- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2-721-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. J.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „Armus“ atstovui adv. R. J. ir atsakovui A. J. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Armus“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 119 398 Lt) ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J. 119 398 Lt žalos atlyginimo, nuo priteistos sumos išieškoti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už laiką nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 10 dienos nutartimi ieškovui UAB „Armus“ iškelta bankroto byla. Atsakovas A. J. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Armus“ direktoriaus-administracijos vadovo pareigas. Atsakovas be jokio pagrindo 2009 metais nurašė ieškovo apskaitytų medžiagų už 344 123,16 Lt sumą. Nurašytų medžiagų vertė viršijo pardavimo pajamas, kurios 2009 m. siekė 224 725 Lt. Pagal šias faktines aplinkybes darė išvadą, kad iš nurašytų medžiagų pagamintą produkciją pardavė pusvelčiui arba nurašytų medžiagų visų nepanaudojo produkcijos gamybai. Abiem atvejais atsakovas elgėsi neteisėtai, dėl ko bendrovė patyrė 119 398 Lt žalą. Bendrovės kreditoriai atmetė A. J. siūlymą atlyginti 17 tūkstančių litų žalą tik todėl, kad atsakovas neturi galimybės šios sumos sumokėti iš karto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiko atlyginti padarytą žalą, bet jos dydis ne 119 398 Lt. Nurodo, kad 2008-12-31 prekių likutis, nurodytas inventorizacijos apraše, buvo faktiškai ne 187 264,10 Lt, nes iš esmės buvo bevertės medžiagos, gamybinės atliekos. Jos buvo įvertintos didesne suma tik todėl, kad bankui reikėjo pateikti duomenis apie turtinę bendrovės padėtį. Inventorizuojant turtą, gamybinės atliekos buvo įvertintos didesne nei reali vertė. Medžiagų nurašymu iš esmės buvo atliktas realus bendrovės turto įvertinimas teisingam 2009 m. ataskaitinio laikotarpio balansui sudaryti, nebuvo siekiama padaryti žalos bendrovei ar kreditoriams. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad nebesutinka atlyginti ir 17 000 Lt žalos. Šis dydis kreditoriams buvo nurodytas ne kaip realiai padaryta žala, o pagal atsakovo turtines galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies ( CPK 270 str., DK 256 str.)
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 10 dienos nutartimi UAB „Armus“ iškelta bankroto byla, UAB „Administratoriai LT“ ( įgaliotas asmuo G. Trepšys) paskirta šios bendrovės administratoriumi. Atsakovas A. J. dirbo bendrovės vadovu nuo 2008-09-05 dienos iki įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jo uždarbio vidurkis sudarė 400 Lt ( b.l. 16).
Pagal 2008-12-31 prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašą, pasirašytą atsakovo ir administratorės vadybininkės L. J. ( b.l. 7-8), prekių (medžiagų) UAB „Armus“ apskaitė už 187 264,10 Lt. Pagal ieškovo pateiktą sąskaitų apyvartą nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ieškovas įsigijo medžiagų dar už 171 734,34 Lt. Medžiagų nurašymo aktu Nr. 620 ieškovas nurašė medžiagų už 304 123,16 Lt; medžiagų nurašymo aktu Nr. 621 – dar už 40 000 Lt. 2009 metais nurašyta medžiagų iš viso už 344 123,16 Lt. Nurašymo aktuose nėra nurodyta, dėl kokios priežasties medžiagos nurašomos. Dalis medžiagų, panaudotų gamyboje, nurašyta pagrįstai, bet jų kiekis bendrovės dokumentuose nėra parodytas, jos nurašytos kartu su kitomis medžiagomis. 2009 metais UAB „Armus“ pelno(nuostolio) ataskaita užfiksavo 325 432 Lt grynąjį nuostolį, o pardavimo savikaina nurodyta 344 123 Lt ( nurašytų medžiagų vertė), pardavimo pajamos siekė 224 725 Lt. Nurašyta medžiagų už 119 398 Lt daugiau, nei gauta pardavimo pajamų, todėl, ieškovo tvirtinimu, tuo padaryta bendrovei ir jos kreditoriams reali žala, kuri pasireškia tuo, kad medžiagos ir prekės nurašytos be pagrindo.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuriuo vadovaujantis išvada apie faktą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikra abejonė, tačiau įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Visais atvejais išlieka šalies pareiga įrodyti tą privalomą visetą bei įrodymų ryšį su byla (CPK 178, 180 str. str.).
Pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti išvados, kad UAB „Armus“ 2009 m. nurašytos medžiagos ir prekės dėl to, kad jos buvo netinkamos gamybai, kad buvo iš esmės gamybinės atliekos, kaip tvirtina atsakovas A. J. , nes pagal pateiktus medžiagų nurašymo aktus, kitus bendrovėje įformintus dokumentus, tokios išvados daryti negalima. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo nurašytos gamybinės atliekos. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. ne tik kad buvo bendrovės vadovas, bet ir nuosavybės teisėmis valdė 50 bendrovės „Armus“ akcijų, dirbo ne tik šioje bendrovėje, kuri ruošė plokštes lauko šarvo durims, bet ir kitoje bendrovėje, kuri gamino šarvo duris, gamybos vadovu, negalima daryti išvados, kad tik siekiant realiai įvertinti bendrovės turtą, pagrįstai medžiagos, kaip bevertės, nurašytos, nes šiam tvirtinimui pagrįsti įrodymų nėra, nebuvo kliūčių atsakovui medžiagų nurašymą įforminti teisingai pagal aktų reikalavimus.
Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas ( DK 245 str.). Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Materialinei atsakomybei atsirasti reikalingos šios sąlygos: padaroma žala (bankrutuojanti bendrovė „Armus“ nurašydama medžiagas aktais, kuriuose nėra jokių duomenų apie jų nurašymo aplinkybes ir priežastis, patyrė 119 398 Lt nuostolį); žala padaroma neteisėta veika (atsakovas A. J. neužtikrino materialinių vertybių tinkamos apskaitos); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo: gautos pajamos nesiekė nurašytų medžiagų vertės, nurašyta medžiagų daugiau, nei galima buvo panaudoti gamyboje arba jos panaudotos kitur. Todėl šiomis nustatytomis aplinkybėmis yra teisinis pagrindas atsakovą A. J. patraukti materialinėn atsakomybėn.
Ieškovas prašo atsakovui taikyti visišką materialinę atsakomybę. Ieškovą ir atsakovą siejo ne tik darbo teisiniai santykiai. Jų santykius reglamentuoja DK ir LR Akcinių bendrovių įstatymas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Su A. J. materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta. Todėl A. J. gali būti taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles ir CK normas.
Pagal DK 245 str. materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam šio santykio subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia ( DK 255 str. 1 p.).
Be to, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, nėra pagrindo abejoti, kad A. J. sąmoningai neteisingai organizavo bendrovėje medžiagų ir prekių apskaitą, atliko neteisėtus veiksmus nurašydamas materialines vertybes ar jas inventorizuodamas, kaip pats tvirtina, neteisingai įvertino, kas tiesiogiai susiję su kreditorių interesų pažeidimu: bandymu rodyti geresnę turtinę padėtį, nei yra realiai, o jeigu taip ir nebuvo, tai paslėptu medžiagų ir prekių neišsaugojimu, ir dėl to vėlesniu jų nurašymu, siekiant išvengti atsakomybės.
Bendrovės valdymo organai, tarp jų ir jos vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
Atsakovas turi atlyginti bankrutuojančiai UAB „Armus“ neteisėtai nurašytų medžiagų vertę, nes nepateikė jokių įrodymų apie jų teisėtą panaudojimą ar pagrįstą nurašymą, kai pats pripažįsta žinojęs, kad elgėsi neteisėtai. Pagal DK 257 str. 2 dalį tyčia padaryta žala atlyginama visa. Kaip minėta, atsakovo atsakomybė kyla dviem juridiniais pagrindais: pagal CK 2.87 str. 7 d. ir pagal DK 255 str. 1 p.
Teismas turi pagrindą mažinti priteistiną sumą dėl atsakovo turtinės padėties, nes ir ieškovo atstovas teismo posėdyje neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis pajėgus atlyginti visą padarytą žalą. Ieškovo atstovas pripažino, kad nėra galimybės aprašyti atsakovo turto ieškinio sumai, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes iš esmės atsakovas jo neturi.
Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Armus“ atsakovas dirbo šios bendrovės vadovu, gaunamas uždarbis sudarė 400 Lt. Nurodė, kad sutuoktinė dirba slaugytoja, kad abu su ja išlaiko dvi besimokančias pilnametes dukras. Nurodytomis aplinkybėmis atlygintinos žalos dydis mažintinas iki 20 000 Lt.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu jų prašoma. Taigi pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti.
Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.
NUSPRENDŽIA:
Bankrutavusios UAB „Armus“ ieškinį atsakovui A. J. tenkinti iš dalies.
Priteisti bankrutavusiai UAB „Armus“ ( įm. kodas 3005 56701) iš atsakovo A. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 20 000 ( dvidešimt tūkstančių) litų žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 20 000 Lt priteistos sumos už laiką nuo 2011-04-05 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. J. 600 Lt žyminio mokesčio ir 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, šias sumas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui A. J. Panevėžio apygardos teismo 2011-04-05 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.