Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Nr. A4.-1710-953/2018 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00763-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4.; 1.5.4.; 5.8.; 21.9.9.; 21.9.10.;

2018 m. rugpjūčio 2 d.

nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 93 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K., kuriam apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas advokatas E. V. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra žinomos procesinės teisės ir pareigos, bei prašė byla nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

(duomenys neskelbtini) atstovaujama pirmininko R. K., nenurodžiusi politinės kampanijos išlaidoms priskirtinų išlaidų – 64 935,93 Eur sumai (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais įdarbintų asmenų (T. B., R. M., A. P., S. S., D. Š., V. M. ir M. R.) darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, pažeidė Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau - PKFFK) 17 straipsnio 6 ir 7 dalis (pagal kurias žiniaraštyje ir ataskaitoje turi būti nurodytos visos politinės kampanijos išlaidos); apmokėjusi šias išlaidas ne iš (duomenys neskelbtini) Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos, o iš (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimų banko sąskaitos, pažeidė PKFFK įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (pagal kurią visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitos); viršijusi (duomenys neskelbtini), kaip savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, nustatytą didžiausią politinės kampanijos išlaidų limitą, daugiau nei 10 proc., t. y., 12,03 proc., pažeidė PKFFK įstatymo 14 straipsnio 6 dalį (pagal kurią politinės kampanijos išlaidos negali viršyti nustatyto limito).

