- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-14
- Bylos Nr.
- 2-912-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- I. S.
- Trečiasis asmuo
- T. R.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui Edvardui Kochanauskui, atsakovės atstovui adv. padėjėjui Gilbertui Kinderevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rasada“ su atsakove I. S. ir trečiuoju asmeniu T. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Rasada“ ir I. S..
Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2005 m. gruodžio 30 d. UAB „Rasada“ (toliau – įmonė) direktorius T. R. (tretysis asmuo) reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 1 pardavė už 20 000 Lt atsakovei reikalavimo teisę į ūkininko J. R. (trečiojo asmens tėvas) skolą – 273 999,16 Lt, susidariusią pagal 2004 m. lapkričio 17 d. maistinių kviečių perdirbimo sutartį Nr. 04. Sudarius ginčijamą sandorį, įmonė neteko trumpalaikio turto už 253 99, 16 Lt, kas įtakojo jos nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nes pagal 2006 m. sausio 1 d. įmonės balansą įmonė turėjo turto už 195 814 Lt, o skolos sudarė 525 056 Lt. Apie tai, kad toks sandoris prieštarauja įmonės veiklos tikslams ir pažeis kreditorių interesus, atsakovė privalėjo žinoti, nes ji turi didelę darbo patirtį vyriausios buhalterės ir bankrutuojančių įmonių administratorės, o turtas parduotas už aiškiai mažesnę kainą, negu įsiskolinimas. Toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes pagal savo išsilavinimą ir darbo patirtį, ji turėjo suprasti ir suprato neigiamas šio sandorio pasekmes įmonei, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 6.66 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes atsakovė skolą įsigijo atlygintinai, o T. R. užtikrino, kad jokių interesų reikalavimo perleidimo sandoris nepažeidžia. Reikalavimas buvo perleistas už 20 000 Lt, nes J. R. neturėjo pakankamai turto sumokėti visą įsiskolinimą. Skolos atsakovė nėra atgavusi dar, nors ne kartą kreipėsi į skolininką J. R.. Taip pat nurodo, kad sudarydama sandorį, ji negalėjo numatyti ir žinoti, kad sandoris galėtų pažeisti įmonės ar kreditorių interesus, nes įmonė buvo veikianti, informacijos apie blogą įmonės padėtį neturėjo, o ir bankroto byla buvo iškelta tik po 9 mėnesių po sandorio sudarymo, todėl jos veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais.
Tretysis asmuo T. R. savo atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, nes sudarytas sandoris leido atgauti bent dalį skolos iš J. R., kuris nebuvo pajėgus padengti įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – įstatymas) 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Pagal CK 1.82 str. nuostatas, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal UAB „Rasada“ įstatų 1.2 p ir 2.1 p. bendrovė yra juridinis asmuo, kurio veiklos tikslai yra verstis komercine-ūkine veikla, teikti paslaugas, gauti pelną. Taigi, ieškovo, kaip juridinio asmens, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, perleidimas 277 999,16 Lt įsiskolinimo už 20 000 Lt , t. y. aiškiai (apie 14 kartų) mažesne kaina, niekaip nesuderinamas su pelno siekimu ir iš esmės tokiam bendrovės tikslui prieštarauja. Byloje nustatyta, kad tiek 2005 metais, tiek 2006 metais įmonės įsipareigojimai kelis kartus viršijo jos turimą turtą (2006 m. balansas, b. l. 18), o atsakovė, įsigijusi įsiskolinimą, turi didelę buhalterės ir bankrutuojančių įmonių administratorės darbo patirtį, todėl privalėjo suprasti, kad toks sandoris (apie 14 kartų mažesnė kaina) neatitinka pelno siekiančios įmonės veiklos tikslų, dėl ko abi sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis. Esant nurodytoms aplinkybėms 2005 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 kaip prieštaraujanti juridinio asmens tikslams pripažintina negaliojančia (CK 1.82 str.).
Pagal CK 6.66 str. nuostatas, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, kai sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu aukščiau numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kadangi nustatyta, kad tiek skolininkas (įmonė), tiek trečiasis asmuo (atsakovė) sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi, buvo visa eilė kreditorių (tą patvirtina įmonės balansas (įsipareigojimų apie 500 000 Lt), specialisto išvada dėl UAB „Rasada“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (b. l. 19-45)), sudarytas sandoris turėjo įtakos įmonės nemokumui (atsisakyta 253 999,16 Lt = 273 999,16 – 20 000) bei pažeidė kreditorių teises atgauti skolas, po 7 mėnesių buvo nutarta likviduoti įmonę (2006 m. liepos 31 d. vienintelio akcininko D. R. sprendimas) ir kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teisėjas sprendžia, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises. Pagrindo manyti, jog perleistas J. R. įsiskolinimas nebus padengtas nebuvo, todėl spręsti, kad tai buvo tuo metu naudingas įmonei sandoris negalima. Esant nurodytoms aplinkybėms 2005 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 taip pat pripažintina, kaip pažeidžianti kreditorių teises, negaliojančia (CK 6.66 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Rasada“, į. k. 135159262 ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.