Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 4 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam G. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. S. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d., nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 7 d., Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi patikslinus nuteistajam skirtą bausmę, nustatyta galutinė 8 metų 1 mėnesio 7 dienų bausmė. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 2 mėnesiai 6 dienos.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad atsižvelgus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmestinas

6. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

7. Nuteistasis nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad nutartis yra neteisinga, nebuvo atsižvelgta į pateiktas faktines aplinkybes apie jo ir mamos ligos istorijas, taip pat nutartis yra šališka. Šališkumas kaip matyti grindžiamas prokurorės atsiliepimu. Aplinkybė, jog prokurorė apylinkės teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netvirtinti Komisijos nutarimo, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą buvo šališkas. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nei Komisijos nutarimas, nei nuteistojo skundas, o taip pat ir prokuroro atsiliepimas, neįpareigoja teismo priimti atitinkamą sprendimą. Teismas, įvertinęs svarbius lygtinio paleidimo taikymui klausimus, savarankiškai sprendžia taikyti lygtinį paleidimą konkrečiu atveju ar ne. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutartyje nurodyti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį G. S. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Taip pat priešingai nei nurodoma skunde buvo įvertintos ir nuteistojo šeiminės aplinkybės ir noras rūpintis sergančia mama. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu bei nesuteikia pagrindo išvadai, dėl šališkumo.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba esant akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Nuteistasis G. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Jis atlikdamas bausmę dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, priteista žalą atlyginta, skatintas 11 kartų, drausmine tvarka nebaustas, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, baigė profesinio mokymo programą, dalyvavo resocializacijos programose, ne kartą neatlygintinai prisidėjo prie nuteistųjų buities gerinimo darbų, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tikslinėse elgesio korekcinėse priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nuteistojo padėtis atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamą dinamiką (nustatyta žema rizika), yra palengvinta pakankamai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už įkalinimo įstaigos ribų ir kaip buvo nurodęs skunde apylinkės teismui, važinėja savaitgaliais į namus. Pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

10. Darant šią išvadą pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors G. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar nustatomas kriminogeniniai veiksniai. Iš kurių vienas statinis, t. y. nekintantis – kriminalinė istorija. G. S. teistas ne kartą. Pirmą kartą nuteistas dvidešimties metų amžiaus. Anksčiau nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), o taip pat už vieną nesunkų nusikaltimą (vengimą atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę). Su narkotinių medžiagų disponavimu susiję nusikaltimai sunkesni nei ankstesni. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas ir pakartotinis nusikalstamas elgesys atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Tai yra svarbu ir vertinama kartu su minėtomis aplinkybėmis, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo tris kartus parodytas pasitikėjimas nedarė ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistajam, jis ir vėl nusikalsdavo. Taigi spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais dar anksti. Nuteistojo teigiamas elgesys ir bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bei darbiniai santykiai turi būti tęsiami, jis turi dėti pastangas, elgtis nepriekaištingai ir įrodyti, jog pakeitė savo elgesį ir mąstymą, bei, kad šie pokyčiai ilgalaikiai ir suteikiantys pagrindą manyti, kad jis nebenusikals. Todėl teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas.

11. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatomi ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (netinkamų draugų pasirinkimas, bendravimas su jais ir pasidavimas jų įtakai); mąstymas ir elgesys (nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiais bei elgesio pasekmių nevertinimas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, neįvyko.

12. Apygardos teismas analizuojant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie tai, kad nuteistojo kriminalinė ir administracinės teisės pažeidimų istorija leidžia teigti, kad jis kartoja tas pačias klaidas ir iš jų nepasimoko. Nuteistojo ankstesnio gyvenimo stiliaus ypatumai yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška ir nesant esminių pokyčių savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Kadangi nuteistojo neteisėtas elgesys yra glaudžiai susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Nusikalstamas elgesys labiausiai buvo susijęs su nepakankamais problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiais bei elgesio pasekmių neįvertinimu. Kaip matyti nuteistasis dėjo pastangas ir dalyvavo elgesio korekcijos programose. Tačiau neigiamai teismas vertina tai, kad nuteistasis nelankė programos „Socialinių įgūdžių lavinimas“. Nurodoma, kad nuteistasis dirba darbo dienomis, todėl būtų sunku dalyvauti programoje, tačiau programa vyksta vieną kartą per mėnesį. Duomenų, kad nuteistasis dėjo pastangas dalyvauti minėtoje programoje (prašė darbdavio būti išleidžiamas, naudojosi atostogomis, bandė susitarti su programos vedėju dėl dalyvavimo programoje nuotoliu ar ir kt.) nėra.

13. Nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji G. S. neatlikta bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 6 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną t. y. 2024 m. sausio 4 d.), iš paskirtos galutinės 8 metų 1 mėnesio 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

14. Teismas įvertina nuteistojo nurodytas aplinkybes susijusias su nuteistajam nustatytu darbingumo lygiu, jo mamos sveikata ir poreikiais. Pateikiami skundo argumentai dėl nuteistojo ir mamos sveikatos problemų nesuteikia pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Šią išvadą teismas daro aukščiau aptartų duomenų kontekste, kurie nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas laisvėje nuteistasis sugebės tinkamai valdyti kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, G. S. pats yra nurodęs (Socialinio tyrimo išvadoje), kad jau apie dešimt metų turi dalinį darbingumą, taip pat nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo mamą, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.