Iš 2018 m. liepos 27 d. R. K. gynėjo advokato E. V. paaiškinimo, kuris buvo pateiktas 2018 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu matyti, kad vadovaujantis 2018 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. PAB-4/2-694 (1.4) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)), kurios pirmininkas yra R. K., padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio 4 dalyje. Šio straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad išlaidų politinei kampanijai tvarkos pažeidimas užtraukia baudą politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Vyriausioji rinkimų komisija (toliau - VRK) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas) pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau - Finansavimo įstatymas) 14 straipsnio 1 ir 6 dalis, 17 straipsnio 6 ir 7 dalis. T.y. VRK nusprendė, kad (duomenys neskelbtini), nenurodžiusi politinės kampanijos išlaidoms priskirtinų išlaidų (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais įdarbintų asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, pažeidė Finansavimo įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalis (pagal kurias žiniaraštyje ir ataskaitoje turi būti nurodytos visos politinės kampanijos išlaidos); apmokėjusi šias išlaidas ne iš (duomenys neskelbtini) Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos, o iš (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimų banko sąskaitos, pažeidė Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (pagal kurią visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitos); viršijusi (duomenys neskelbtini), kaip savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, nustatytą didžiausią politinės kampanijos išlaidų limitą, pažeidė Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį (pagal kurią politinės kampanijos išlaidos negali viršyti nustatyto limito). Be to, VRK nusprendė nepripažinti, kad (duomenys neskelbtini) išlaidas (64 935,93 EUR), kurias patyrė Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu (2016 m. balandžio-spalio mėnesiais) dirbusių 7 asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti, nurodžiusi finansinių ataskaitų rinkinyje už 2016 metus, o ne 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pastarąjį sprendimą VRK priėmė nustačiusi, kad nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) išlaidos (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais įdarbintų asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti buvo priskirtos prie politinės partijos veiklos, o ne politinės kampanijos išlaidų siekiant, nes asmenys buvo įdarbinti politinės kampanijos pradžioje (2016 m. balandžio-birželio mėnesiais), kai dar nebuvo žinoma, kokios bus (duomenys neskelbtini) politinės kampanijos išlaidos ir ar jos viršys nustatytą (duomenys neskelbtini), kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio, limitą. Bendros (duomenys neskelbtini) politinės kampanijos išlaidos, įskaitant atstovaujamųjų politinės kampanijos dalyvių išlaidas, sudarė tik 55,83 proc. bendro išlaidų limito ((duomenys neskelbtini), kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio ir visų vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų kandidatų - atstovaujamųjų politinės kampanijos dalyvių). T.y. į Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą įtraukus išlaidas darbo užmokesčiui (64 935,93 EUR), bendras savarankiško politinės kampanijos dalyvio ir kandidatų, kurie buvo registruoti atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais, limitas (2 368 750 EUR) nebūtų viršytas. Tačiau dėl to, kad VRK neturėjo duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriai būtų dirbę konkrečių vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų kandidatų, registruotų atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais, interesais, išlaidos jų darbo užmokesčiui nebuvo paskirstytos atstovaujamiesiems dalyviams. Atitinkamai buvo konstatuota, jog į (duomenys neskelbtini) Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą įtraukus išlaidas darbo užmokesčiui (64 935,93 EUR), bendra (duomenys neskelbtini), kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio (be atstovaujamųjų dalyvių), išlaidų suma siekė 829 015,67 EUR. Todėl VRK nusprendė, kad (duomenys neskelbtini), kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio, limitas (740 000 EUR) buvo viršytas 89 015,67 EUR (12,03 proc.). Be to, VRK atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais įdarbintų asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti buvo apmokėtos iš (duomenys neskelbtini) skirtų valstybės biudžeto asignavimų, t. y. iš teisėto politinės partijos ir jos politinės kampanijos finansavimo šaltinio. Šios išlaidos nurodytos (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinyje už 2016 metus. VRK posėdyje, kurio metu buvo priimtas Sprendimas, (duomenys neskelbtini) atstovė K. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) taip suprato Finansavimo įstatymo nuostatas, t.y. neteisingai jas interpretavo (garso įrašas (duomenys neskelbtini) K. K. pasisakymas nuo 36:25) ir todėl išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, o ne iš specialios rinkimų sąskaitos (atitinkamai tas išlaidas (duomenys neskelbtini) nelaikė politinės kampanijos išlaidomis). VRK posėdžio metu tiek VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja L. P., tiek VRK nariai pažymėjo, kad tai buvo tiesiog klaida, nesant jokios tyčios paslėpti tas išlaidas ir/ar pateikti valstybės institucijoms neteisingus duomenis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skiriant administracinę nuobaudą siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi būti proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Tai reiškia, jog skiriamos administracinės nuobaudos neigiamos pasekmės (suvaržymai) pažeidėjui turi būtu proporcingos jo padaryto administracinės teisės pažeidimo sukeltoms neigiamoms pasekmėms. Kaip įtvirtina Kodekso 32 straipsnyje, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis, be kita ko, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kodekse numatyta, kad administracinė nuobauda parenkama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Kodekso 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal Kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda (Kodekso 34 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu Kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta Kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti (Kodekso 34 straipsnio 5 dalis). Kodekso 35 straipsnyje įtvirtinta, jog kaltininko prisipažinimas padarius Kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinant nusižengimą laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (Kodekso 35 straipsnio 2 dalis). Manytina, jog R. K. turėtų būti skiriama minimali bauda. Be to, yra pagrindas spręsti dėl mažesnės, negu minimali, baudos skyrimo, arba švelnesnės administracinės nuobaudos (įspėjimo) paskyrimo, arba administracinės nuobaudos neskyrimo. Toliau pateikiame aplinkybes, pagrindžiančias šiuos teiginius: (duomenys neskelbtini) neginčijo VRK Sprendimo (neapskundė teisės aktuose nustatyta tvarka teismui). T. y. (duomenys neskelbtini) pripažino padariusi pažeidimą. (duomenys neskelbtini) pirmininkas R. K., kuris, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, laikytinas padaręs administracinį nusižengimą, taip pat pripažįsta VRK Protokole konstatuotus pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Be to, R. K. atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) laiku ir tinkamai pateikė paaiškinimus ir visą VRK nurodytą informaciją (kaip matyti iš Protokolo, VRK 2018 m. kovo 28 d. raštu (duomenys neskelbtini) paaiškinimus ir dokumentus buvo nurodyta pateikti per 2 dienas ir (duomenys neskelbtini) šį įpareigojimą taip pat įvykdė laiku). Todėl vadovaujantis Kodekso 35 straipsnio nuostatomis laikytina, kad kaltininkas, be kita ko, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, Vadinasi, sprendžiant dėl sankcijos R. K. taikymo būtina atsižvelgti į Kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo ji išaiškinti). R. K. nuomone, lengvinančiomis laikytinos ir VRK Sprendime ir Protokole nurodytos faktinės pažeidimų padarymo aplinkybės: 1) (duomenys neskelbtini) klaidingai interpretavo Finansavimo įstatymo nuostatas, 2) nesiekė išvengti nustatyto limito viršijimo, 3) darbo užmokestį mokėjo iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, šią aplinkybę nurodant (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinyje už 2016 metus (plačiau - šių paaiškinimų paragrafuose Nr. 3-5). Papildomai paaiškiname, jog vadovaujantis Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi politinės kampanijos išlaidomis laikytinos išlaidos, 1) skirtos politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu; 2) politinės kampanijos iždininko atlyginimui mokėti ir funkcijoms atlikti; 3) politinės kampanijos audito įmonės arba auditoriaus paslaugoms apmokėti; 4) nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, reikalingų vykdant politinę kampaniją, nuomai; 5) politinei kampanijai naudojamoms transporto priemonėms nuomoti, eksploatuoti; 6) politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų (referendumo) stebėtojų ryšiui, maitinimui, apgyvendinimui ir transportui; 7) kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija. Politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma, be kita ko, išlaidos politinės partijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) darbuotojų, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys 2016 m. balandžio - spalio mėnesiais, darbo užmokesčio išlaidas priskyrė prie įprastų politinei partijai išlaidų vadovaujantis minėtomis nuostatomis. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį, jog politinės kampanijos išlaidomis laikytinos išlaidos, susijusios su papildomomis žmogiškųjų išteklių sąnaudomis (savanorių, stebėtojų, atstovų išlaidos). Tuo tarpu dėl darbuotojų apmokėjimo išlaidų Finansavimo įstatyme numatyta, kad tokios išlaidos nelaikytinos politinės kampanijos išlaidomis, jeigu "yra įprastos politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu." Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui (duomenys neskelbtini) laikė, kad darbuotojų darbo apmokėjimo išlaidos yra įprastos išlaidos politinei partijai, kadangi per rinkimų laikotarpį darbo įprastai būna daugiau. Be to, (duomenys neskelbtini) su darbuotojais buvo sudariusi neterminuotas darbo sutartis, t.y. neplanuojant po Seimo rinkimų tuos darbuotojus atleisti. Tačiau dalis darbuotojų buvo išrinkti į Seimą, o (duomenys neskelbtini) susidūrė su finansiniais sunkumais apmokant rinkimų kampanijos metu patirtas išlaidas ir todėl su dauguma darbuotojų darbo sutartys šalių susitarimu buvo nutrauktos. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) tiesiog neteisingai interpretavo Finansavimo įstatymo nuostatas, patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) jokiu būdu neslėpė įdarbinusi šiuos žmones. Kaip ir nurodyta Protokole bei Sprendime, R. K., kurio žurnalistai paklausė dėl (duomenys neskelbtini) įdarbintų asmenų, patvirtino, kad žmonės buvo įdarbinti ("Na, įdarbinome. Juk žmogus metė darbą, prisijungė prie mūsų, visą laiką skyrė mūsų rinkimų kampanija!"). Faktą, kad yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, savo viešai pateikiamose kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius anketose nurodė ir (duomenys neskelbtini) kandidatai, vėliau tapę Seimo nariais (S. S., R. M., D. Š., priedas Nr. 1). Pažymėtina, jog vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis nurodyti darbovietę nėra privalu ir daugelis kitų politinių jėgų kandidatų, įskaitant tuometinių partijų darbuotojų, viešose anketose darboviečių nenurodė (pvz., priedas Nr. 2). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Protokole nurodytas administracinis nusižengimas (išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimas) yra padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo), (duomenys neskelbtini) suklydus įgyvendinant Finansavimo įstatymo nuostatas. Be to, akivaizdu, jog dėl padaryto pažeidimo jokių neigiamų pasekmių visuomenei ir valstybei nekilo. Turimomis žiniomis, R. K. neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų. R. K. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir nevengia atsakomybės, tačiau prašo taikant administracinę atsakomybę ir skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgti į šiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis Gerbiamo Teismo prašome už Protokole nurodytą administracinį nusižengimą skirti minimalią baudą bei spręsti, ar nėra pagrindo skirti mažesnę, nei minimali, baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą (įspėjimą) arba administracinės nuobaudos neskirti.

