akivaizdžiai per maža, nes dalijamo turto rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis ir „masinį turto vertinimą“ yra apie 77 734 Lt, todėl priešieškinį atmetė kaip iš esmės pažeidžiantį svarbiausius ieškovo ir jo šeimos narių interesus (CK 4.80 str. 2 d.). Nurodė, kad turtas tarp bendrasavininkių gali būti padalintas tik natūra, todėl ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą laikė pagrįstu, tačiau sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą variantą gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos negali būti padalijamos, o kitų turto padalinimo variantų proceso dalyviai nepasiūlė, o teismas savo iniciatyva to padaryti negali, todėl ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad toks teismo sprendimas, kai šalių reikalavimai atmetami, t. y. ginčas iš esmės lieka neišspręstas, yra priimamas dėl pačių bendraturčių kaltės, nes jie neišnaudojo visų galimybių derindami savo valią dėl atidalijimo ir pasiūlė tik tokius atidalijimo būdus, kuriais nepaisoma kito bendraturčio interesų.

Šalies argumentai

A. I. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės I. N. priešieškinis ir kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo R. N. 2012 m. balandžio 17 d. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo R. N. atsakovės I. N. patirtas 286 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas ginčo sprendime pats sau prieštarauja: nusprendžia atmesti patikslintą ieškinį, nors ir pripažįsta jį esant pagrįstu. Mano, kad arba teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti, arba padarė klaidingą išvadą, kad patikslintas ieškinys yra pagrįstas.

2. Spręsdamas dėl galimybės atidalyti ginčo gyvenamąjį namą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, teismas vadovavosi tik ieškovo ir jo dukros J. N. paaiškinimais bei byloje esančiu gyvenamojo namo planu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, dėl minėtos galimybės buvimo ar nebuvimo teismai sprendžia, vadovaudamiesi pateiktais į bylą turto atidalijimo projektais. Byloje nėra pateiktas specialisto parengtas ginčo turto atidalijimo projektas, todėl teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ginčo turtą įmanoma atidalyti natūra. Priešingai, pagal byloje esančius objektyvius duomenis neįmanoma gyvenamojo namo atidalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

3. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti visas reikšmingas aplinkybes: (1) bylos šalių valią; (2) kiekvieno iš bendraturčių poreikį dalijamam daiktui; (3) galimybes įsigyti kitą tokį daiktą; (4) kt., tačiau teismas reikšmingas aplinkybes ištyrė nevisapusiškai ir neobjektyviai (CPK 185 str.). Nurodo, kad šalių valia sutampa tuo požiūriu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė byloje reikalavimus atidalyti jų turimą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su kitu bendraturčių, tik skirtingais būdais. Priešingai, nei nustatė teismas, aplinkybė, kad ieškovas daugiau nei dvidešimt metų deklaravo gyvenamąją vietą ginčo gyvenamajame name šiuo atveju neturi reikšmės, nes ieškovas ne tik nurodė, kad ginčo name negyvena jau nuo 1990 m. balandžio mėnesio, bet ir apskritai nėra jame gyvenęs. Ieškovo pagrindinė gyvenamoji vieta yra jo žmonos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė nuo pat gimimo gyveno ginčo name ir tik neseniai išvažiavo laikinai gyventi ir dirbti į užsienį. Priešingai nei nustatė teismas, nei pats ieškovas, nei ieškovo šeima neturi esminio intereso gyventi ginčo name, nes pagal paties ieškovo į bylą pateiktus oficialius duomenis apie ieškovo šeimos sudėtį, ieškovo šeimą sudaro tik ieškovas su savo žmona. Tuo tarpu atsakovės motina V. L. ginčo name jau seniai gyvena, o ieškovo dukra J. N. tik svarsto galimybe jame gyventi.

4. Vertindamas ieškovo galimybes įsigyti kitą tokį, kaip atidalijamas turtą, teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo sunkia materialine padėtimi, nes už atidalijamą turtą ieškovas gautų teisingą kompensaciją, kurią, esant poreikiui, galėtų panaudoti naujo turto įsigijimui.

5. Į bylą atsakovė buvo pateikusi Turto vertinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui jokia žemės sklypo dalis nepriklauso, nustatyta bendra ieškovui ir atsakovei turto rinkos vertė yra 26000 Lt, todėl išmokėtinos ieškovui piniginės kompensacijos dydis (atidalijamos ½ turto dalies rinkos vertę) yra 13 000 Lt.

6. Atsakovės užsakymu 2012 m. balandžio 27 d. taip pat buvo atliktas turto dalies, kurią ieškovas prašo jam priteisti, rinkos vertės įvertinimas. Šio turto rinkos vertė vertinimo dieną buvo 7100 Lt. Abu ginčo turto vertinimus atliko asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ieškovas nustatytos turto rinkos vertės neginčijo, todėl teismas, spręsdamas dėl atsakovės pasiūlytos piniginės kompensacijos dydžio, nepagrįstai nurodė, kad 13000 Lt dydžio kompensacija pažeistų ieškovo teises, protingumo bei teisėtumo principus, nes pats ieškovas pradiniu ieškiniu prašė jam priteisti ginčo gyvenamojo namo dalį, kurios nustatyta rinkos vertė yra daugiau nei du kartus mažesnė už atsakovės pasiūlytą kompensaciją.

7. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nusprendžia palikti nenagrinėtu pradinį ieškinį, tačiau nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų ir teisinio pagrindo. Patikslintame ieškinyje ieškovas pakeitė (patikslino) pradinio ieškinio dalyką, nes jo faktinis pagrindas išliko toks pat. Teismas byloje privalėjo priimti atitinkamą sprendimą dėl byloje pareikšto vieno - pradinio, pakeisto patikslintu, ieškinio, o ne dėl dviejų (pradinio ir patikslinto) ieškinių. Nepaisant aplinkybės, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, nusprendęs pradinį ieškinį palikti nenagrinėtu, darytina išvada, kad faktiškai teismas byloje pareikštą ieškinį kartu su jo pakeitimais (patikslinimais) išnagrinėjo ir priėmė sprendimą jį atmesti, o ne paliko nenagrinėtu. Mano, kad turi būti panaikinta sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad pradinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtas žodinio proceso tvarka.

Atsakovės (apeliantės) I. N. atstovas advokatas S. B. sutiko, kad I. N. apeliacinis skundas būtų patenkintas iš dalies ir pagal naują teismo eksperto atliktą pastatų ir statinių įvertinimą (28 000 Lt) ieškovui R. N. priteisti 14000 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Taip pat prašė iš ieškovui priteistos kompensacijos atskaičiuoti atitinkamą sumą antstoliui pagal vykdomus išieškojimus ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliantės atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kad turtą natūra galima padalinti tik tada, kai nepadaroma žala jo paskirčiai. Padalinus ginčo gyvenamąjį namą natūra, neliktų sanitarinių patalpų; žemės sklypo, ant kurio stovi namas, nuosavybė dar nėra sutvarkyta, todėl ieškovas R. N. neturi teisės į namo padalijimą natūra. R. N. nėra atsiskaitęs su savo ankstesniu kreditoriumi, todėl tikėtis, kad ieškovas susitvarkys su jam priskirtąja namo dalimi, neverta. Namas turi būti šildomas, turi būti įrengti patogumai, kad nebūtų pažeisti atsakovės I. N. interesai. Apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis teismo eksperto išvada ir ieškovui priteisti piniginę kompensaciją pagal nustatytą turto vertę.

I. R. N. atstovas advokatas S. J. nurodė, kad ieškovas sutinka, kad jam būtų priteista 35 000 Lt piniginė kompensacija, o jeigu kompensacija ieškovui nebūtų priteista, jis prašo padalinti turtą natūra. Prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui 35 000 Lt piniginę kompensaciją.

I. R. N. ir atsakovė I. N. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, paskirta ekspertizė gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Iš 2013 m. birželio 28 d. Teismo ekspertizės akto išvados matyti, kad

gyvenamojo namo, 4 ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto apžiūros metu (2013 m. birželio 18 d.) buvo 28 000 Lt (t. 2, b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad sprendimas panaikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 1 d. ).

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo R. N. patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove I. N. valdomą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius), esantį (duomenys neskelbtini) atidalinti natūra, atmetė, o pradinį R. N. ieškinį, kuriuo faktiškai buvo prašoma tarp bendrasavininkių nustatyti naudojimosi turtu tvarką, paliko nenagrinėtą. A. I. N. priešieškinį, kuriuo minėtą turtą buvo prašoma atidalinti atsakovei I. N. paskiriant visą turtą natūra, o ieškovui R. N. priteisiant 13 000 Lt piniginę kompensaciją, teismas atmetė. Priteisė iš atsakovės I. N. 17,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teisme iš esmės ginčas tarp bendrasavininkių liko neišspręstas.

A. I. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės I. N. priešieškinis ir kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo R. N. 2012 m. balandžio 17 d. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo R. N. atsakovės I. N. patirtas 286 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidas.

Nors minėtu sprendimu taip pat buvo atmestas ieškovo R. N. patikslintas ieškinys, o pirminis ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau ieškovas R. N. sprendimo neskundė, atsiliepimo dėl I. N. apeliacinio skundo nepateikė.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

LR Civilinio kodekso (CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013 ir kt. ).

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra, arba kai su tokiu atidalijimu (pinigine kompensacija) sutinka turto bendrasavininkis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas R. N. reikalavo turtą atidalinti natūra, o atsakovė I. N. reikalavo šį turtą atidalinti sumokant ieškovui piniginę kompensaciją.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2013 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje dalyvavęs ieškovas R. N. nurodė, kad sutiktų už savo turto dalį gauti piniginę kompensaciją, tačiau ji turi būti teisingai nustatyta, todėl prašė teismo paskirti ekspertizę teisingam turto įvertinimui. Taigi, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš esmės liko ginčas dėl atidalijamo turto vertės.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose yra kilęs bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Kadangi atidalijamo turto rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (78141,00 Lt) ir nekilnojamojo turto vertė, kurią nustatė atsakovės I. N. pasamdytas turto vertintojas (26000,00 Lt) ženkliai skyrėsi, Šiaulių apygardos teisme buvo paskirta teismo ekspertizę turto vertei nustatyti (t. 2, b. l. 67-69).

Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė įvertinimo dieną, t.y. 2013 m. birželio 18 d., yra 28 000 Lt (t. 2, b. l. 75).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės praktiką, yra taip pat pažymėjęs, kad teismas ne tik turi nustatyti teisingą konkretaus turto vertę, tačiau įvertinti ir prašomų atidalyti dalių individualias vertes, atsižvelgiant į jų tiesioginę paskirtį bei galimybę panaudoti verslui ar kitam tikslui, ir tik taip teismas gali spręsti dėl taikytino bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo ir teisingos kompensacijos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013).

Kaip jau buvo minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atidalijamo turto (pastatų ir statinių) vertė pagal „masinį vertinimą“ 1988-1989 metais buvo 78 141,00 Lt (t.1, b. l. 10-12), o pagal teismo eksperto atliktą vertinimą 2013 m. birželio 18 dienai to paties turto rinkos vertė buvo 28 000 Lt (t. 2, b. l. 75). Panašią pastatų ir statinių rinkos vertę (26 000 Lt) 2012 m. balandžio 27 dienai buvo nustatęs ir atsakovės I. N. pasamdytas turto vertintojas (t.1, b. l. 104-129).

Kadangi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 dalis); CPK 185 str. 1 dalis įpareigoja teismą įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, o Civilinio kodekso (CK) 1.5 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi spręsti ginčą vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visiems žinomą aplinkybę, kad pastaraisiais metais dėl nepasibaigusios ekonominės krizės yra ženkliai sumažėjusi perkamoji galia, o tuo pačiu nekilnojamojo turto kaina, kuri turi tendenciją ateityje didėti, t.y. padidėti nekilnojamojo turto kaina, teismas ginčo nekilnojamąjį turtą, šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį bendraturčiams R. N. ir I. N., esantį (duomenys neskelbtini), įvertina 40 000,00 litų rinkos kaina.

Todėl bendraturčiui (ieškovui) R. N. iš esmės sutikus, kad už jam tenkančią turto dalį būtų sumokėta „teisinga“ piniginė kompensacija, ir bendraturtei (atsakovei) I. N. reikalaujant taikyti turto atidalijimo būdą, kai jai atitenka turtas natūra, o ieškovui išmokama piniginė kompensacija, teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirma, toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principas taikytinas, antra, ieškovui R. N. piniginė kompensacija nustatytina ne 14 000,00 Lt, kaip sutiko atsakovė, o 20 000,00 litų. Taip teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgdama ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos suformuotas nuostatas „Dėl piniginės kompensacijos atidalijant iš dalinės nuosavybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Vadovaujantis išdėstytu, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkių R. N. ir I. N. atidalintinas taip:

- atsakovei (bendrasavininkei) I. N. nuosavybės teise paskirtinas natūra šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (šulinys, tvora, rūkykla, takai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- atsakovė I. N. įpareigotina už ieškovui (bendrasavininkiui) R. N. priklausančio aukščiau išvardinto turto ½ dalį sumokėti 20 000,00 litų piniginę kompensaciją.

Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo tvarkos nustatymo.

A. I. N. savo priešieškinyje ir apeliaciniame skunde reikalavo nustatyti piniginės kompensacijos išmokėjimo R. N. tvarką, kad pirmiausia I. N. visiškai padengia R. N. skolą, kurios išieškojimą vykdo antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. 41- 3914/09, o tik po to (ne vėliau kaip kitą darbo dieną) I. N. sumoka likusią piniginės kompensacijos dalį R. N..

Kaip savo priešieškinyje nurodė atsakovė I. N., tokį reikalavimą ji reiškia dėl to, kad R. N. priklausanti ½ dalis turto (gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir statinių), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. spalio 16 d. yra areštuota antstolio A. B., todėl areštas trukdytų I. N. disponuoti jai priteista šia turto dalimi.

