- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- N-858-81-14
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo T. C. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties T. C. A. administracinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2014 m. gegužės 28 d. Širvintų rajono apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio (toliau – Migracijos poskyris) teikimas (b. l. 1-2), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 2 dalimi bei 116 straipsniu, buvo prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį T. C. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis), gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, URC) iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ir išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Teikime nurodyta, kad 2014 m. gegužės 27 d. Migracijos poskyris gavo informaciją, jog Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai kelio Vilnius – Panevėžys (A2) 39 km. sustabdė automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. C. A., gim. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad užsienietis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nebuvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų (valdytojų) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Pareiškėjas su savimi turėjo tik vairuotojo pažymėjimo kopiją, 2006 m. lapkričio 24 išduotą (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareigūnai išsiaiškino, kad T. C. A. turi Lietuvoje suteiktą asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), o patikrinę duomenis Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje nustatė, jog 2012 m. rugsėjo 21 d. Migracijos valdyboje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), kaip ketinančiam Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta gamybine-komercine veikla. Teikime pabrėžė, kad 2013 m. kovo 26 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu T. C. A. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, nustačius, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. 2013 m. balandžio 19 d. leidimas buvo paskelbtas negaliojančiu. Pažymėjo, kad užsienietis policijos pareigūnams nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir pilietybę bei teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentavo, kad 2013 m. liepos 3 d. Migracijos valdyba priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. C. A. grąžinimo į užsienio valstybę, kuriame nurodė išvykti per 20 dienų, t. y. iki 2013 m. liepos 23 d. Sprendimas buvo apskųstas. 2014 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs skundą konstatavo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2013 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 10-27-SP24-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. C. A. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)" yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Nurodė, kad, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktais, T. C. A. gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, nes jis neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi (b. l. 8-10), vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktu, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi, Migracijos poskyrio teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ir išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Teismas, remdamasis pateiktais dokumentais, nustatė, kad T. C. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas ir priimtas sprendimas jį grąžinti į (duomenys neskelbtini). Šį Migracijos valdybos sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 10-27-SP24-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. C. A. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)" pripažino teisėtu ir pagrįstu, o T. C. A. skundą atmetė. T. C. A. neturi jokio Lietuvos Respublikoje galiojančio dokumento ir vizos. Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendė, jog T. C. A. gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikytinas neteisėtu. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. C. A. apeliaciniu skundu (b. l. 13-15) prašo: 1) pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį taikant pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku elektroninėmis ryšio priemonėmis atitinkamai teritorinės policijos įstaigai pranešti apie savo buvimo vietą; 2) judėjimo laisvės apribojimą (alternatyvią sulaikymui priemonę) taikyti iki bus nustatyta pareiškėjo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ir išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams; 3) užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje; 4) teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į anglų kalbą dalyvavimą. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą, motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakė dėl to, kad pareiškėjas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto bei dėl to, jog pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės „Smart Trade" akcininkas ir direktorius. Visa tai įrodo, kad pareiškėjas yra glaudžiais ekonominiais bei socialiniais ryšiais susijęs su Lietuva. Pažymi, jog bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad 2014 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, o sprendimas dėl jo grąžinimo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tačiau teismas nenurodė, kad šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes šiuo metu minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl teismas negalėjo griežtai konstatuoti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pastebi, jog pareiškėjas nurodė, kad jis yra pametęs asmens dokumentą (pasą), tačiau ketina vykti jo ieškoti į Kauną. Pareiškėjo asmens tapatybė yra nustatyta, tai pagrindžia ir tai, jog pareiškėjo byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuriame klausimų dėl jo tapatybės niekas nekėlė.
Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 115 straipsnyje nurodyta, jog užsieniečio atžvilgiu gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, tačiau teikimą tenkinęs teismas visiškai nepasisakė šiuo klausimu ir taikė išimtinai tik užsieniečio sulaikymą, t. y. pačią griežčiausią ir labiausiai užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę. Nurodo, kad pareiškėjas ketina likti Lietuvoje, dėl ko jis naudojasi visomis įmanomomis priemonėmis skųsti jam nepalankų sprendimą grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu ir mano, jog sulaikymo taikymas pareiškėjui, kai jis gali pats save išlaikyti Lietuvoje bei turi gyvenamąjį plotą, yra neproporcinga priemonė riboti pareiškėjo laisvę. Akcentuoja, kad paskirtas sulaikymo terminas pareiškėjo atžvilgiu yra neapibrėžtas, o pareiškėjo bylos procesas apeliacine tvarka gali užtrukti, taip pat tuo atveju, jei byla būtų perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, sulaikymo terminas gali viršyti Įstatymo 114 straipsnyje numatytus sulaikymo terminus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyris prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Migracijos departamentas nesutinka su apeliaciniame skunde išsakyta nuomone, jog T. C. A. nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Pažymi, kad 2014 m. birželio 18 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktoje išvadoje Nr. 5-IL-769 „Dėl T. C. A. grėsmės viešajai tvarkai" konstatuota, jog jo „elgesys, pasireiškiantis sistemingu teisės pažeidimų darymu ir valstybės institucijų prievolių nevykdymu, rodo jo nenorą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms. Toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl vertintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai". Pabrėžia, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. buvo baustas pagal įvairius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, bendra paskirtų baudų suma – 9 810 Lt – ir nesumokėta. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-979 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 12.1 papunkčio „jis per pastaruosius dvejus metus padarė administracinių teisės pažeidimų ir nesumokėjo teismo ar valstybės pareigūnų paskirtos baudos" nuostatomis, teikia išvadą, kad „(duomenys neskelbtini) piliečio T. C. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai". Migracijos departamentas mano, kad T. C. A. neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“115 straipsnio reikalavimų, nes jo buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – nustatytu laiku ryšio priemonėmis atitinkamai policijos įstaigai pranešti apie savo buvimo vietą.
Šalies argumentai
2014 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo T. C. A. atstovo pagal teisinių paslaugų sutartį prašymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Švenčionių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl šioje byloje skundžiamo Širvintų rajono apylinkės teismo nutarties peržiūrėjimo. 2014 m. liepos 8 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir taikė alternatyvią sulaikymo priemonę – kiekvieno mėnesio, kiekvienos savaitės penktadienį iki 14.00 val. periodiškai atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą registracijai – trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus nustatyta šio užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje arba jis bus išsiųstas nustatyta tvarka iš šalies. Pareiškėjas teigia, jog dėl nurodytų aplinkybių nebėra priežasčių nagrinėti bylą dėl analogiško prašymo Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pareiškėjo T. C. A. atstovas pagal teisinių paslaugų sutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad analogiškas prašymas dėl alternatyvios sulaikymo priemonės skyrimo buvo išnagrinėtas Švenčionių rajono apylinkės teisme, todėl prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.
Vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Taigi šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kita vertus, ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo atstovo prašymo turinį, į tai, kad pareiškėjas iš esmės pateiktu prašymu atsisako pateikto apeliacinio skundo, pažymi, kad pareiškėjo atstovo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo atitinka ABTĮ reikalavimus, t. y. jis yra pasirašytas pareiškėjo atstovo pagal teisinių paslaugų sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kliūčių, dėl kurių pareiškėjo atstovo prašymas negalėtų būti tenkintinas, nėra, todėl pareiškėjo atstovo prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo priimamas ir apeliacinis procesas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą administracinėje byloje nutraukiamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. C. A. atstovo atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.
Apeliacinį procesą dėl dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties T. C. A. administracinėje byloje nutraukti.
Nutartis neskundžiama.