Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3429-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e1-3429-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37678-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3429-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37678-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

R. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), neteistas, teismo nuosprendžiais:

1. 2017 m. kovo 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

2. 2017 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 18 val. 30 min. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mušdamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – motinos M. S., sveikatą, o būtent: rankos kumščiu sudavė M. S. per kairę plaštaką bei vieną kartą koja spyrė M. S. į sėdmenis ir vieną kartą į nugarą, tuo sukeldamas M. S. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. gyveno pas savo mamą M. S. motinos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute su motina gyveno tik dviese. Su motina sutarė gerai. 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 18 val. į mamos namus grįžo neblaivus. Grįžęs dar parsinešė alkoholio ir atsivedė moterį, kurios vardo neatsimena, o pavardės net nežino. Norėjo su moterimi pabūti ir išgerti alkoholio, tačiau mama ant jo supyko, kad parsivedė nepažįstamą moterį ir buvo neblaivus. Tada mama tą moterį iš namų išvijo. Moteris, be jokių konfliktų su jo mama, iš buto išėjo. Tada jis ant mamos supyko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Apie 18 val. 30 min. netekęs kantrybės, jis kumščiu sudavė mamai per kairės rankos plaštaką. Mano, kad tuo metu mamai tikrai turėjo skaudėti, o taip pat ant rankos galėjo atsirasti ir mėlynė, tačiau jis jos nematė. Po smūgio kumščiu per plaštaką ir toliau tęsiantis konfliktui, kad mama kišasi į jo gyvenimą, jis mamai vieną kartą koja įspyrė į užpakalį ir paskui dar vieną kartą į nugarą. Mano, kad tuo metu mamai taip pat turėjo skaudėti. Taip smurtavo prieš mamą dėl to, kad buvo piktas ant mamos. Mama jį sunervino, kad išvijo jo draugę ir neleido su drauge pabūti namuose. Taip pat šio nusikaltimo padarymui turėjo įtakos ir išgertas alkoholis. Po tokių jo veiksmų mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Išėjęs iš areštinės mamos atsiprašė. Tikrai labai gailisi, kad šitaip pasielgė. Mama jam atleido, jie susitaikė. Šiuo metu jis gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš mamos namų jis išsikraustė, tačiau palaiko ryšį su mama, vienas kitą aplanko (b. l. 93–94).

Be kaltinamojo R. S. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2020 m. rugsėjo 19 d. M. S. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad M. S. kreipėsi į policijos įstaigą, apklausiama nurodė, kad kartu su savo sūnumi R. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 18.30 val. namuose jos neblaivus sūnus R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. tyčia rankos kumščiu smogė jai į kairės rankos plaštaką ir ją sužalojo, taip pat spyrė koja vieną kartą į sėdmenis bei vieną kartą į nugaros sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš ją ir R. S. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Apklausiama liudytoja M. S. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi R. S.. Butas dviejų kambarių, nuosavybės teise priklauso jai. Sūnus šiuo metu dirba tris dienas, tris turi poilsio dienas. Kai sūnus dirba, jis negeria, tačiau, kai turi laisvas dienas, nuolat geria. Sūnus anksčiau yra smurtavęs, ji yra kvietusi policiją. Įvykio metu neblaivus sūnus grįžo namo ir pradėjo konfliktuoti su ja dėl buitinių dalykų. Ji alkoholio visiškai nevartoja. Nors yra pensininkė, bet dar dirba. Konflikto metu sūnus tyčia smogė jai kumščiu vieną kartą į kairės rankos plaštaką ir ją sužalojo. Plaštaka ištino, pamėlo. Taip pat sūnus jai vieną kartą tyčia spyrė į sėdmenis ir vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pagalbą. Atvykę pareigūnai sūnų sulaikė. Girdint pareigūnams sūnus jai grasino, kad kai grįš iš policijos su ja susidoros. Sūnus jos bute nepageidaujamas, prašo apriboti jam galimybę grįžti į jos butą, nes ji bijo dėl savo saugumo (b. l. 14–16).

Iš 2020 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), jos metu fotografuota, pridedamos fotolentelės. Apžiūrėtos buto patalpos. Nustatyta, kad bute aplinka tvarkinga, išgertuvių, grumtynių pėdsakų nėra. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir niekas nepaimta. Butas vaizdo kameromis nestebimas (b. l. 26–27, 29–31).

Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 18 val. jos sūnus R. S. grįžo į namus su kažkokia mergina. R. buvo girtas. Taip pat sūnus į namus parsinešė dar du butelius alaus. Jai iš karto ta situacija nepatiko. Ji nepageidauja savo namuose jokių nepažįstamų merginų, todėl ji merginai pasakė, kad eitų lauk, o R. pasakė, kad merginos nepageidauja. Ta mergina iškarto iš buto išėjo. Ji ne nespėjo merginos įsidėmėti. Tuomet R. ant jos pasidarė piktas, kad išvijo tą merginą. Sūnus jai sakė, kad jam sugadino gyvenimą. Taip pat jis ją vadino visokiais negražiais žodžiais. Tuo metu grasinimų jokių neišsakė. Tada R. jai vieną kartą kumščiu trenkė per kairę plaštaką, dėl ko ji sutino ir ant jos atsirado mėlynė. Per dešinę ranką jis netrenkė, tačiau viso konflikto metu su sūnumi, ji ranką kažkur užsigavo, tai yra užsigavo būtent nykštį, dėl to ant tos rankos taip pat atsirado mėlynė. Po to nuėjo į kitą kambarį, kuriame yra balkonas, o R. buvo balkone. Matyt R. žiūrėjo kur išėjo jo mergina. Tada R. kelis kartus stipriai trenkė balkono duris, todėl ji jam pasakė, kad nelaužytų durų. Jis jai nieko neatsakęs vieną kartą koja spyrė į užpakalį ir vieną kartą į nugarą. Po šių spyrių jai jokių sužalojimų neatsirado. Kai sūnus šitaip ją mušė, jai skaudėjo. Neapsikentusi tokio sūnaus elgesio iš savo mobiliojo telefono ji paskambino policijai ir pranešė, kad sūnus namuose kelia triukšmą ir ją muša, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Atvykę policijos pareigūnai sūnų išsivežė. R. prie policijos pareigūnų pasakė, kad kai grįš namo, tai su ją susidoros. Ji šių jo grasinimų nė kiek neišsigando. Jie tikrai nebuvo realūs, nes jis jai nieko nebūtų galėjęs padaryti, dėl to sūnui pretenzijų neturi. Sekančią dieną jos sūnus atvyko pas ją į darbą ir jos atsiprašė. Po šio įvykio R. elgesys pasikeitė, jis tapo mandagus, jos nebeužgaulioja. Taip pat sūnus tikrai nuoširdžiai jos atsiprašinėjo, todėl ji jam atleido ir jie susitaikė. Šiuo metu jis gyvena atskirai, turi išsinuomojęs butą. Sūnus jai paskambina, pasidomi kaip gyvena. Su R. tikrai susitaikė, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Pas gydytojus dėl padarytų sužalojimų nesikreipė (b. l. 33–34).

2020 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2269/2020 (02) atlikus tyrimą M. S. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešinėje ir kairėje plaštakose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų M. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 43).

Iš 2020 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulės L. Š. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), užfiksavo, kad smurtą patyręs asmuo – M. S., kuri nurodė, kad tarp jos ir sūnaus R. S. kilo konfliktas, kurio metu sūnus tyčia ranka trenkė jai į jos kairę ranką, o taip pat spyrė kojomis, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Pareigūnai užfiksavo, kad ant moters rankos matėsi patinimas, moteris buvo susijaudinusi, matėsi akivaizdi baimė. R. S. buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, smurtu įtariamas asmuo sulaikytas 19.00 val., jam nustatytas 2,85 promilių girtumas (b. l. 44–47).

Iš 2020 m. spalio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas, kuriuo užfiksuota, kad 2020 m. spalio 23 d. Bendrasis pagalbos centras elektroniniu paštu pateikė skambučio garso įrašą. Atlikus garso įrašo peržiūrą nustatyta, kaip moteris dėl jos atžvilgiu vartojamo smurto kviečiasi pagalbą. Padaryta garso įrašo stenograma (b. l. 54–55, 56).

Iš 2020 m. rugsėjo 19 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4662 matyti, kad rugsėjo 19 d., 19:29:56 patikrinus R. S. girtumą (neblaivumą) jam nustatytas 2,85 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 106).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis R. S. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 18 val. 30 min., būdamas neblaivus, motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo motiną M. S., tai yra tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą savo motinai M. S. per kairę plaštaką, bei vieną kartą koja spyrė motinai į sėdmenis bei nugarą, tuo padarydamas ekchimozę kairėje plaštakoje, tokias veiksmais šeimos nariui – motinai M. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad būdamas neblaivus, konfliktuodamas su motina M. S., minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą pripažino ir pats kaltinamasis R. S.. Fizinio smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nes pareigūnai, atvykę į įvykio vietą užfiksavo akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas smurtas patvirtina ir pačios nukentėjusiosios M. S. parodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus smurtavo jos atžvilgiu dėl to, kad ji iš namų išprašė su sūnumi atsivestą nepažįstamą merginą bei tuo pačiu sūnus buvo neblaivus. Sūnus jos atžvilgiu vartojo smurtą, o ji telefonu kreipėsi į pagalbos centrą, prašė iškviesti policijos pareigūnus. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl jo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2269/2020 (02) patvirtina, kad M. S. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešinėje ir kairėje plaštakose, tačiau nukentėjusioji patvirtino, kad ji pati susižalojo dešinę ranką, tačiau neprisimena, kuriuo momentu užsigavo dešinę ranką. M. S. padarytas sužalojimas kairėje plaštakoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – tyčia sudavė motinai į plaštakos sritį, spyrė į sėdmenis, į nugarą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog R. S. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai. R. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė savo šeimos nariui.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi nukentėjusioji M. S. ir nusikaltimą padaręs asmuo – R. S. yra tėvas ir motina, gyveno bendrai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį R. S. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad R. S. laikytinas neteistu (b. l. 73–75), nebaustas administracine tvarka (b. l. 72), SODROS duomenų bazėje neregistruotas, nedirbantis, nuo 2020 m. spalio 14 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 62), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis nuo 2001 m. sausio 1 d. centre nesigydė, nesilankė (b. l. 64), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų konsultuotas 2014 m. vasario 28 d., nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 66). 2020 m. spalio 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. 93TPK–1247/2020 konstatuota, kad R. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 71).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 117–118).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam 2020 m. rugsėjo 20 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, skirti įpareigojimai – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) m. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. S. (b. l. 109–110), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirti įpareigojimai, panaikintini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 00 min. (b. l. 100), paleistas – 2020 m. rugsėjo 20 d. 13 val. 00 min. (b. l. 107), tai yra viena diena. Šis laikotarpis įskaitytinas į bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra vienas kompaktinis diskas su BPC garso įrašu voke prie bylos (b. l. 53), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. S. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per pirmus 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 19 d., 19 val. 00 min. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. 13 val. 00 min. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir su ja skirtus įpareigojimus – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) m. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. S., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę ir su ja skirtus įpareigojimus, panaikinti.

Vieną kompaktinį diską su BPC garso įrašu voke prie bylos (b. l. 53), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. S. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius