Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-539-613/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
2S-539-613/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13277-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
R. T., uždaroji akcinė bendrovė ,,Ladida“, M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-539-613/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13277-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Ladida“, R. T., M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja antstolė Brigita Tamkevičienė prašo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ladida“ vadovui R. T. už 2017 m. liepos 10 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-17051740, nevykdymą, skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną.Suinteresuotas asmuo R. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo antstolės pareiškimo netenkinti. Nurodo, jog prašomos skirti baudos dydis yra per didelis atsižvelgiant į jo socialinę ir turtinę padėtį, kuri antstolei yra puikiai žinoma. Pažymėjo, jog suinteresuotu asmeniu byloje turėtų būti įtraukta ir valstybė, kadangi baudos išieškojimas galimai turėtų būti vykdomas valstybės naudai.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, paskyrė uždarosios akcinės bendrovės ,,Ladida” vadovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už antstolės 2017 m. liepos 10 d. patvarkymo Nr. S-17015740 dėl skolos išieškojimo nevykdymą.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bendrovės vadovui tenka pareiga organizuoti darbą, teikti nurodymus darbuotojams bei koordinuoti, kaip pastarieji juos vykdo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Nustatė, jog UAB ,,Ladida” 2017 m. liepos 10 d. patvarkymo nevykdė, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio neatliko, vykdomojoje byloje duomenų, kodėl antstolio reikalavimas nėra vykdomas, nėra, todėl sprendė, kad UAB ,,Ladida” be svarbių priežasčių nevykdė teisėtų antstolės reikalavimų, ir pripažino, kad UAB ,,Ladida” vadovui R. T. yra pagrindas skirti baudą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo R. T. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkui R. T. netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakomybė dėl išieškotojos M. B. lūkesčių ir teisėtų interesų, dėl operatyvaus bei realaus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. vykdomojo rašto Nr. 2-6311-642 neįvykdymo tenka pačiai antstolei, inicijavusiai šį procesą. Teismo paskirtos baudos taikymas neadekvatus tariamai atsakingam už antstolės nurodymo nevykdymą asmeniui (bendrovės vadovui), kai šis, kartu būdamas kreditorės M. B. skolininku, tik 2017 m. gegužės 23 d. tapo UAB „Ladida“ vadovu.Atsižvelgiant į antstolės B. Tamkevičienės, žinančios visus skolininko kreditorius ir piniginių lėšų iš jo atlyginimo išieškojimo mastą, pareiškimo dėl baudos skyrimo turinį, darytina pagrįsta išvada, kad galimybės vykdyti išieškojimą šioje byloje yra ribotos. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Baudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į antstolio kreipimosi į teismą dieną įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus. Sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė.Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/08/01373, pradėta pagal 2008 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-6311-642 dėl 45 106,00 Lt (13 063,60 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojos M. B. naudai (v. b. l. 3). Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė nustatė, jog skolininkas nuo 2017 m. gegužės 24 d. dirba UAB ,,Ladida“ (v. b. l. 147, 151). 2017 m. liepos 10 d. antstolė priėmė patvarkymą ,,Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S-17015740, kuriame nurodoma, jog antstolė reikalauja iš skolininko R. T. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taip pat informuojama, jog už antstolio reikalavimo nevykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną (v. b. l. 156). Patvarkymas UAB ,,Ladida“ vadovui R. T. įteiktas 2017 m. liepos 17 d. (v. b. l. 157). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis nustatyta, jog skolininkas dirba UAB ,,Ladida“ (v. b. l. 160, 161). 2017 m. spalio 2 d. patvarkymu (raštu) ,,Dėl 2017 m. liepos 10 d. patvarkymo Nr. S-17015740 vykdymo“ antstolės padėjėja pareikalavo UAB ,,Ladida“ vadovo per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos pervesti atliktus išskaitymus į antstolės depozitinę sąskaitą ir raštu pranešti, kodėl nėra vykdomas antstolės patvarkymas. UAB „Ladida“ išaiškinta, jog negavus atsakymo, antstolė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą (v. b. l. 163). 2017 m. spalio 2 d. patvarkymas (raštas) įteiktas R. T. 2017 m. spalio 4 d. (v. b. l. 162). Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,Ladida“ vadovu nuo 2017 m. gegužės 24 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) yra skolininkas R. T. (v. b. l. 152-153, 164-165).Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakomybė dėl neįvykdyto vykdomojo rašto tenka pačiai antstolei; kad vykdomojoje byloje išieškojimo galimybės yra ribotos dėl skolininko kreditorių skaičiaus ir jo atlyginimo bei, kad baudos taikymas yra neadekvatus tariamai atsakingam už antstolės nurodymo nevykdymą asmeniui. Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos procesinės teisės normos, o apeliantas be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai, nurodyti šios nutarties 14 punkte, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisako. Apelianto nurodyti motyvai vertintini tik kaip subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, pagrindžiančiais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai apeliantui paskyrė baudą už antstolės patvarkymo nevykdymą. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su antstolės 2017 m. liepos 10 d. patvarkymo Nr. S-17015740 tinkamu įvykdymu, ir/ar nenurodė jokių priežasčių, kodėl minėtas antstolės patvarkymas nebuvo tinkamai vykdomas, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantui yra pagrindas skirti baudą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Taip pat nenurodė, kokias procesines teisės normas, apelianto nuomone, pažeidė antstolė ir/ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas yra išsiskyręs, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi daug kreditorinių įsipareigojimų, o gaunamas darbo užmokestis vos didesnis už minimalią mėnesinę algą neatleidžia apelianto, kaip UAB „Ladida“ vadovo, nuo pareigos vykdyti antstolės priimtą patvarkymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė