Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovės pagal pavedimą Auritos Gintautienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas V. L. atstovės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. birželio 22 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. L. už tai, kad jis 2016 m. gegužės 28 d., 00.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neįregistruota (išregistruota), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus.Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. birželio 22 d. nutarimu V. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 35 Eur bauda.V. L. su 2016 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi skundą atmetė.Apeliaciniame skunde V. L. įgaliotoji atstovė Aurita Gintautienė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. L. atžvilgiu nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, netinkamai aiškino teisės aktus bei nesivadovavo aukštesniųjų teismų suformuota praktika. Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad V. L. vairuota transporto priemonė buvo neįregistruota. Valstybė narė, registruodama motorinę transporto priemonę, suteikia leidimą eksploatuoti transporto priemonę, apimantį transporto priemonės identifikavimą ir registracijos numerio išdavimą. Pagal Direktyvos 1999/37/EB 2 straipsnio b) punktą registracija - tai administracinis leidimas transporto priemonei patekti į kelių transporto eismą, apimantis transporto priemonės identifikavimą ir serijinio numerio, vadinamo registracijos numeriu, išdavimą. Apelianto vairuota transporto priemonė buvo su Estijos Respublikos registracijos numeriu bei su tos pačios šalies registracijos liudijimu, todėl vadovaujantis minėtos direktyvos nuostatomis, transporto priemonė buvo registruota. Ginčo, jog vairuota transporto priemonė buvo be registracijos numerio ar registracijos liudijimo, nėra. Institucija pateikė įrodymą, kuris paremtas EUCARIS sistemos išrašu, kuris patvirtina, kad vairuota transporto priemonė registruota Estijos Respublikoje ir prie perspėjimų įrašytas žodis „EKSPORTAS“. Tai tik patvirtina transporto priemonės registracijos ir eksporto faktą Estijos Respublikoje. Pabrėžiama, jog fizinis asmuo neturi galimybės pasinaudoti EUCARIS sistemos duomenimis ir negali žinoti kokie joje yra įrašai, susiję su vairuojama transporto priemone. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kokį valstybinių numerių ženklą transporto priemonė gauna, vien tokio ženklo gavimas reiškia, jog buvo atliekama tam tikra registravimo procedūra, nes be tokios procedūros, gauti bet kokio tipo valstybinį numerį yra neįmanoma. Registravimo tvarkos nuostatos leidžia konstatuoti, kad transporto priemonė, gavusi bet kurio iš išvardytų tipo valstybinius numerius, laikoma registruota transporto priemone (kasacinė nutartis Nr. 2AT-43- 489/2015). Kelių eismo taisyklių 238 punktas įtvirtina blanketinę teisės normą, t. y. nukreipiančią į kitus teisės aktus, tačiau jokios papildomos nuorodos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra. Skunde cituojami keli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai, kuriuose nurodoma, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių ir Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatos nenustato aiškaus ir tiesioginio reikalavimo, jog automobilis, tik įvažiavęs į Lietuvos Respubliką su laikinais (tranzitiniais) numeriais, nedelsiant būtų įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams. Priešingu atveju, teisės aktais nustačius tokį reikalavimą, būtų nepagrįstai suvaržoma galimybė į Lietuvos Respubliką importuoti Europos Sąjungos valstybėse narėse pirktas transporto priemones. Tokiu būdu būtų ribojamas laisvas prekių judėjimas Europos Sąjungos valstybėse narėse. V. L. vairuotas automobilis turėjo registracijos liudijimą ir registracijos numerius, todėl negalima daryti išvados, kad automobilis nebuvo įregistruotas ir juo nebuvo galima važiuoti. Todėl byla V. L. atžvilgiu turi būti nutraukiama.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovės pagal pavedimą Auritos Gintautienės apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 123 straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudą nuo 28 iki 43 Eur, o ANK 415 straipsnio 2 dalis – baudą nuo 30 iki 40 Eur. Minėtų straipsnių sankcijos vidurkiai nesiskiria daugiau nei 10 Eur, todėl V. L. veikos perkvalifikavimui pagal ANK nėra teisinio pagrindo (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ATPK numatyta teisena.