Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-02-12 · Administracinė byla Nr. I-3115-437/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-12
Bylos Nr.
I-3115-437/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos Valstybės
Administracinė byla Nr. I-3115-9/200Procesinio sprendimo kategorija 15
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)Vilnius 2007 m. vasario 12 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Ingridai Pikutytei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovo Lietuvos Valstybės atstovo Kalėjimų Departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovei Ritai Bublienei, atsakovo Lietuvos Valstybės atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S. skundą atsakovui Lietuvos Valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. prašo jo naudai iš Lietuvos Valstybės priteisti 150 litų turtinei žalai atlyginti ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b.l. 43-48) nurodo, kad pagal Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimą jis atliko 2 metų laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose - 2 (PN-2). 2006-03-02 nuteistieji sužinojo tą faktą, kad pareiškėjo parodymų pagrindu 2004-04-28 buvo nuteistas A. S. 5 metams laisvės atėmimo už sunkius kūno sužalojimus kėsinantis į V. S. gyvybę. Paaiškėjus tokiai informacijai, pagal objektyvias, tradiciškai susiklosčiusias laisvės atėmimo vietose nerašytinio įstatymo normas, jis nebegalėjo toliau gyventi nuteistųjų kolektyve, kadangi buvo laikomas skundiku. Esant tokioms aplinkybėms, kada yra akivaizdu, kad kartu laikyti nuteistuosius asmenis negalima, nes tai gali sukelti - ir dažniausiai sukelia - konfliktus, psichinį smurtą ir susidorojimą su neįtikusiais asmenimis, bausmės vykdymo institucijos direkcija privalo imtis priemonių ir laikyti nuteistuosius atskirai arba izoliuoti asmenį, kurio gyvybei gresia realus pavojus. Po pasikėsinimo susidoroti su juo 2006-03-02, pareiškėjas buvo priverstas palikti 3-ojo būrio bendrabutį, kuriame buvo laikomas, ir išvykti į izoliuoto laikymo patalpą (kameros tipo patalpą) (toliau – KTP). Teigia daug kartų motyvuotais prašymais prašė PN-2 direktorių skirti jam izoliaciją KTP, tuo pagrindu, kad jam yra reali smurto grėsmė dėl kitų nuteistųjų neapykantos minėtu pagrindu. Bet PN-2 direkcija visiškai ignoravo jo prašymus ir skyrė pareiškėjui pačią griežčiausią bausmę - laikymą bausmės izoliatoriuje (karceryje), (toliau – BI), motyvuodama savo veiksmus tuo, kad pareiškėjas pažeidė laikymo režimą, atsisakydamas išeiti į gyvenamąją zoną gyventi kartu nuteistųjų asmenų kolektyve. Visi jo motyvai dėl realios grėsmės pareiškėjo gyvenimui, daugkartinių fizinių susidorojimų su juo, moralinių ir psichologinių pažeminimų atvejai, pasityčiojimai iš orumo ir nuteistųjų nužudymai direkcijos buvo ignoruojami, ir ji pati griežtai pareiškėją nubaudė, su juo elgėsi nežmoniškai. Pareiškėją laikė BI neleistinai ilgą laiką: nuo 2006-03-02 iki 2006-05-26, t.y. iki bausmės pagal teismo sprendimą termino pabaigos, o būtent: PN-2 direkcija 2006-03-02 sprendimu Nr. 28-324 skyrė 15 parų BI dėl nurodytos priežasties. Pasibaigus nurodytos bausmės laikui, jis raštu atsisakė išeiti į PN-2 gyvenamąją zoną, prašydamas skirti atitinkamą izoliaciją KTP dėl aukščiau išdėstytų motyvų. Tačiau PN-2 direkcija 2006-03-17 sprendimu Nr. 28-390 skyrė jam dar 15 parų BI karceryje. Tęsdama represijas, PN-2 direkcija 2006-04-01 sprendimu Nr. 28-449 vėl skyrė pareiškėjui dar 15 parų BI karceryje dėl tų pačių priežasčių. 2006-04-02 jis apskundė šias bausmes Kalėjimų Departamentui, vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso183 str., tačiau laiškai buvo neišsiųsti ir grąžinti (Korespondencijos apskaitos žurnale registruota 2006-04-04 Nr. 505). Antru bandymu skundas buvo išsiųstas tik 2006-04-19 (registruota atsakovo 2006-04-24 Nr. 15/07-593). Savo skunde jis prašė atšaukti nepagrįstas laikymo ilgą laiką karceryje bausmes be jokių teisėtų pagrindų, prašė pervesti jį į KTP. Prašė patikrinti prastą nuteistiesiems duodamo maisto kokybę. Kalėjimų Departamentas 2006-05-05 aktu Nr. 16/07-567 visiškai ignoravo prašymus, bausmių neatšaukė ir jo pažeistų teisių neapgynė. Jis kategoriškai atsisakė pateikti savo atsakymą su pridedamu vertimu į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą. V. S. lietuvių kalbos jis nežino, o kameroje buvo laikomas vienas, todėl negalėjo suprasti atsakovo atsakymų esmės. PN-2 direkcija kategoriškai atsisakė perskaityti jam atsakymus iš valstybinių įstaigų ir savo dokumentus pareiškėjui suprantama kalba. PN-2 direkcija 2006-04-16 sprendimu vėl skyrė pareiškėjui dar 15 parų BI karceryje dėl tų pačių priežasčių. 2006-04-17 V. S. apskundė šias bausmes Kalėjimų Departamentui Savo skunde prašė atsakovo atšaukti nepagrįstas laikymo ilgą laiką karceryje bausmes be jokių teisėtų pagrindų, pervesti pareiškėją į KTP. Prašė liautis tyčiotis, nutraukti represijas ir šiurkščius jo teisių pažeidimus. Kalėjimų departamentas 2006-05-05 aktu Nr. 16/07-561 visiškai ignoravo pareiškėjo prašymus, bausmių neatšaukė ir pažeistų teisių neapgynė. Šį Departamento atsakymą taip pat buvo atsisakyta išversti į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą, kaip to reikalauja LR Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. Tęsdama represijas, PN-2 direkcija 2006-05-01 jam vėl skyrė man dar 15 parų BI karceryje dėl tų pačių priežasčių. Ši sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų Departamentui 2006-05-03(atsakovo registruota 2006-05-04 Nr. 15/07-677). Kalėjimų Departamentas 2006-05-18 aktu Nr. 16/07-624 visiškai ignoravo prašymus, bausmių neatšaukė ir pareiškėjo pažeistų teisių neapgynė. Šį Departamento atsakymą taip pat atsisakyta išversti į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą, kaip to reikalauja LR Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. PN-2 direkcija 2006-05-16 vėl skyrė dar 15 parų BI karceryje dėl tų pačių priežasčių. Šis sprendimas apskųstas Kalėjimų Departamentui 2006-05-17 (atsakovo registruota 2006-05-22 Nr. 15/07-748). Kalėjimų Departamentas 2006-06-05 aktu Nr. 2S-705 visiškai ignoravo pareiškėjo prašymus, bausmių neatšaukė, jo pažeistų teisių neapgynė. Atsakymą atsisakyta išversti į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą, kaip to reikalauja LR BVK 11 str. 1 d. Kalėjimų departamentas visiškai palaikė ir parėmė nepagrįstai žiaurias pareiškėjo laikymo karceryje bausmes visumoje tris mėnesius be pertraukų, sistemingai skiriant man po 15 parų karcerio. Laikymas BI kameroje numato labai griežtus apribojimus. Pagal laikymo BI režimą, iš jo buvo atimti visi asmeniniai daiktai ir būtiniausiai buities reikmenys, o taip pat negalima buvo turėti dokumentų, kuriuos jis gaudavo iš valstybinių įstaigų ir teismų. Turint mintyje aplinkybę, kad jis tuo periodu turėjo kelias veikiančias civilines ir administracines bylas, direkcija leido vesti einamųjų bylų korespondenciją, bet organizuojant kasdienes kameros patikras, buvo atimami ir išmetami visi neleistini daiktai, kaip rašikliai, pieštukai ir kt. Šiais veiksmais direkcija pareiškėjui trukdė susirašinėti su teismais ir laiku reaguoti į teismų reikalavimus bylose, kur pareiškėjas buvo viena iš šalių. Jam teko kovoti už fizinį būvį esant siaubingoms laikymo karceryje sąlygomis, teko nuolat pažeidinėti režimą, pranešinėjant į kamerą rašiklius, kuriuos prašydavo iš advokatų po susitikimų.