Šis atsakovės (apeliantės) I. N. reikalavimas netenkintinas.

Teismas, šioje konkrečioje byloje atidalindamas bendrasavininkių turtą, neturi teisės be jų pačių sutikimo nustatyti, kaip jie turi disponuoti šiuo atidalintu turtu ateityje, juolab, leisti vienam bendrasavininkiui disponuoti kito bendrasavininkio turtu (pinigine kompensacija) be jo paties (R. N.) sutikimo. Atsakovė I. N. savo teisę netrukdomai naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu, jei liktų tokie apribojimai, galės įgyvendinti kitais įstatyme nustatytais būdais, pvz., įsiteisėjus šiam teismo sprendimui ir įregistravusi savo nuosavybės teisė į atidalintą turtą Nekilnojamojo turto registre, I. N. galės kreiptis į teismą dėl arešto jos turto daliai panaikinimo.

Dėl ieškovo R. N. pradinio ieškinio.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs R. N. patikslintą ieškinį, faktiškai patenkino jo reikalavimą pakeisti ieškinio dalyką (CPK 42 str. 1 d.), ir šioje civilinėje byloje toliau nagrinėjo tik patikslinto ieškinio reikalavimą (dalyką), todėl skirtingai spręsti dėl to paties ieškinio dalyko neturėjo pagrindo.

Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės I. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies:

Priimtinas naujas sprendimas, kuriuo:

- ieškovo R. N. patikslintas (kartu ir pradinis) ieškinys dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo natūra atmestinas;

- atsakovės I. N. priešieškinis dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo I. N. paskiriant visą turtą natūra, o bendrasavininkiui R. N. išmokant piniginę kompensaciją, tenkintinas iš dalies. Reikalavimas nustatyti piniginės kompensacijos išmokėjimo tvarką – atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 95 str. 5 d.).

I. R. N. už ieškinį ir patikslintą ieškinį nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, nes jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengiant teismui dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t.1, b. l. 18, 31-32).

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-15 pažymos Nr. VI-843 (7.1455) matyti, kad ieškovo advokato užmokestis yra 400,00 Lt (t.1, b. l. 24).

A. I. N. už priešieškinį yra sumokėjusi 142 Lt žyminį mokestį (t.1, b. l. 165). Nors pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavo advokatas ( t.1, b. l. 27), apie turėtas advokato samdymo išlaidas, o taip pat apie turto vertės nustatymo išlaidas, duomenų nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo R. N. ieškinys yra atmestas, o atsakovės I. N. priešieškinis patenkintas iš dalies (50 proc.), iš ieškovo R. N. atsakovei I. N. priteistinos 71 Lt žyminio mokesčio išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo atstovavimo išlaidos valstybei neatlyginamos.

Pirmosios instancijos teisme patirtos 34,98 Lt procesinių dokumentų teikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes ieškovas R. N. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš atsakovės I. N. galimos priteisti išlaidos nesudaro 10 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

I. R. N. apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nepateikė.

A. I. N. išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro: 144 Lt žyminis mokestis (t. 2, b. l. 29). Apie advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovė duomenų nepateikė.

Patenkinus 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, proporcingai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 3 d.), todėl iš ieškovo R. N. atsakovei I. N. priteistinos 72 Lt žyminio mokesčio išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 32,47 Lt (t. 2, b. l. 42), tačiau išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes ieškovas R. N. yra visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš atsakovės I. N. galimos priteisti išlaidos nesudaro 10 Lt.

Iš viso atsakovei I. N. iš ieškovo R. N. priteistini 143,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

I. R. N. patikslintą ieškinį dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo natūra atmesti.

A. I. N. priešieškinį dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo turto atidalijimo išmokant piniginę kompensaciją patenkinti iš dalies ir atidalinti bendrasavininkiams R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdomą nekilnojamąjį turtą (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (šulinys, tvora, rūkykla, takai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), taip:

- atsakovei (bendrasavininkei) I. N. nuosavybės teise paskirti natūra gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (šulinys, tvora, rūkykla, takai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- atsakovę I. N. įpareigoti už ieškovui (bendrasavininkiui) R. N. priklausančio aukščiau išvardinto turto ½ dalį sumokėti 20 000,00 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) piniginę kompensaciją.

A. I. N. reikalavimą nustatyti piniginės kompensacijos išmokėjimo atsakovui tvarką pirmiausiai padengiant jo turimas skolas – atmesti.

Priteisti atsakovei I. N. iš ieškovo R. N. 143 Lt (šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjai Danutė MatiukienėLaisvė AleknavičienėDanutė Burbulienė