Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 44,07 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą.

Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2020 m. birželio 21 d., praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teismo nustatytas terminas pasibaigė 2020 m. liepos 7 d. Atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, teismui nėra žinomos priežastys, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, yra ieškovės reikalavimas priimti sprendimą už akių, todėl priimamas teismo sprendimas už akių, formaliai vertinant byloje esančius ieškovės pateikus įrodymus, t. y. įsitikinant, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – gydymo paslaugų apskaitos išrašą, draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašą, pranešimą atsakovui dėl išlaidų atlyginimo, nustatyta, kad 2017 m. gegužės mėnesį atsakovui VšĮ Joniškio ligoninėje buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (radiologo konsultacija, skubiosios medicinos pagalbos paslauga). Už šias paslaugas apmokėta PSDF biudžeto lėšomis, kurių vertė 44,07 Eur. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas iki 2017 m. balandžio 30 d. buvo draustas kaip dirbantis asmuo, todėl jis iki 2017 m. gegužės 31 d. galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų, tačiau iki pastarosios datos privalėjo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PDS) įmokas. Kadangi ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas laiku sumokėjo PSD įmokas už 2017 m. gegužės mėnesį, todėl sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovė paslaugas suteikusiais sveikatos priežiūros įstaigai sumokėjo 44,07 Eur ir įgijo regreso teisę į atsakovą. 2020 m. kovo 17 d. ieškovė siuntė atsakovui raginimą atlyginti žalą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 44,07 Eur žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog šio Įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmuo gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jis pats nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimą patenkinti ir priteisti iš atsakovo 44,07 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8, 17, 34 straipsniai).

Ieškovė įstatymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Patenkinus ieškinį, 15,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 44,07 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 07 ct) žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.