Šie ir kiti teisių pažeidimai buvo apskundžiami Kalėjimų Departamentui vadovaujantis LR BVK 183 po to kai gavo PN-2 direkcijos neigiamus atsakymus. Ne vieną kartą su rašytiniais prašymais 2006-03-17, 2006-03-23, 2006-03-27 ir kt. kreipėsi į PN-2 direkciją, prašydamas padėti jam perskaityti pareiškėjui suprantama rusų kalba dokumentus, bet ji kategoriškai atsisakė tiek raštu, tiek žodžiu (PN-2 direktoriaus Alvydo Maknicko 2006-03-20 atsakymas Nr. 9-1207(03)). Šiuos veiksmus apskundė Kalėjimų Departamentui 2006-03-24 (atsakovo registruota 2006-03-27 Nr. 15/07-443). 2006-04-07 aktu Nr. 16/07-412 visiškai ignoravo V. S. prašymą ir jo pažeistų teisių neapgynė, ir šį Kalėjimų Departamento atsakymą pareiškėjui taip pat atsisakė išversti į suprantamą rusų kalbą, kaip to reikalauja LR BVK 11 str. 1 d. Šiais veiksmais Kalėjimų Departamentas tyčia sudarė neįveikiamas kliūtis, kad pareiškėjas negalėtų efektyviai ginti savo teisių ir vesti teisminę gynybą, kadangi nežinant lietuvių kalbos, savo teises realizuoti labai sunku.

