Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui, išnagrinėjęs

L. M. (buvusi pavardė Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, gyvenančios ir dirbančios Norvegijoje, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. (buvusi pavardė Š.) 2014 m. sausio 2 d. apie 00.22 val. Pakruojo rajone, Š. kaime, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi - alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter 500“ (prietaiso Nr. 19001, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1423237, paklaida ± 5 %, galioja iki 2014-01-09) jai nustatytas 0,51 promilių girtumas – lengvas girtumo laipsnis), policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais L. M. (buvusi pavardė Š.) padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

L. M. teismo posėdžio metu kalta dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų prisipažino visiškai paaiškino, kad vairavo automobilį būdama prieš tris valandas išgėrusi porą gurkšnių šampano, apsvaigusi nesijautė, nes yra nėščia ir alkoholio nevartoja. Policijos pareigūnams nepateikė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kvito, nes jį buvo palikusi namuose. Gailisi taip pasielgusi. Prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą ir, esant galimybei, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes dirba valymo įmonėje, darbo metu kasdien reikia automobiliu pravažiuoti iki 100 km. Prijungimui prie bylos pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 306/14(01).

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), neblaivumo nustatymo testo rezultatais (3 b. l.), patikros sertifikatu (4 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), informacija apie transporto priemonę (6 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (7 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (8 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog L. M. 2014 m. sausio 2 d. apie 00.22 val. Pakruojo rajone, Š. kaime, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,51 promilių girtumas. L. M. fakto, jog pažeidimo nustatymo dieną vartojo alkoholį neneigia, tačiau pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad jos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Neblaivumas L. M. buvo nustatytas naudojant alkotesterį „Lion Alcolmeter 500“, prietaiso Nr. 19001. Byloje yra AB „Vilniaus metrologijos centras“ patikros sertifikatas Nr. 1423237, kuriame nurodyta, jog alkotesteris, kuriuo buvo patikrintas girtumas, yra tinkamas naudoti, paklaida ± 5 %, o patikros sertifikatas galioja iki 2014 m. sausio 9 d. (4 b. l.). Patikrinus byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo abejoti AB „Vilniaus metrologijos centras“ išduotu ir Lietuvos Respublikoje galiojančiu prietaiso patikros sertifikatu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad, prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko negėrė bent 15-20 minučių. Iš Policijos pareigūnės Donatos Sadauskienės tarnybinio pranešimo (2 b. l.) matyti, kad girtumas L. M. buvo nustatomas laikantis šių taisyklių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad alkotesterio parodymai gauti teisingai, nes naudojimo tvarka nepažeista ir jo tikrinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti.

Teismas nesivadovauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 306/14(01), nes L. M. kraujas tyrimui dėl alkoholio nustatymo paimtas nesilaikant nustatytų norminiais aktais reikalavimų, neįvertinus asmens būklės, t.y. be medicininės apžiūros akto, be to kraujas paimtas parėjus daugiau kaip valandai laiko po girtumo alkotesteriu nustatymo, todėl ši išvada nepaneigia policijos alkotesterio parodymų.

L. M. (buvusi pavardė Š.) surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jos padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, nes ji vienu metu padarė du administracinius teisės pažeidimus, todėl abu pažeidimai nagrinėtini teisme bei jai skirtina nuobauda ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (nenumatytą ATPK 224 str.), sudarantį idealiąją sutaptį su jo padarytu pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (ATPK 33 str. 2 d., 224 str.).

L. M. kalta dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), neteista, administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebausta (8 b. l.), dirba, yra nėščia, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, jai skirtinos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos - už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skirtinas įspėjimas. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir L. M. (buvusi pavardė Š.) galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 126 str. 1 d.) ribose, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kur numatyta, kad administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei prevencinių tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Šia taisykle vadovaujasi ir apygardų teismai. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo charakterizuojamas teigiamai, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi nelaikytinos ypatingai švelninančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16‑536/2006, N16‑949/2006, N3‑020/2006, N16‑1757/2006 ir kitos). Administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Dirbdama darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, L. M. (buvusi pavardė Š.) privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau L. M. (buvusi pavardė Š.) sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą, todėl L. M. (buvusi pavardė Š.) prašymas neskirti jam atėmimo teisės vairuoti transporto priemones netenkintinas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 324-326 str., teisėjas

nutaria:

L. M. (buvusi pavardė Š.), pripažinti kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir ją nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį - 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – įspėjimu.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalies tvarka, L. M. (buvusi pavardė Š.) galutinę subendrintą administracinę nuobaudą paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjai dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjai gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.