Iš 2018 m. kovo 6 d. 11.23 val. (duomenys neskelbtini) straipsnio ,,Kiek prieš rinkimus ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėjo S. ir kitoms rinkimų sąrašo žvaigždėms“ matyti, kad V. D. atliko žurnalistinį tyrimą ir parašė straipsnį. (1 t., b.l. 32-37)

Iš Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. rašto matyti, kad Seimo narė kreipėsi į LR VRK prašydama ištirti (duomenys neskelbtini) straipsnyje ,, (duomenys neskelbtini) mokėjo S. ir kitoms rinkimų sąrašo žvaigždėms“ nurodytas aplinkybes (1 t., b.l. 38).

Iš 2018-03-13 LR VRK rašto Nr. 2-290 (7.9) dėl darbo užmokesčio per 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinę kampaniją įdarbintiems asmenims matyti, kad VRK prašė (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją ir susijusius dokumentus (1 t., b.l. 40-42).

Iš (duomenys neskelbtini) 2018-03-20 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi darbo sutartis su T. B., R. M., A. P., S. S. ir D. Š.. (duomenys neskelbtini) 2016 m. taip pat buvo sudariusi darbo sutartis su M. R., V. M. ir D. L.. (duomenys neskelbtini) išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti priskyrė prie įprastų politinei partijai išlaidų. Be to, (duomenys neskelbtini) nuolat dirba vidutiniškai 2 darbuotojai. 2016 m. (duomenys neskelbtini) darbuotojų skaičius buvo padidėjęs iki 8 darbuotojų. (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir rinkimų kampanijos laikotarpiu atliko funkcijas, įprastas politinės partijos veikloje. Iki 2016 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) dirbo 1 darbuotojas, laikotarpiu nuo balandžio 9 d. iki spalio 23 d. – 8 darbuotojai, po spalio 23 d. darbuotojų skaičius sumažėjo iki 4, trumpą laikotarpį (duomenys neskelbtini) darbuotojų neturėjo. (1 t., b.l. 43-44)

Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. darbo sutarties Nr. 29 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su M. S., kuri pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pirmininko referentės pareigas nuo 2015 m. spalio 1 d. Nustatyta mėnesinė alga 386 Eur (darbas antraeilis, 4 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 14 d. pagal darbuotojo prašymą (1 t., b.l. 56-58)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 30 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su S. S., kuris pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nustatyta mėnesinė alga 2691 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 24 d. (1 t., b.l. 63-65)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 31 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su T. B., kuris pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nustatyta mėnesinė alga 1328 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 24 d. (1 t., b.l. 66-68)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 32 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su A. P., kuris pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) sąjungos veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nustatyta mėnesinė alga 1316 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 24 d. (1 t., b.l. 69-71)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 33 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su M. R., kuri pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nustatyta mėnesinė alga 677 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 18 d. (1 t., b.l. 72-74)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 34 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su R. M., kuri pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. birželio 10 d. Nustatyta mėnesinė alga 427 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 24 d. (1 t., b.l. 75-77)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 35 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su D. Š., kuri pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. birželio 15 d. Nustatyta mėnesinė alga 1304 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 24 d. (1 t., b.l. 78-80)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 36 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su V. M., kuris pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. birželio 22 d. Nustatyta mėnesinė alga 427 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 24 d. (1 t., b.l. 81-83)

Iš 2016 m. spalio 27 d. darbo sutarties Nr. 37 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su T. B., kuris pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. spalio 28 d. Nustatyta mėnesinė alga 1328 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 13 d. pagal darbuotojo prašymą (1 t., b.l. 49-51)

Iš 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 38 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K. sudarė darbo sutartį su D. L., kuris pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas nuo 2016 m. lapkričio 14 d. Nustatyta mėnesinė alga 1340 Eur (darbas pirmaeilis, 8 val. per dieną). Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 5 d. (1 t., b.l. 84-86)

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų lentelių matyti 2016 m. sumokėta VMI GPM mokesčiai pagal kiekvieną dirbantį pagal darbo sutartis bei Sodros įmokos pagal kiekvieną dirbantį pagal darbo sutartis. (1 t., b.l. 59-60)

Iš 2018-03-28 LR VRK rašto Nr. 2-348 (7.9) dėl (duomenys neskelbtini) 2016 m. dirbusių asmenų skaičiaus ir darbo pobūdžio matyti, kad VRK prašė (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją ir susijusius dokumentus (1 t., b.l. 52-53).

Iš (duomenys neskelbtini) 2018-03-30 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad tiek rinkimų kampanijos metu, tiek ir nevykstant rinkimams partijoje dirbančių asmenų darbo pobūdis yra susijęs su partijos veikla. Darbuotojai vykdo (duomenys neskelbtini) vadovybės pavestas užduotis, susijusiąs su partijos veikla – organizuoja renginius ir/ar juose dalyvauja, vykdo įvairius projektus, administruoja socialinius tinklus. Renka ir analizuoja partijai aktualią informaciją, koordinuoja partijos skyrių savivaldybėse veiklą ir t.t. Rinkimų kampanijos laikotarpiu (t.y. iki 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų kampanijos metu) darbas, be abejo būna gerokai intensyvesnis, kadangi vyksta daugiau renginių, susitikimų, padaugėja techninio pobūdžio organizacinės veiklos, darbo partijos skyriuose ir t.t. VRK rašte nurodyti asmenys (T. B., R. M. ir kt.) taip pat dirbo aukščiau nurodytus darbus. Iki 2016 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) sudarius darbo sutartį dirbo M. S.. Minėta darbuotoja dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. M. S. organizavo renginius, vykdė partijos projektus, administravo socialinius tinklus, koordinavo partijos skyrių savivaldybėse darbą ir vykdė kitas (duomenys neskelbtini) vadovybės pavestas užduotis. Po 2016 m. rinkimų apart M. S., (duomenys neskelbtini) dirbo M. R., T. B. ir D. L.. Minėti asmenys dirbo tokio pat pobūdžio darbus, kaip nurodyta aukščiau. Pažymėtina, jog po Seimo rinkimų darbuotojai, be kita ko, atliko daug darbų, susijusių su atskaitų atitinkamoms institucijoms teikimu (rinko informaciją ir dokumentus, komunikavo su paslaugų tiekėjais, rengė ataskaitas ir t.t.). (duomenys neskelbtini) nurodydama informaciją dėl vidutinio darbuotojų skaičiaus, vertino pastarųjų trejų metų situaciją. Pažymime, jog ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) dirba 2 darbuotojai (1 t., 54-55)

Iš 2017-03-14 (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatų ataskaitos matyti 2016 m. gruodžio 31 d. duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, sąnaudas (1 t., b.l. 92)

Iš (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti duomenys apie apskaitos politiką, ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą, nuosavą kapitalą, finansavimą, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, veiklos sąnaudas (1 t., b.l. 93-96)

Iš (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos matyti, kad buvo valstybės biudžeto asignavimų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje, valstybės biudžeto asignavimai, išlaidos, valstybės biudžeto asignavimų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (1 t., b.l. 97-98)

Iš 2018-07-26 LR VRK rašto Nr. 2-739 (1.4) dėl informacijos suteikimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) einamoji sąskaita yra Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės biudžeto asignavimų sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbusiems asmenims atlyginimai mokėti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos (2 t., b.l. 3)

Iš (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti atsiskaitymai su darbuotojais (2 t., b.l. 4-92)

Iš (duomenys neskelbtini) einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (duomenys neskelbtini) išlaidos bei įplaukos (2 t., b.l. 93-160)

Iš 2018 m. balandžio 9 d. LR VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus pažymos Nr. 3-37(1.2), dėl išlaidų 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu (duomenys neskelbtini) įdarbintų asmenų darbo užmokesčiui vertinimo, matyti, kad išnagrinėjus surinktą medžiagą siūloma:

1. Pripažinti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu (2016 m. balandžio – spalio mėn.) dirbusių 7 asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti (64 935,93 Eur) išlaidas (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis.

Pavesti VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį ir Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, nurodant 1 punkte nurodytas išlaidas (64 935,93 Eur).Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 ir 6 dalis, 17 straipsnio 6 ir 7 dalis.Nepripažinti, kad (duomenys neskelbtini), 1 punkte minimas išlaidas (64 935,93 Eur) nurodžiusi finansinių ataskaitų rinkinyje už 2016 metus, o ne 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą.Spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo (duomenys neskelbtini) už 3 punkte minimus PKFFK įstatymo pažeidimus (1 t., b.l. 10-18)

Iš 2018 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimo Nr. Sp-41, Dėl išlaidų 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu (duomenys neskelbtini) įdarbintų asmenų darbo užmokesčiui vertinimo matyti, kad VRK nusprendė:

1. Pripažinti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu (2016 m. balandžio-spalio mėnesiais) dirbusių 7 asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti (64 935,93 Eur) išlaidas (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis;

2. Pavesti VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį ir Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, nurodant 1 punkte nurodytas išlaidas (64 935,93 Eur);

3. Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 ir 6 dalis, 17 straipsnio 6 ir 7 dalis;

4. Nepripažinti, kad (duomenys neskelbtini), 1 punkte minimas išlaidas (64 935,93 Eur) nurodžiusi finansinių ataskaitų rinkinyje už 2016 metus, o ne 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą. (1 t., b.l. 6)

Iš 2018 m. liepos 12 d. VRK administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas R. K. pagal LR ANK 93 str. 4 d. (1 t., b.l. 7-9)

Iš 2018-05-23 (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad vadovaujantis Politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatomis politinės kampanijos finansų apskaitą tvarko politinės kampanijos iždininkas. Politinės kampanijos iždininkas, be kita ko, pildo politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, tvarko ir saugo politinės kampanijos finansų apskaitos dokumentus ir pateikia VRK politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, kurioje rodomos visos politinės kampanijos pajamos ir išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad atsakingu asmeniu laikytina (duomenys neskelbtini) iždininkė, sudariusi ir pateikusi VRK atitinkamus dokumentus. (duomenys neskelbtini) iždininkė su kuria 2016-04-11 buvo sudaryta Politinės kampanijos turto patikėjimo sutartis 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai yra L. J. (1 t., b.l. 4).

Iš 2018-06-04 (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo - pildymas matyti, kad buvusi (duomenys neskelbtini) iždininkė L. J. nurodė, jog jai nebuvo pateikta informacija apie įdarbintus asmenis, atitinkamai ji negali būti laikoma atsakingu už konstatuotus pažeidimus, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis atsakingu asmeniu laikytinas politinės kampanijos dalyvis (duomenys neskelbtini) (pirmininkas R. K.) (1 t., b.l. 5).

Administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos administracinio nusižengimo kodekso 93 straipsnio 4 dalies kvalifikavimas.

(duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pirmininko R. K. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 93 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

LR ANK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams už išlaidų politinei kompanijai apskaitos tvarkos pažeidimą.

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės (toliau – PKFFK) įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, politinė kampanija – šiame įstatyme nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu. Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, politinės kampanijos išlaidos – šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną.

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti: 1) politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu; 2) politinės kampanijos iždininko atlyginimui mokėti ir funkcijoms atlikti; 3) politinės kampanijos audito įmonės arba auditoriaus paslaugoms apmokėti; 4) nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, reikalingų vykdant politinę kampaniją, nuomai; 5) politinei kampanijai naudojamoms transporto priemonėms nuomoti, eksploatuoti; 6) politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų (referendumo) stebėtojų ryšiui, maitinimui, apgyvendinimui ir transportui; 7) kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija.

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, kiekvieno politinės kampanijos dalyvio šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų politinės kampanijos išlaidų dydis negali viršyti šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų didžiausių politinės kampanijos išlaidų dydžių.

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 14 straipsnio 7 dalį 4 punktą, politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma išlaidos politinės partijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu.

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, politinės kampanijos finansavimo ataskaita – dokumentas, kuriame savarankiškas politinės kampanijos dalyvis nurodo politinei kampanijai gautas aukas ar jų sumas pagal aukotojų grupes, kitas politinei kampanijai panaudotas lėšas, aukotojus (pateikia aukotojų sąrašą), taip pat turėtas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus (pagal išlaidų grupes).

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 17 straipsnio 6 dalį, visos politinės kampanijos pajamos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių gautos iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų šaltinių, ir politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai registruojami politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje.

Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 17 straipsnio 7 dalį, politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintu Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, nurodomos visos politinės kampanijos pajamos ir išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai (pagal išlaidų grupes).