Per tris pareiškėjo laikymo BI mėnesius nuo 2006-03-02 iki 2006-05-26 direkcija jam nei vieno karto neskyrė socialinės pašalpos ir Lietuvos vyriausybės nustatytos išmokos. V. S. 2006-03-28, 2006-04-21 ir 2006-05-11 kreipėsi į PN-2 direktorių su prašymais skirti jam nurodytas socialines pašalpas, bet gavo neigiamą atsakymą žodžiu. Šiuos PN-2 direkcijos veiksmus apskundė Kalėjimų Departamentui 2006-05-02 (atsakovo registruota 2006-05-04 Nr. 15/07-676). Šis 2006-05-17 aktu Nr. 16/07-617 ignoravo prašymą, teisių neapgynė, ir šį Departamento atsakymą jam taip pat buvo atsisakyta išversti į suprantamą rusų kalbą. Mano, kad tokiais veiksmais Kalėjimų Departamentas padarė jam materialinės žalos už priklausančios išmokos sumą, 0,3 MGL pagal Įstatymą (Žin., 2005, Nr. 151-5586) ir socialinės pašalpos iš nuteistųjų fondo. Ši suma apytiksliai sudaro 50 Lt per mėnesį, iš viso 150 Lt. Rašytiniai prašymai PN-2 direkcijai leisti pareiškėjui įsigyti pašto ženkliukus korespondencijai apmokėti, rašiklį, popierių ir kitus pirmos būtinybės daiktus už jo sąskaitoje turimas lėšas direkcijos buvo visiškai ignoruojami (kreipėsi 2006-03-20, 2006-03-23 ir kt). Direkcjos veiksmus šioje dalyje apskundė Kalėjimų Departamentui 2006-03-24 (atsakovo registruota 2006-03-27 Nr. 15/07-443). Jis 2006-04-07 aktu Nr. 16/07-412 visiškai ignoravo prašymą, pažeistų teisių neapgynė. Šį Departamento atsakymą taip pat atsisakyta išversti į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą.