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, t. y. teigia, kad jo vairuota transporto priemonė turėjo registracijos liudijimą ir registracijos numerius, todėl jis yra nubaustas nepagrįstai. ATPK 127 straipsnio 1 dalis įtvirtina kelis alternatyvius pažeidimus, dėl kurių asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau analizuojamu atveju V. L. inkriminuotas tik vieno įstatymo imperatyvo nesilaikymas, t. y. neįregistruotos (neperregistruotos) transporto priemonės vairavimas. Byloje nustatyta, kad pažeidėjo įvykio metu vairuota transporto priemonė „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta užsienio valstybėje – Estijos Respublikoje. Eucaris sistemos (vairuotojų ir automobilių duomenų sistema) duomenimis šis automobilis registruotas Estijos Respublikoje 2012 m. spalio 31 d., registracijos pabaiga 2016 m. sausio 19 d. V. L. sustabdytas vairuojantis neregistruotą transporto priemonę 2016 m. gegužės 28 d. Pats pažeidėjas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad automobilį įsigijo prieš dvi dienas iki pažeidimo fakto užfiksavimo, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos, todėl daryti objektyvią išvadą, kada iš tiesų buvo įsigyta ši transporto priemonė, nėra galimybių. Tai, jog transporto priemonė turėjo registracijos liudijimą ir registracijos numerius, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, kadangi V. L. turėjo Estijos Respublikos dokumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmuo, pirkdamas transporto priemonę užsienio valstybėje, turi būti itin atidus ir rūpestingas. Būtent V. L. buvo kilusi pareiga, prieš įsigyjant automobilį, išsiaiškinti iki kada galioja automobilio registracija. Todėl aplinkybė, kad jis nieko nežinojo apie transporto priemonės išregistravimą, neeliminuoja jo kaltės įrodytumo. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintų 2001 m. gegužės 25 d. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių Nr. 260 (nauja redakcija nuo 2014 m. liepos 1 d.) 3 punktą transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja, valstybinio registracijos numerio ženklus ir transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda bei jų apskaitą vykdo VĮ „Regitra“. Taigi, būdamas sąžiningas įgijėjas, V. L., prieš pradėdamas eksploatuoti transporto priemonę, pirmiausia privalėjo išsiaiškinti jos registracijos Lietuvos Respublikoje tvarką ir transporto priemonę įregistruoti. Minėtų taisyklių 66.1 punktas numato, kad asmuo privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių įregistravimo prieš pradedant jas eksploatuoti Lietuvos Respublikos viešajame eisme (kai transporto priemonės neregistruotos, išregistruotos arba užsienyje išduoti leidimai joms dalyvauti viešajame eisme yra sustabdyti).Aukštesnysis teismas pažymi, kad skunde nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai šiuo atveju negali būti pritaikyti kaip precedentiniai, kadangi juose buvo nagrinėtos skirtingos situacijos. Nutarime Nr. N444-1359/2011 konstatuota, kad asmuo vairavo neįregistruotą transporto priemonę, važiavo iš Prancūzijos šioje valstybėje pirkta transporto priemone, kirto Lietuvos Respublikos sieną bei važiavo į bendrovės, kuriai priklausė ši transporto priemonė, registracijos vietą. Šiuo atveju byla buvo nutraukta, nes asmuo buvo sulaikytas tik įvažiavęs į Lietuvos Respubliką, pakeliui į automobilio pristatymo vietą. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad asmuo objektyviai nespėjo įregistruoti transporto priemonės, be to, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ši transporto priemonė iš tiesų pažeidimo fiksavimo metu buvo išregistruota. Nagrinėjamu atveju V. L. nebuvo policijos pareigūnų sustabdytas grįžtantis iš Estijos Respublikos į savo namus Lietuvoje, o transporto priemonės išregistravimo faktas yra neginčijamai nustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas buvo sustabdytas 00.45 val., t. y. nakties metu, vadinasi, jis tikrai nevyko į VĮ „Regitros“ padalinį. Pažeidimo fiksavimo laikas patvirtina, kad V. L. eksploatavo automobilį jo neįregistravęs. Apelianto cituojama kasacinė nutartis Nr. 2AT-43- 489/2015 analizuojamu atveju taip pat nėra aktuali, kadangi joje nagrinėjama visai kito ATPK straipsnio sudėtis, t. y. 148 straipsnio 1 dalis. Šioje nutartyje akcentuota, kad neįregistruota transporto priemonė negali dalyvauti viešajame eisme, nes toks dalyvavimas būtų pažeidžiantis teisės aktus. Kasacinis teismas šioje nutartyje paaiškina transporto priemonės registravimo Lietuvos Respublikoje procedūrą bei galimas gauti valstybinių numerių ženklų rūšis. Tačiau šioje nutartyje nėra pasisakoma apie iš užsienio parsigabentos transporto priemonės įregistravimą Lietuvos Respublikoje. Ginčo, jog automobilis „Audi A3“ buvo registruotas Estijos Respublikoje, šioje byloje nėra, svarbu tai, jog pažeidimo padarymo metu automobilis jau buvo išregistruotas, kas lėmė administracinės atsakomybės V. L. taikymą. Pažymėtina ir tai, kad laikino tranzito valstybinių numerių V. L. vairuota transporto priemonė taip pat neturėjo, tačiau automobilis buvo draustas lietuvišku draudimu, kas patvirtina, jog pažeidėjas buvo apsisprendęs dalyvauti viešajame eisme su neįregistruota transporto priemone. Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad V. L. teisėtai ir pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo atstovės skundą, teisės taikymo klaidos nepadarė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. L. atstovės pagal pavedimą Auritos Gintautienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.