(duomenys neskelbtini) 2018-03-20 rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi darbo sutartis su T. B., R. M., A. P., S. S. ir D. Š.. (duomenys neskelbtini) 2016 m. taip pat buvo sudariusi darbo sutartis su M. R., V. M. ir D. L.. (duomenys neskelbtini) išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti priskyrė prie įprastų politinei partijai išlaidų. Be to, (duomenys neskelbtini) nuolat dirba vidutiniškai 2 darbuotojai. 2016 m. (duomenys neskelbtini) darbuotojų skaičius buvo padidėjęs iki 8 darbuotojų. (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir rinkimų kampanijos laikotarpiu atliko funkcijas, įprastas politinės partijos veikloje. Iki 2016 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) dirbo 1 darbuotojas, laikotarpiu nuo balandžio 9 d. iki spalio 23 d. – 8 darbuotojai, po spalio 23 d. darbuotojų skaičius sumažėjo iki 4, trumpą laikotarpį (duomenys neskelbtini) darbuotojų neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini), atstovaujamos pirmininko R. K. sudarytos darbo sutartys su fiziniais asmenimis: M. S. (darbo sutartis sudaryta 2015-09-29, darbo sutartis galiojo nuo 2015-10-01, darbo sutartis nutraukta 2016-11-14, pareigos – (duomenys neskelbtini) pirmininko referentė), T. B. (darbo sutartis sudaryta 2016-04-18, darbo sutartis galiojo nuo 2016-04-18, darbo sutartis nutraukta 2016-10-24, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), T. B. (darbo sutartis sudaryta 2016-10-27, darbo sutartis galiojo nuo 2016-10-27, darbo sutartis nutraukta 2016-12-12, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), A. P. (darbo sutartis sudaryta 2016-04-18, darbo sutartis galiojo nuo 2016-04-18, darbo sutartis nutraukta 2016-10-24, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), S. S. (darbo sutartis sudaryta 2016-04-18, darbo sutartis galiojo nuo 2016-04-18, darbo sutartis nutraukta 2016-10-24, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), M. R. (darbo sutartis sudaryta 2016-04-18, darbo sutartis galiojo nuo 2016-04-18, darbo sutartis nutraukta 2016-11-18, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), R. M. (darbo sutartis sudaryta 2016-06-07, darbo sutartis galiojo nuo 2016-06-09, darbo sutartis nutraukta 2016-10-24, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), D. Š. (darbo sutartis sudaryta 2016-06-13, darbo sutartis galiojo nuo 2016-06-13, darbo sutartis nutraukta 2016-10-24, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), V. M. (darbo sutartis sudaryta 2016-06-21, darbo sutartis galiojo nuo 2016-06-21, darbo sutartis nutraukta 2016-10-24, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius), D. L. (darbo sutartis sudaryta 2016-11-11, darbo sutartis galiojo nuo 2016-11-11, darbo sutartis nutraukta 2016-12-05, pareigos – (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatorius). (duomenys neskelbtini) 2018-03-30 rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad tiek rinkimų kampanijos metu, tiek ir nevykstant rinkimams partijoje dirbančių asmenų darbo pobūdis yra susijęs su partijos veikla. Darbuotojai vykdo (duomenys neskelbtini) vadovybės pavestas užduotis, susijusiąs su partijos veikla – organizuoja renginius ir/ar juose dalyvauja, vykdo įvairius projektus, administruoja socialinius tinklus. Renka ir analizuoja partijai aktualią informaciją, koordinuoja partijos skyrių savivaldybėse veiklą ir t.t. Rinkimų kampanijos laikotarpiu (t.y. iki 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų kampanijos metu) darbas, be abejo būna gerokai intensyvesnis, kadangi vyksta daugiau renginių, susitikimų, padaugėja techninio pobūdžio organizacinės veiklos, darbo partijos skyriuose ir t.t. VRK rašte nurodyti asmenys (T. B., R. M. ir kt.) taip pat dirbo aukščiau nurodytus darbus. Iki 2016 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) sudarius darbo sutartį dirbo M. S.. Minėta darbuotoja dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. M. S. organizavo renginius, vykdė partijos projektus, administravo socialinius tinklus, koordinavo partijos skyrių savivaldybėse darbą ir vykdė kitas (duomenys neskelbtini) vadovybės pavestas užduotis. Po 2016 m. rinkimų apart M. S., (duomenys neskelbtini) dirbo M. R., T. B. ir D. L.. Minėti asmenys dirbo tokio pat pobūdžio darbus, kaip nurodyta aukščiau. Pažymėtina, jog po Seimo rinkimų darbuotojai, be kita ko, atliko daug darbų, susijusių su atskaitų atitinkamoms institucijoms teikimu (rinko informaciją ir dokumentus, komunikavo su paslaugų tiekėjais, rengė ataskaitas ir t.t.)