Dėl prastos maisto kokybės daug kartų kreipėsi į PN-2 direkciją su skundais ir prašymais, atkreipė dėmesį į tai, kad skirta produktų norma nėra įdedama, kad maistas ruošiamas prastai, informacijos apie nuteistiesiems skirtą maisto normą nėra, ir kitais panašiais klausimais (2006-04-19 kreipėsi į Ekstremalios medicinos centrą ir 2006-05-01 į PN-2 direktorių). PN-2 direkcijos atsakymas Nr. 09-1904(08) buvo duotas raštu 2006-05-05, tačiau jis buvo formalus ir neatitiko skundo esmės. Direkcijos veiksmus apskundė Kalėjimų Departamentui 2006-05-12. Kalėjimų Departamentas 2006-06-05 aktu Nr. 2S-702 ignoravo prašymą ir pažeistų teisių neapgynė. Šį Kalėjimų Departamento atsakymą taip pat atsisakyta išversti į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą. Mano, kad Kalėjimų Departamentas faktiškai neįvykdė savo pareigos, neišnagrinėjo skundų, nepatikrino nurodytų faktų, nė karto nebuvo susitikęs su pareiškėju, kad išsiaiškintų aplinkybes, privedusias prie skundo. Jis apsiribojo tik formaliu atsirašinėjimu, kuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 8 str. ir kitus straipsnius, o taip pat kitus LR teisės aktus ir Europos konvencijos garantijas, draudžiančias nežmonišką ir žiaurų elgesį ir bausmes (3 str.), diskriminaciją pagal tautinį ir kalbinį požymius (14 str.) ir kt. Vertina, kad savo veiksmais Kalėjimų Departamentas padarė ir neturtinės žalos, kadangi V. S. buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose.

Šalies argumentai

Nepasiekęs teisingo ir teisėto Kalėjimų Departamento reagavimo, jis 2006-09-07 kreipėsi su atitinkamu skundu į LR Teisingumo ministeriją, prašė priimti nagrinėti jo skundą remiantis Konstitucijos garantijomis į ikiteisminę gynybą, pagal savo kompetenciją ikiteismine tvarka pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo dalyje, prašė atšaukti skundžiamus aktus kaip neteisėtus ir neatitinkančius teisės normų, pažeidusius jo teisėtus interesus ir teises, prašė atlyginti padarytą dėl veiksmų ir neveikimo materialinę žalą 150 Lt. sumai ir neturtinę žalą 10 000 litų sumai ikiteismine tvarka. Taip pat prašė visus dokumentus šioje byloje užprašyti iš minėtų institucijų, nes jie pareiškėjui yra neprieinami, prašė šio jo skundo kopiją su Ministerijos gavimo atžyma grąžinti pareiškėjui galimam apskundimui, neigiamo atsakymo atveju. Ministerija atsiuntė formalųjį atsirašymą, pažeidusi LR VAĮ 28 str. numatytus terminus, t.y. praleidusi nustatytą 30 dienų terminą atsakyti. Jos laiškas datuojamas 2006-10-06, tačiau iš Ministerijos buvo išsiųstas 2006-10-09, pareiškėjui atėjo 2006-10-11 Skundžiamas aktas neatitinka LR VAĮ 8 str. reikalavimų, kadangi iš esmės neatsakoma į skundą, o jame tik nepagrįstai atsisakoma ikiteismine tvarka atlyginti jam padarytą žalą, kaip numatoma LR CK 6.271 str. ir LR VAĮ 39 str. Mano, kad Ministerija visiškai ignoravo pareiškėjo reikalavimą atšaukti kaip nepagrįstus nurodytus Kalėjimo departamento atsakymus, kuriais yra pateisinami neteisėti PN-2 pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu Ministerija taip pat neįvykdė pareiškėjo teisėto prašymo ir negražino jam pareiškėjo skundo kopijos su Ministerijos gavimo atžyma galimam apskundimui galimo neigiamo atsakovo atsakymo atveju. Atsakovo skundžiamas aktas buvo atsiųstas nepatvirtintas įstaigos antspaudu, kaip to reikalauja LR VAĮ 8 str. Mano, kad pagrindinis pažeidimas, kuri padarė Ministerija - tai sistematinis jam pavaldžių pareigūnų iš Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų pateisinimas, kai nereaguojama į skundus ir sistemingai piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Vertina, kad ministerija skatina piktnaudžiavimus ir neteisėtus tarnautojų veiksmus, nekontroliuoja teisės užtikrinimo penitenciarinėse Lietuvos įstaigose, skatina žiaurų, nežmogišką elgesį ir bausmes pavaldžiose įstaigose, skatina neteisėtą praktiką laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų atžvilgiu, leidžia kitus piktnaudžiavimus, korupciją ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus. Taip provokuoja skundus į tarptautines teisėsaugos institucijas ir į Europos Žmogaus teisių teismą. Mano, kad Ministerija neįvykdė savo pareigų, jai skirtų pagal kompetenciją, turėdama tikslą pažeisti įstatymų reikalavimus ir pareiškėjo teisėtus interesus ir teises, kuo jam padarė materialinę ir neturtinę žalą, o taip pat žalą valstybės valdžios ir valdymo autoritetui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jo motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas LR Teisingumo ministeriją atsiliepime į skundą (b.l. 54-55), jį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė atlyginti 10 150 Lt žalą ne teismo tvarka, panaikinti Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymus bei juos išreikalauti iš minėtos institucijos, grąžinti pareiškėjui skundo kopiją su atžyma apie skundo gavimo faktą. Pareiškėjui buvo atsakyta į visus iškeltus klausimus 2006 m. spalio 9 d. raštu Nr. (1.35)-7 R- 6954. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo atsakyta praleidus nustatytus terminus, nepagrįstai neatlyginta jam padaryta žala ne teismo tvarka, neišreikalauti nurodyti dokumentai, į skundą neatsakyta iš esmės, nebuvo grąžintas skundas su gavimo žyma, atsakymas nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Teisingumo ministerijos nuostatų 9 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija, siekdama sudaryti bausmių ir kardomojo kalinimo vykdymo sąlygas, užtikrinančias žmogaus orumą bei atitinkančias Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus: 9.1. padeda užtikrinti efektyvų bausmių ir kardomojo kalinimo vykdymą, nuteistųjų integravimą į visuomenę; 9.3. padeda užtikrinti efektyvų bausmių ir kardomojo kalinimo vykdymą, nuteistųjų integravimą į visuomenę; 9.2. analizuoja ir sistemina informaciją apie nusikalstamumo būklę ir jo prevenciją, organizuoja mokslo tiriamuosius ir taikomuosius darbus kriminologijos, kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityje; 9.3. vykdo kitas Lietuvos teisės aktuose numatytas funkcijas. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Teisingumo ministerija nagrinėja asmenų skundus dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka.

Teigia, kad atsakymas pareiškėjui buvo parengtas nepažeidus galiojančių teisės aktų reikalavimų. Jis nusiųstas nepraleidus Viešojo administravimo 28 straipsnyje nustatyto termino, kadangi paskutinė termino diena - 2006 m. spalio 7 d. šeštadienis, tai termino pabaigos diena laikoma kita einanti po jos darbo diena - 2006 m. spalio 9 d. pirmadienis. Taip pat pareiškėjui buvo pranešta, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų panaikinti skundžiamų institucijų atsakymų, kadangi individualius administracinius teisės aktus galima ginčyti teikiant skundą administraciniam teismui arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 25 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodyti dokumentai iš kitų įstaigų nebuvo išreikalauti, kadangi svarstant jo prašymą, tai nebuvo tikslinga. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnų neteisėti veiksmai jo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų darbuotojai neišnagrinėjo jo prašymų ir vilkino atlikti veiksmus, nepagrįstai baudė jį bausmės atlikimo metu. Tačiau Teisingumo ministerija neturėjo pagrindo svarstant prašymą dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka atlyginti pareiškėjui žalą, atsiradusią viešojo administravimo srityje. Dokumentų rengimo taisyklių 57 punkte numatyta, kad siunčiamų dokumentų rekvizitai yra šie: herbas arba prekių ženklas, dokumento sudarytojo pavadinimas, įstaigos duomenys, adresatas, dokumento pavadinimas (raštuose - antraštė), dokumento data, registracijos numeris, gauto dokumento nuoroda (atsakomuosiuose dokumentuose), dokumento tekstas, parašas, dokumento rengėjo nuoroda. Taisyklės detalizuoja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuorodą dėl reikalavimų viešojo administravimo institucijos sprendimui, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam pateiktas atsakymas turėjo būti patvirtintas įstaigos antspaudu. Priimant pareiškėjo skundą, jam buvo nusiųstas pranešimas, patvirtinantis prašymo priėmimo faktą pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, o pareiga atsakovui grąžinti pareiškėjui skundo kopiją su gavimo žyma, nėra nustatyta viešąjį administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kadangi šių pranešimų kopijos nėra saugomos Teisingumo ministerijoje, pateikiamas išrašas iš dokumentų registravimo kompiuterinės programos, patvirtinantis nurodytą aplinkybę. Pažymi, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 6 d. atsakymą Nr. (1.35)-7 R-6954 buvo apskundęs Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri pripažino institucijos veiksmus teisėtais ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Teisingumo ministeriją pakartotinai išnagrinėti jo rugsėjo 7 d. skundą netenkino. Minėtame sprendime buvo įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prašymo išnagrinėjimo terminų ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

Teismo posėdžio metu LR Teisingumo ministerijos atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas Kalėjimų Departamentas prie LR Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 59-61) jį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2006 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūną, teigdamas, kad atsisako bausmę atlikti administracijos paskirtame būryje, kadangi nuteistieji jo atžvilgiu vartojo prievartą, grasino žiauriai susidoroti, pažeminti orumą, todėl, bijodamas galimo susidorojimo, pareiškėjas raštu prašė jį pilnai izoliuoti kamerų tipo patalpose iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Pareiškėją Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija atlikinėti bausmę paskyrė į 7-ajį būrį, esantį kitame lokaliniame sektoriuje, tačiau V. S. ir ten atsisakė būti. Todėl jam Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. nutarimu paskirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Vadovaujantis BVK 70 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Ši nuostata taikoma tik esant svarbioms priežastims (iškilus pavojui nuteistojo gyvybei ir sveikatai), tik išimtinais atvejais, kai negalima taikyti ar nėra laiko taikyti įprastines priemones, pašalinančias šias priežastis. Dėl šio fakto, Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, buvo pradėtas tarnybinis tyrimas kurį baigus 2006 m. kovo 14 d. priimta išvada Nr. 33-25, kurioje nurodoma, kad Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjui 3-ajame lokaliniame sektoriuje 7-ajame būryje grėstų pavojus. Taip pat tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistojo V. S. atsisakymas bausmę atlikinėti 7-ajame būryje yra neteisėtas ir nepagrįstas, tai traktuojama kaip pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, todėl už šį pažeidimą pagrįstai paskirta nuobauda. Už analogiškus pažeidimus pareiškėjas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimais buvo baustas 2006 m. kovo 17 d., 2006 m. balandžio 1 d., 2006 m. balandžio 16 d., 2006 m. gegužės 1 d. paskiriant po 15 parų, 2006 m. gegužės 16 d. paskiriant 10 parų - bausmę atlikti baudos izoliatoriuje. Kalėjimų departamentas ištyręs pareiškėjo 2006 m. balandžio 2 d., 2006 m. balandžio 6 d., 2006 m. balandžio 17d., 2006 m. gegužės 5 d., skundus dėl nuobaudų skyrimo, nustatė, kad nuobaudos buvo skiriamos pagrįstai ir nėra pagrindo jas panaikinti.

Vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu „nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta“. Pareiškėjas su bausmės sąlygomis ir tvarka bei teisėmis ir pareigomis buvo supažindintas pasirašytinai. Kalėjimų Departamentas, kaip ir kitos viešojo administravimo institucijos, nagrinėdamas piliečių ir kitų asmenų skundus, prašymus ir pan., vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinių procedūrų kalba yra valstybinė kalba bei Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 (Žin., 2002, Nr. 95-4105), 10 punktu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjui atsakoma valstybine kalba.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad per visą jo laikymo baudos izoliatoriuje laiką, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija nei karto jam neskyrė socialinės pašalpos. Tuo metu pareiškėjas buvo paskirtas bausmę atlikinėti drausmės grupėje, be to turėjo galiojančių, tą mėnesį skirtų drausminių nuobaudų, todėl jam ir nebuvo paskirta piniginė išmoka.

