- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-35-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Margarita Dzelzienė, Lolita Kudabienė
- Ieškovas
- Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Utenos apskrities VMI
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant: ieškovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Jurgai Šimonelytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-188-639/2007, pagal ieškovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui V. V., dėl mokesčių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2007-01-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 37112,08 litus nesumokėtų mokesčių. Ieškovas savo prašymą argumentavo, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-03/2004, V. V. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 219 str. 1 d. ir nubaustas 80 MGL (10 000 LTL) bauda. Ieškovas argumentavo, kad atsakovas buvo UAB „Dendralita“ vienintelis akcininkas ir direktorius, todėl jis priėmė sprendimus nemokėti mokesčių, todėl turi būti taikoma civilinė atsakomybė, kuri yra subsidiari. UAB „Dendralita“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Valstybei priklausantis mokesčiai (37112,08 Lt suma) nebuvo išieškota iš pagrindinio skolininko „Dendralita“, todėl prašė priteisti nurodytą sumą iš atsakovo V. V., nes jis iki šio laiko gera valia skolos nesugrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2007-08-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. V. trisdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą dvyliką litų ir 8 centus mokesčių į valstybės pajamas. Teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, sprendimo vykdymą šioje dalyje išdėstė keturiems metams, nustatant, kad atsakovas turi išmokėti pinigines sumas mokant dalimis po 9278,02 litų kas metus. Priteisė iš V. V. į valstybės biudžetą 1113,36 Lt žyminio mokesčio ir 29,40 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir atsiradusi žala konstatuoti 2004-04-07 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendyje. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prievolės, tai šis juridinio asmens valdymo organo narys atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu. Nurodė, kad asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas, konstatavo, kad pagrindinis skolininkas UAB „Dendralita“ skolos (mokesčių) nesumokėjo, tokiu atveju kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. V. prašo apeliacinės instancijos teismo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-08-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Savo prašymą argumentavo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Atsakovas mano, kad ieškovui pripažinus UAB „Dendralita“ mokestinę nepriemoką pasibaigusia, neliko pačios prievolės ir negali būti reikalaujama atlyginti žalą, atsiradusia dėl prievolės sumokėti mokesčius neįvykdymo. Likvidavus juridinį asmenį UAB „Dendralita“, pasibaigė jos mokestinė prievolė, todėl prievolės sumokėti mokesčius nebeliko, kaip ir neliko ir prievolės atlyginti žalą. Utenos apskrities VMI 2007-01-23 dienos sprendimu Nr.8-34-116 pareiškė, kad mokestinė prievolė nebeegzistuoja. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Toks priežastinis ryšys civilinėje byloje nėra nustatytas. Atsakovas neteisėtais veiksmais nėra įgijęs jokio turto. Bendrovės mokesčių nesumokėjimas negali būti laikomas turto įgijimu. Šios sumos buvo sumokėtos kaip darbuotojų atlyginimas ir atsiskaityta su VSDFV. Mano, kad žalos priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nesumažino iš atsakovo priteistos žalos atlyginimo sumą, esant blogai atsakovo turtinei padėčiai ir taip pažeidė CK 6.251 str. UAB „Dendralita“ mokesčiai nesumokėti esant būtinam reikalingumui, siekiant išvengti įmonės bankroto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, jos atstovė apeliacinės instancijos teisme su atskiruoju skundu nesutiko, motyvuodami, kad kai juridinis asmuo yra likviduotas, už neribotos atsakomybės juridinių asmenų prievoles atsakovo jų dalyviai. V. V. pareiga atlyginti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą yra savarankiška šio asmens prievolė, kadangi dėl V. V. veiksmų UAB „Dendralita“ esant mokiai, į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 37112,08 Lt deklaruotų mokesčių suma. Nurodo, Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti faktai yra prejudiciniai, todėl apeliantas negali jų ginčyti, o ieškovui nereikia jų įrodinėti civilėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Dendralita“ iškėlė bankroto bylą, 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino, kad bankrutavusios UAB „Dendralita“ veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 6-7).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 7 d. teismo nuosprendžiu V. V. pripažino kaltu pagal LR BK 219 str. 1 d ir nubaudė 80 MGL bauda. Teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudž. bylos lapai 246-248).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis V. V., pateikęs deklaraciją, laiku nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. UAB „Dendralita“ buvo mokesčių mokėtojas, todėl jam yra prievolė mokėti mokesčius. Nurodė, kad atsakovas V. V. buvo ne tik 100 procentų šios bendrovės akcijų savininkas, tačiau ir direktorius. Teismas konstatavo, kad nusikalstami veiksmai visuomet yra nesąžiningi veiksmai. Tarp šių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra neabejotinas priežastinis ryšys. Motyvavo, kad išimtinai tik kaltinamasis V. V., kaip vienintelis akcininkas, turėjo įtakos juridinio asmens UAB „Dendralita“ sprendimams nesumokėti mokesčių už ką baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.
Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles, kaip ir juridinis asmuo neatsako už jo dalyvio prievoles. Minėto straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje juridinio asmens dalyviui atsakovui V. V. pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir to siekia nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo, todėl turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog UAB „Dendralita“, kaip juridinio asmens, prievolė sumokėti 37 112,08 Lt buvo neįvykdyta būtent dėl nesąžiningų UAB „Dendralita“ dalyvio ir administracijos vadovo, o nagrinėjamoje byloje atsakovo V. V. veiksmų. Šie veiksmai reiškėsi tuo, kad atsakovas V. V., būdamas UAB „Dendralita“ vienintelis dalyvis ir direktorius, pažeisdamas 1995-06-28 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr.I-974 19 str., pateikęs Utenos VMI Anykščių skyriui deklaracijas už laikotarpį nuo 2001-08-27 iki 2003-05-22, nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių dėl priežasčių, nesusijusių su bendrovės nemokumu. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ištyrus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „Dendralita“ 2003 m. gegužės mėnesiui piniginiams įsipareigojimams įvykdyti turėjo pakankamai pinigų (46164,21 LTL, baudž. bylos 157-159 lapai), todėl baudžiamojoje byloje teismas ir nustatė, kad privalomi mokesčiai buvo nesumokėti ne dėl nuostolingos įmonės veiklos, o būtent dėl bendrovės valdymo organo (direktoriaus) neveikimo. Tokios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiarinę atsakomybę, kadangi BUAB „Dendralita“ bankroto byloje ieškovo kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Anykščių rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nurodė konkrečius juridinio asmens dalyvių nesąžiningus veiksmus, kuriais pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas tenkindamas Utenos apskrities VMI ieškinį. Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).
Atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Apeliantas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas dėl mokesčių sumokėjimo pareigos ir senaties terminų. Kaip jau buvo nurodyta, Panevėžio apygardos teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino, kad bankrutavusios UAB „Dendralita“ veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 6-7), todėl darytina išvada, kad iki šios datos mokesčių administratorius siekė UAB „Dendralita“ mokesčius išieškoti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nebuvo išieškoti dėl lėšų ir turto nebuvimo.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 7 d. teismo nuosprendžiu atsakovas V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 219 str. 1 d ir nubaustas pinigine bauda. Kaip jau buvo paminėta, teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl ieškovas 2007-01-22 ir pareiškė teismui nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovui. Apeliantas teisus, teigdamas, kad yra pasibaigusi UAB „Dendralita“ mokestinė prievolė mokesčių administratoriui, kadangi ši bendrovė kaip juridinis asmuo – likviduotas, jo nebėra. Nagrinėjamoje byloje atsakovo V. V. atsakomybė kildinama iš baudžiamosios bylos, kurioje nustatyta, kad jis, būdamas UAB „Dendraliota“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, nesumokėdamas į valstybės biudžetą deklaruotų 37112,08 LTL mokesčių, tokiais veiksmais padarė valstybei žalą. Atsakovo V. V. kaltė, konkretus padarytos valstybei žalos dydis nustatytas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir iš naujo kaip prejudicinis faktas neįrodinėtinas (Civilinio proceso kodekso 182str.3p.). Tokiu būdu baudžiamojoje byloje pripažinus atsakovą V. V. kaltu padarius valstybės biudžetui 37112,08 LTL žalos, ieškovas, būdamas valstybės įgaliota institucija mokesčių srityje, turėjo pareigą padarytą žalą valstybės biudžetui išieškoti iš kalto asmens Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš V. V. 8 LTL teismo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.