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentė D. G. 2016 m. balandžio 7 d. pasirašė dekretą Nr. 1K–618 „Dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų", kuris įsigalioja nuo 2016 m. balandžio 9 d. Eiliniai Seimo rinkimai vyko 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinė kampanija prasideda nuo 2016 m. balandžio 9 d. Iš šių teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad M. S. dirbo (duomenys neskelbtini) pirmininko referente nuo 2015-09-29 iki 2016-11-14 bei organizavo renginius, vykdė partijos projektus, administravo socialinius tinklus, koordinavo partijos skyrių savivaldybėse darbą ir vykdė kitas (duomenys neskelbtini) vadovybės pavestas užduotis. Tačiau prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, kuri prasidėjo 2016 m. balandžio 9 d., (duomenys neskelbtini) sudarė naujas darbo sutartis su 7 fiziniais asmenimis: T. B., R. M., A. P., S. S., D., Š., V. M., M. R., kurie buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais ir kurie pasak (duomenys neskelbtini) organizavo renginius ir/ar juose dalyvavo, vykdė įvairius projektus, administravo socialinius tinklus, rinko ir analizavo partijai aktualią informaciją, koordinavo partijos skyrių savivaldybėse veiklą ir t.t., be to, rinkimų kampanijos laikotarpiu (t.y. iki 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų kampanijos metu) darbas, būna gerokai intensyvesnis, kadangi vyksta daugiau renginių, susitikimų, padaugėja techninio pobūdžio organizacinės veiklos, darbo partijos skyriuose ir t.t. Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 14 straipsnio 1 dalį , prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 14 straipsnio 7 dalį 4 punktą, politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma išlaidos personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki politinės kampanijos pradžios (iki 2016 m. balandžio 9 d.) (duomenys neskelbtini) dirbo tik M. S. eidama (duomenys neskelbtini) pirmininko referentės pareigas, todėl (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos mokant atlyginimą M. S. nelaikytinos politinės kampanijos išlaidomis, nes šios išlaidos buvo įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu, tačiau prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai ir (duomenys neskelbtini) savo rašte konstatavus, kad padidėjus darbų apimčiai (vyksta daugiau renginių, susitikimų, padaugėja techninio pobūdžio organizacinės veiklos darbo partijos skyriuose ir t.t) buvo įdarbinti 7 fiziniai asmenys, kurie gavo atlyginimą už darbą eidami (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareigas, o 6 iš 7 fizinių asmenų darbo sutartys buvo nutrauktos kitą dieną po pakartotinio balsavimo, kuris vyko 2016 m. spalio 23 d., t.y. didžioji dalis asmenų buvo įdarbinti politinės kampanijos pradžioje, o darbo sutartys nutrauktos iš karto po pakartotinio balsavimo, todėl (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos mokant atlyginimą 7 fiziniams asmenims laikytinos politinės kampanijos išlaidomis, nes šios išlaidos nebuvo įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu. Be to, (duomenys neskelbtini) 2018-03-20 rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti priskyrė prie įprastų politinei partijai išlaidų. Darbo užmokesčio sąnaudos yra nurodytos 2017-03-27 Valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitoje pagal 2016-12-31 duomenis. Taigi šios išlaidos įtrauktos į apskaitą ir deklaruotos kaip politinės partijos veiklos išlaidos, t.y. 7 fiziniams asmenims darbo užmokestis buvo mokamas iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o ne iš 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. PKFFK įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. Sp-330 sprendimu ,,Dėl didžiausių politinės kampanijos išlaidų konkrečiose rinkimų apygardose dydžių nustatymo“ nusprendė nustatyti 2016 metais prasidėsiančioms politinėms kampanijoms didžiausius išlaidų dydžius vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti: Kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, maksimalus politinės kampanijos išlaidų dydis – 740 tūkst. eurų. Šis dydis apskaičiuotas šalies rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičių padauginus iš 0,29 euro ir gautą sandaugą suapvalinus dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. Iš 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinė kampanijos savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansavimo ataskaitų apibendrintos suvestinės (2016-12-08) (http://www.vrk.lt/pk-finansavimo-ataskaitu-suvestine-2016) matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo numatytas leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis 2 368 750 eur (740 000 Eur limitas kandidatų sąrašui daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir 1 628 750 Eur - 69 vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, kurie buvo registruoti atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais. Iš tos pačios suvestinės matyti, kad (duomenys neskelbtini) politinės kampanijos metu patyrė 1 245 075,49 Eur išlaidų, įskaitant ir VRK spendimais nustatytas išlaidas (12 480,85 Eur), todėl viso (duomenys neskelbtini) politinės kampanijos metu patyrė 1 257 556,34 Eur. Iš 2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus pažymos Nr. 3-37 (1.2) ,,Dėl išlaidų 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu (duomenys neskelbtini) įdarbintų asmenų darbo užmokesčiui vertinimo“, valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) pateiktų lentelių, kuriose atsispindi Sodros įmokos bei Gyventojų pajamų mokesčiai matyti, kad bendros išlaidos 7 (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais 2016 m. balandžio–spalio mėnesiais dirbusių asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti sudaro 64 935,93 Eur, todėl į Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą įtraukus aukščiau apskaičiuotas išlaidas (64 935,93 Eur), bendras savarankiško politinės kampanijos dalyvio ir kandidatų, kurie buvo registruoti atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais, limitas (2 368 750 Eur) nebūtų viršytas, o nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos (kartu su 12 480,85 Eur) sudarytų 3,27 proc. limito. Iš Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos 3 priede ,,Atstovaujamųjų dalyvių politinės kampanijos finansavimo ataskaita“ eilutėje ,,Savarankiško politinės kampanijos dalyvio išlaidos (nepriskirtos atstovaujamiesiems politinės kampanijos dalyviams) nurodyta 764 079,74 Eur išlaidų suma. Kadangi nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriai būtų dirbę konkrečių vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų kandidatų, registruotų atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais, interesais, pagal surinktą informaciją, išlaidos jų darbo užmokesčiui neskirstytinos atstovaujamiesiems dalyviams. Į (duomenys neskelbtini) Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą įtraukus aukščiau apskaičiuotas išlaidas (64 935,93 Eur), bendra (duomenys neskelbtini), kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio (be atstovaujamųjų dalyvių), išlaidų suma būtų 829 015,67 Eur, taigi (duomenys neskelbtini), kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio, limitas (740 000 Eur) būtų viršytas 89 015,67 Eur (12,03 proc.), o nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudarytų 8,78 proc. (duomenys neskelbtini), kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio, limito.