Kalėjimų Departamentas, ištyręs pareiškėjo 2006 m. balandžio 2 d., 2006 m. balandžio 6 d., 2006 m. balandžio 17d., 2006 m. gegužės 5 d., skundus dėl nuobaudų skyrimo, nustatė, kad nuobaudos buvo skiriamos pagrįstai ir nėra pagrindo jas panaikinti, savo išvadas pagrindė galiojančiais teisės aktais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Kalėjimų Departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Skundas atmestinas. Pareiškėjas V. S. skundu (b.l. 43-48) buvo prašęs teismo pripažinti institucijų veiksmus neteisėtais, panaikinti skunde nurodytus aktus, įpareigoti LR Teisingumo ministeriją išnagrinėti jo 2006-09-07 skundą, priteisti 150 litų turtinei ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde buvo nurodęs, kad skundžiami šie individualūs aktai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-10-06 atsakymas Nr. (1.35.)-7R-6954 į jo 2006-09-07 skundą; Kalėjimų departamento 2006-05-05 atsakymas Nr. 16/07-567 į jo 2006-04-02 skundą, 2006-05-05 atsakymas Nr. 16/07-561 į 2006-04-06 ir 2006-04-17 skundus, 2006-05-17 atsakymas Nr. 16/07-617 2006-05-04 skundą, 2006-05-18 atsakymas Nr. 16/07-624 į 2006-05-03 skundą, 2006-06-05 atsakymas Nr. 2S-702 į 2006-05-12 skundą, 2006-06-05 atsakymas Nr. 2S-705 į 2006-05-17 skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi priėmė V. S. skundą dalyje dėl žalos atlyginimo. Jo skundą dalyje dėl reikalavimų pripažinti institucijų veiksmus neteisėtais, panaikinti sprendimus ir įpareigojimo LR teisingumo ministerijos išnagrinėti pareiškėjo V. S. skundą ta pačia nutartimi nutarta laikyti nepaduotu (b.l. 1). Todėl šioje byloje nagrinėjamas tik vienas pareiškėjo reikalavimas – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas V. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uose pataisos namuose, 2006 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūną, teigdamas, kad atsisako bausmę atlikti administracijos paskirtame būryje, kadangi nuteistieji jo atžvilgiu vartojo prievartą, grasino susidoroti, prašė jį pilnai izoliuoti kamerų tipo patalpose iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Pareiškėją Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija atlikinėti bausmę paskyrė į 7-ajį būrį, esantį kitame lokaliniame sektoriuje, tačiau V. S. ten atsisakė būti. Dėl šio fakto, Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, buvo atliktas tarnybinis tyrimas. 2006 m. kovo 14 d. priimta išvada Nr. 33-25. Joje nurodoma, kad Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjui 3-ajame lokaliniame sektoriuje 7-ajame būryje grėstų pavojus (b.l. 84-85). Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad V. S. atsisakymas bausmę atlikinėti 7-ajame būryje yra neteisėtas ir nepagrįstas, tai traktuojama kaip pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas. Už atsisakymą atlikti bausmę 7-ame būryje, pareiškėjas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus buvo baustas 2006-03-02 nutarimu Nr. 28-324 15 parų BI (b.l. 74), 2006-03-17 nutarimu Nr. 28-390 - 15 parų BI (b.l. 75), 2006-04-01 nutarimu Nr. 28-449 - 15 parų BI (b.l. 76), 2006-04-16 nutarimu - 15 parų BĮ (b.l. 82), 2006-05-01 nutarimu -15 parų BĮ (b.l. 68), 2006-05-16 nutarimu – 10 parų BĮ. Pareiškėjas BI buvo laikomas nuo 2006-03-02 iki 2006-05-26 t.y. iki bausmės pagal teismo sprendimą termino pabaigos. Kalėjimų departamentas, ištyręs pareiškėjo skundus dėl šių nuobaudų skyrimo, nustatė, kad nuobaudos buvo skiriamos pagrįstai ir nėra pagrindo jas panaikinti. Nutarimai įsiteisėję. Šių nutarimų priėmimą ir jų priėmimu pareiškėjui sukeltas pasekmes sąlygojo V. S. nepaklusimas vykdyti Vilniaus 2-jų pataisos namų administracijos nurodymą persikelti bausmės atlikimui į septintą būrį. Įrodymų, kad V. S. jame būtų grėsęs koks nors pavojus, pareiškėjas teismui nepateikė. Byloje surinktais įrodymais tokių aplinkybių konstatuoti nėra pagrindo. 2006-03-14 tarnybinio tyrimo „Dėl nuteistojo V. S. atsisakymo bausmę atlikinėti tarp įstaigos nuteistųjų“ išvadoje nenustatyta, kad pareiškėjui 7-ąjame būryje būtų grėsęs koks nors pavojus. Joje pažymėta, kad 7-asis būrys randasi atskirame lokaliniame sektoriuje, kuriame atlieka bausmę nuteistieji buvę pareigūnai, arba nuteistieji, turintys problemų kituose įstaigos būriuose. Konstatuotina, kad pareiškėjas neigiamas pasekmes patyrė dėl Vilniaus 2-jų pataisos namų administracijos teisėtų reikalavimų nevykdymo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos specialios taisyklės atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ar savivaldybės atsakomybei atsirasti reikia, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, tokiais veiksmais ar neveikimu būtų padaryta žala ir egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kilusios žalos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Iš esmės, neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti, jog abi šios institucijos, ar viena jų, veikė neteisėtai, t.y. ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Privalo įrodyti aplinkybę, kad pareiškėjui dėl institucijų veiksmų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir tai, kad tarp šios žalos ir institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Šių abiejų institucijų priimtų sprendimų ar darbuotojų konkrečių veiksmų neteisėtumas nenustatytas nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nei pripažintas neteisėtu kita tvarka. Dėl institucijų neteisėtų veiksmų įrodymai nagrinėjamoje byloje nepateikti nepateikti.

