Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01682-2015-9

NUTARTIS

2016 m. gegužės 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui A. D. dėl baudos priteisimo pagal preliminariąją sutartį, trečiasis asmuo R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl preliminariosios sutarties sąlygų pagrindinei sutarčiai sudaryti teisinio vertinimo

Civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal preliminariosios sutarties sampratą šalys sutartyje turi susitarti dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat turi nustatyti terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šis susitarimas įforminamas rašytine forma. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines ginčo situacijos aplinkybes. 2011-04-15 šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamojo pastato – garažo-saugyklos, kurio baigtumas ne mažiau kaip 80 proc., pirkimo. Šios sutarties 2.5 p. ieškovė įsipareigojo – savo lėšomis atlikti statybos darbus ir įregistruoti anksčiau nurodytą negyvenamąjį pastatą garažą-saugyklą (ne mažiau kaip 80 proc. baigtumo) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, atlikti šio pastato kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, gauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei iš kitų įgaliotų subjektų visas reikalingas pažymas, kitus dokumentus apie šio pastato statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylas ir kitus reikiamus dokumentus iki pagrindinės šioje sutartyje nurodytų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, sutarties 2.13 p. – šalys pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2012-04-15. Šalių susitarimu šis terminas galėjo būti pratęstas vieną mėnesį. Preliminariosios sutarties 4.2 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti 20 000 Lt baudą, jeigu nevykdys šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ir (arba) atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu. Negyvenamasis pastatas – saugykla-garažas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2014-10-09. Pažyma Nr. PASS-30-120618-00159 apie statinio statybą be esminių nukrypimų gauta 2012-06-18, įregistruota registre 2014-10-09. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla suformuota 2012-04-27, statinio baigtumas 2016-01-19 – 66 proc.

CK 6.165 str. 5 d. nustato, kad, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tais atvejais, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vertino nustatytas byloje aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovė pažeidė preliminariąją sutartį, motyvuodamas, jog šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovė neįvykdė, – pastato kadastriniai duomenys įregistruoti 2012-04-27 (minėta, jog pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2012-04-15), pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų gauta 2012-06-18 ir statinio baigtumas 2016-01-19 buvo tik 66 proc.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija teisėta ir pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti sutartyje numatytos baudos už preliminariosios sutarties neįvykdymą (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis dėl ieškovės veiksmų kvalifikavimo, o apeliantės nurodomi argumentai, dėl kurių ji neįvykdė įsipareigojimo sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis (atsakovas jokių pretenzijų ieškovei dėl statybos baigtumo nei žodžiu, nei raštu nepateikė, priešingai, pareiškė, kad nebepirks ginčo turto, nes neturi pinigų ir pan.), pripažintini nepagrįstais ir (ar) neturinčiais teisinės reikšmės šiam ginčui. Pažymėtina, jog net ir atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, tai negalėjo savaime eliminuoti / panaikinti ieškovės pareigų, šalių numatytų 2011-04-15 preliminariosios sutarties 2.5 p. Apeliantė byloje neįrodė, jog prisiimtų pareigų pagal preliminariąją šalių sutartį neįvykdė dėl priežasčių, nepriklaususių nuo jos valios ir pan. (CPK 13 str., 178 str.).

Kitas apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų (baudos) priteisimo, taip pat atmestinas kaip juridiškai nepagrįstas.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 1, 2 d.). CK 1.125 str. 5 d. 1 p. reglamentuota, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, jog šalys pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2012-04-15, ieškovė dėl ginčo netesybų (baudos) ieškinį teismui padavė 2015-10-06, taigi minėtas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškovės yra praleistas žymiai. Įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį ir atnaujinti šio termino apeliantė neprašė, teisėjų kolegija pagrįsta ir teisėta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškinys atmestinas ir dėl to, jog jis pareikštas praleidus minėtą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d., CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, laikėsi kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje pateikiamų išaiškinimų dėl preliminariosios sutarties, ieškinio senaties instituto taikymo, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundą (per EPP) sumokėjo tik dalį (30 Eur) priklausančio mokėti žyminio mokesčio (iš viso už paduotą per EPP apeliacinį skundą mokėtinas 130 Eur žyminis mokestis) ir pirmosios instancijos teismas 2016-03-02 nutartimi apeliantei atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, valstybei iš ieškovės priteistina 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. G. 100 Eur žyminio mokesčio.