LR ANK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams už išlaidų politinei kompanijai apskaitos tvarkos pažeidimą. Iš 2018-05-23 (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad vadovaujantis Politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatomis politinės kampanijos finansų apskaitą tvarko politinės kampanijos iždininkas. Politinės kampanijos iždininkas, be kita ko, pildo politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, tvarko ir saugo politinės kampanijos finansų apskaitos dokumentus ir pateikia VRK politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, kurioje rodomos visos politinės kampanijos pajamos ir išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai. (duomenys neskelbtini) iždininkė su kuria 2016-04-11 buvo sudaryta Politinės kampanijos turto patikėjimo sutartis 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai yra L. J.. Iš 2018-06-04 (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo - pildymas matyti, kad buvusi (duomenys neskelbtini) iždininkė L. J. nurodė, jog jai nebuvo pateikta informacija apie įdarbintus asmenis, atitinkamai ji negali būti laikoma atsakingu už konstatuotus pažeidimus, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis atsakingu asmeniu laikytinas politinės kampanijos dalyvis (duomenys neskelbtini) (pirmininkas R. K.). Be to, iš 2018 m. liepos 27 d. R. K. gynėjo advokato E. V. paaiškinimo, kuris buvo pateiktas 2018 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą dėl nerūpestingumo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Esant išdėstytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. padarytas pažeidimas yra pilnai įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal LR ANK 93 straipsnio 4 dalį, kadangi (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininko R. K., nenurodžiusi politinės kampanijos išlaidoms priskirtinų 64 935,93 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriais įdarbintų 7 asmenų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, pažeidė PKFFK įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalis (pagal kurias žiniaraštyje ir ataskaitoje turi būti nurodytos visos politinės kampanijos išlaidos); apmokėjusi šias išlaidas ne iš (duomenys neskelbtini) Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos, o iš (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimų banko sąskaitos, pažeidė PKFFK įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (pagal kurią visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitos); viršijusi (duomenys neskelbtini), kaip savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, nustatytą didžiausią politinės kampanijos išlaidų limitą (12,03 proc), pažeidė PKFFK įstatymo 14 straipsnio 6 dalį (pagal kurią politinės kampanijos išlaidos negali viršyti nustatyto limito).

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis – asmuo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, vedęs, administracine tvarka praeityje buvo baustas, tačiau šiuo metu baustumus išnykęs, neteistas, padarytas administracinis nusižengimas žalos valstybei nepadarė, 2018 m. balandžio 10 d. LR VRK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nepripažino, kad (duomenys neskelbtini) minimas išlaidas (64 935,93 Eur) nurodžiusi finansinių ataskaitų rinkinyje už 2016 metus, o ne 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, todėl užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas R. K. už administracinio nusižengimo pagal ANK 93 straipsnio 4 dalį padarymą skiria sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parenkant minimalų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas advokatas prašė spręsti klausimą, ar nėra pagrindo skirti mažesnę, nei minimali, baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą (įspėjimą) arba administracinės nuobaudos neskirti.

Pagal LR ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą dėl nerūpestingumo, gailisi dėl savo poelgio, padarytas pažeidimas žalos valstybei nesukėlė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinių nuobaudų neturi, neteistas, dirbantis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo gynėjas advokatas nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, o aukščiau išvardintas aplinkybes teismas įvertino skirdamas administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, SWIFT kodas HABALT22, arba Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, SWIFT kodas NDEALT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, SWIFT kodas SMPOLT22, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, SWIFT kodas AGBLLT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, SWIFT kodas INDULT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, SWIFT kodas CBVILT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, SWIFT kodas CBSBLT26, arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, SWIFT kodas MDBALT22, nurodant pavedime ROIK numerį 18088683679 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.