Akivaizdu, kad pareiškėjas V. S., atliekant bausmę, būdamas patalpintas į baudos izoliatorių, patyrė didelius nepatogumus ir turėjo išgyvenimų, tačiau - dėl savo paties kaltės – nepaklusimo pataisos įstaigos administracijos nurodymui. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos kaltė nenustatyta. Nenustatyta, kad LR Teisingumo ministerija jam būtų padariusi neturtinę žalą.

Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų padaryta jo reikalaujama turtinė žala – 150 litų dėl to, kad per visą jo laikymo baudos izoliatoriuje laiką, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija jam neskyrė socialinės pašalpos. Piniginės išmokos mokamos vadovaujantis 2005 m. gruodžio 23 d. Kalėjimų Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-260 (Žin., 2005, Nr. 151-5586) patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punktu. Juo remiantis, nuteistajam, areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis, nustato konkretų piniginės išmokos dydį. Pagal Taisyklių 2.1 punktą, arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos. Pagal 2.2 punktą, drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio išmokos. Tuo metu pareiškėjui buvo paskirta bausmę atlikinėti drausmės grupėje, be to, jis turėjo galiojančių, tą mėnesį skirtų drausminių nuobaudų. Tuo pagrindu jam nebuvo paskirta piniginė išmoka. Toks pašalpos nemokėjimas buvo pagrįstas.

Šalies argumentai

2006 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo ministerijai pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašė atlyginti 10 150 Lt žalą ne teismo tvarka, panaikinti Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymus bei juos išreikalauti iš minėtos institucijos, grąžinti pareiškėjui skundo kopiją su atžyma apie skundo gavimo faktą. Pareiškėjui 2006 m. spalio 6 d. raštu Nr. (1.35)-7 R- 6954 duotas atsakymas (b.l. 16). Raštas išsiųstas 2006-10-09 (b.l. 16). Šio akto turinio teisėtumas nenagrinėjamas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-11-17 nutartimi skundas dėl akto teisėtumo laikomas nepaduotu (b.l. 1).

Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnų neteisėti veiksmai jo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų darbuotojai neišnagrinėjo jo prašymų ir vilkino atlikti veiksmus, nepagrįstai baudė jį bausmės atlikimo metu. Tačiau Teisingumo ministerija neturėjo pagrindo svarstant prašymą dėl žalos atlyginimo, ne teismo tvarka atlyginti pareiškėjui žalą, atsiradusią viešojo administravimo srityje.

Pažymėtina, kad pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 dalį, pareiga grąžinti pareiškėjui skundo kopiją su gavimo žyma nėra numatyta. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, viešojo administravimo sprendimas įstaigos antspaudu patvirtintas neturi būti. LR Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis nepažeistas, pareiškėjui atsakyti nepavėluota, nes kadangi paskutinė termino diena - 2006 m. spalio 7 d. buvo šeštadienis, todėl termino pabaigos diena laikoma kita einanti po jos darbo diena - 2006 m. spalio 9 d. - pirmadienis.

Kalėjimų departamentas, kaip ir kitos viešojo administravimo institucijos, nagrinėdamas piliečių ir kitų asmenų skundus, prašymus ir pan., turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinių procedūrų kalba yra valstybinė kalba. Taip pat turi vadovautis bei Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 (Žin., 2002, Nr. 95-4105), 10 punktu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjui atsakoma valstybine kalba.

Dėl kitų skundo motyvų nepasisakoma, nes pareiškėjo skunde nurodytų aktų teisėtumas nenagrinėjamas, jų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

nutarė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius