Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vidai Malunavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei S. R., trečiajam asmeniui J. M., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas parodė, kad atsakovė S. R. yra buvusi jo žmona, santykiai su ja normalūs. Parodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo maždaug 5 ar 6 metus pragyveno kartu, tuo metu jiems gimė du vaikai, t.y. dukra D., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus E, gim.(duomenys neskelbtini). Vėliau jie pradėjo gyventi atskirai, o išsituokė tik (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam buvo žinoma, jog jo buvusi žmona S. R. laukėsi vaiko nuo kito vyro ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų Ernestą, kurio tėvystę jis ir ginčija, nes tai ne jo sūnus, ką patvirtina ir atsakovė bei tretysis asmuo. E. R. gimimo liudijime jis yra įrašytas tėvu, kadangi nuo santuokos nutraukimo nepraėjo 300 dienų, nors jis ir nėra biologinis Ernesto tėvas. Paaiškino, kad tik 2013 metais sužinojo, jog yra įrašytas E. R. tėvu, t.y. tuomet, kai buvo iškviestas į Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl su E. R. iškilusių rūpesčių. Parodė, jog atsakovė jam sakė, kad E. R. tėvas yra J. M. ir pats J. M. sakė jam, kad jis yra E. R. tėvas. Prašo nuginčyti E. R. tėvystę ir pripažinti, jog jis nėra E. R. tėvas.

Atsakovė ieškinį pripažino visiškai ir parodė, kad su ieškovu santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), nors jau ilgą laiką ji gyveno kartu su J. M., kuris ir yra E. R. tėvas, kadangi ilgai negalėjo rasti ieškovo ir su juo išsituokti. Parodė, kad jos sūnaus E. R. tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas V. R., kadangi nuo santuokos nutraukimo su V. R. nepraėjo 300 dienų. E. R. tėvas yra J. M., su juo ieškovė iki gimstant E. R. pragyveno apie 5-6 metus, J. M. pripažįsta sūnaus tėvystę. Po sūnaus E. R. gimimo ji su J. M. kartu dar gyveno apie tris metus. Sūnus E. R. žino, kad jo tėvas yra J. M., praeitais metais apie 2-3 mėnesius sūnus gyveno pas tėvą, tėvas rūpinosi sūnumi, tačiau J. M. iškilus rūpesčiams dėl gyvenamosios vietos sūnų ji pasiėmė. Sūnus E. R. bendrauja su broliu E. R., kuris gyvena su tėvu V. R.. Nurodė, kad J. M. pripažįsta tėvystę ir kai bus nuginčyta tėvystė, įregistruos sūnų savo vardu.

Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, kas patvirtinama byloje esančia teismo šaukimo įteikimo pažyma.

Išvadą duodančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-25 išvadą Nr. VT2-1303 ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esanti ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 6) patvirtina, jog V. R. ir S. R. santuoka nutraukta 2002 m. vasario 15 d.

Byloje esančios gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini)kopija (b. l. 7) ir (duomenys neskelbtini)gimimo įrašas Nr.1075 (b. l. 19), patvirtina, jog E. R. gimė (duomenys neskelbtini)

Kadangi E. R. gimė nepraėjus 300 dienų nuo V. R. ir S. R. po santuokos nutraukimo, vaiko tėvu įrašytas ieškovas V. R. (CK 3.140 str. 2 d.).

CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, įvertinęs bylos duomenis - ieškovo ir atsakovės paaiškinimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-25 išvadą Nr. VT2-1303, nurodytos institucijos atstovės paaiškinimus, kitus bylos duomenis, daro išvadą, jog ieškovas nėra E. R. tėvas, todėl pripažįsta, jog tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju nepažeis vaiko interesų, ir konstatuoja, jog ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-23 sprendimu Nr. (1.7.)-S-2712-13 (b. l. 8-10) ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina 558,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei: 144,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, 400,00 Lt išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 14,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.149-3.153 str. str., CPK 96 str., 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 268, 270, 376, 394-399 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2002 m. kovo 14 d. gimimo įrašą Nr. 1075, išduotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dalyje, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Priteisti iš S. R. 400 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš S. R. 14,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.