- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e1-1965-1132/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- N. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis savarankiškai, teistas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnį, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. V. Kauno mieste ir rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, bei pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (su vėlesniais pakeitimais) 12 straipsnio 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo automobilių įsigijimo dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buhalterinių sąskaitų registrų, kasos dokumentų, kasos knygų, finansinės atskaitomybės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būklei, tokiu būdu pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo:
- 4 straipsnio nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:
1) tinkama, objektyvi ir palyginama;
2) pateikiama laiku;
3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ , nes, neišsaugojus minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų, bendrovės apskaita tapo netinkama, neobjektyvi, nepalyginama ir neišsami vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
- 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ nuostatas:
1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.
2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, nes jis nenustatė dokumentų saugojimo bendrovėje tvarkos, neužtikrino buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo;
taip pat pažeidė 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (su vėlesniais pakeitimais):
- 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatas „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neįvertino galimų rizikos veiksnių ir nesaugojo dokumentų patikimoje ir saugioje vietoje;
Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
Ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas N. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo įteiktas reikalavimas dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpio dokumentų pateikimo. Įmonės dokumentai buvo saugomi autobuse „Renault Master“, kuris buvo laikomas jam priklausiusioje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis minėtoje namų valdoje negyveno, kurį laiką, apie (duomenys neskelbtini), ten gyveno su šeima. Namas apie 10 metų buvo negyvenamas. Šiandien nuvyko minėtu adresu paimti dokumentų, tačiau autobuso namų valdoje nebėra. (duomenys neskelbtini) pradžioje antstolis R. B. jam priklausiusį areštuotą turtą – namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kauno miesto apylinkės teismo, perdavė jo skolininkams skoloms padengti. Jis gavo įspėjimą dėl turto perėmimo vėlesne data, negu buvo vykdomas turto perėmimas, dėl to namų valdos perėmime nedalyvavo. Šiuo metu turtas parduotas. Kur gali būti minėtas valdoje buvęs autobusas jis nežino. Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų pateikti negali, nes nežino kur jie yra, taip pat gali būti, kad jie yra sunaikinti (1 t., b. l. 173–174).
Kaltinamasis N. V., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neišsaugojo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. neišsaugojo automobilių įsigijimo dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buhalterinių sąskaitų registrų, kasos dokumentų, kasos knygų, finansinės atskaitomybės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būklei. Pripažįsta, kad turėjo užtikrinti dokumentų saugumą, pasirūpinti tinkamomis patalpomis dokumentų laikymui (6 t., b. l. 83–84).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo N. V. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo jo paties visiškas prisipažinimas (1 t., b. l. 173–174; 6 t., b. l. 83–84) ir kita bylos medžiaga:
pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpio mokestinio tyrimo ataskaitą. Mokestinio tyrimo metu uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. nepateikė pardavimo dokumentų už (duomenys neskelbtini) spalio – gruodžio mėnesius, pirkimo dokumentų už (duomenys neskelbtini) birželio – gruodžio mėnesius, registrų, kasos dokumentų, kasos knygų bei banko dokumentų. Dėl dalies nepateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti mokesčių mokėtojo pajamų ir išlaidų, apmokestinamųjų pajamų, patikrinti pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio teisingumo (1 t., b. l. 1–3, 46–56);
specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje ufiksuota, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nepateikė tyrimui apskaitos dokumentų, buhalterinių sąskaitų registrų, kasos dokumentų, kasos knygų, valstybės įmonei „Registrų centras“ ir tyrimui nepateikė finansinės atskaitomybės už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nepateikus (neišsaugojus) apskaitos dokumentų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nesivadovavo:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais):
16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3 dalimi „<...>. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; 4 dalimi ”<...>. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“;
19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalimi „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 2 dalimi „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; 4 dalimi „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“– uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nepateikė tyrimui buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų. Buhalterė apklausoje paliudijo, kad apskaita buvo vedama kompiuterinės programos pagalba, registrus suformuodavo programa.
1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115:
10 straipsniu „Dokumentų valdymo organizavimas: „1. Valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas įgaliotas asmuo (toliau – vadovas). 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas privalo: 1) nustatyti institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentų registrus, kitus apskaitos dokumentus; 2) paskirti už veiklos dokumentų registravimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą ir naikinimą atsakingus asmenis ir nustatyti jų įgaliojimus.<...>;
1 dalimi, kuriame numatyta vadovo atsakomybė: <...privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija <...>.
2 dalimi, „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“
Direktoriaus N. V. apklausos protokole, jis nurodė, kad dokumentai pavogti ir gali būti sunaikinti.
Tyrimui nepateikti kasos dokumentai ir kasos knygos. Ar kasos dokumentai buvo surašomi ir apskaitomi tyrimo metu negalima nustatyti, nes kasos dokumentai nebuvo pateikti ir atliekant mokestinį tyrimą, aprašytą (duomenys neskelbtini) Mokestinio tyrimo ataskaitoje (duomenys neskelbtini).
Nepateikdama kasos dokumentų ir kasos knygos uždaroji akcinė bendrovė bendrovė (duomenys neskelbtini) nesivadovavo:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais):
12 straipsnio 1 dalimi „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“
2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos taisyklių:
3 dalimi „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“;
4 dalimi „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“;
11 dalimi „<...> Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“;
16 dalimi „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas). kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“;
18 dalimi „Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi“.
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”:
1 dalimi “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“;
2 dalimi „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“
Bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu tiriamuoju laikotarpiu buvo N. V. (5 t., b. l. 88–145).
Iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsiųstų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui N. V. pateikti (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpio įmonės dokumentus, nustatyta, kad vadovas pateikė ne visus dokumentus nurodydamas, kad pateikti registrų, kasos knygos, kasos dokumentų negali, nes neturi (2 t., b. l. 19–27).
Iš (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) išsikrausčius iš nuomojamų patalpų, jokie buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo palikti (2 t., b. l. 29–46).
Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad jų bendrovėje uždarjai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) išsikrausčius, jokie buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo palikti (2 t., b. l. 48–53).
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo N. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
Kaltinamojo N. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi N. V. Kauno mieste ir rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 302439091, įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, bei pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (su vėlesniais pakeitimais) 12 straipsnio 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo automobilių įsigijimo dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buhalterinių sąskaitų registrų, kasos dokumentų, kasos knygų, finansinės atskaitomybės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būklei, tokiu būdu pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo: 4 straipsnio nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ , nes, neišsaugojus minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų, bendrovės apskaita tapo netinkama, neobjektyvi, nepalyginama ir neišsami vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ nuostatas: 1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, nes jis nenustatė dokumentų saugojimo bendrovėje tvarkos, neužtikrino buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo; taip pat pažeidė 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (su vėlesniais pakeitimais): 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatas „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neįvertino galimų rizikos veiksnių ir nesaugojo dokumentų patikimoje ir saugioje vietoje. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
Teismas kaltinamojo N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Prokurorė pareiškime prašė kaltinamajam N. V. už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje skirti 60 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL, t. y. 1 506,40 Eur baudą.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (6 t., b. l. 99–101), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant kaltinamajam N. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl materialinės naudos siekimo; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – dirba savarankiškai (6 t., b. l. 96–98), administracine tvarka baustas (6 t., b. l. 90–95), teistas, bausmę atlikęs (6 t., b. l. 87); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamasis N. V. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl šios rūšies bausmė jam neskirtina. Laisvės apribojimo bausmė jam taip pat neskirtina, nes, teismo vertinimu, nenubaustų nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nepaveiktų jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad N. V. teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau paskirtą bausmę atliko, padarė neatsargų nusikaltimą, jam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis N. V. dirba savarankiškai, gauna pastovias pajamas, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes ir tai, kad N. V. sutinka, kad jam būtų paskirta baudos bausmė, kaltinamajam N. V. skirtina 60 (šešiasdešimt) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – ir BBND), t. y. 2 260 Eur (37,66 Eur x 60 BBND) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 (keturiasdešimt) BBND, t. y. 1 506,40 Eur (37,66 Eur x 40 BBND) bauda.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“.
Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur (130 Lt) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“) ir BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, numatanti baudą už neatsargų nusikaltimą nuo 1 MGL iki 75 MGL.
Kaltinamajam N. V. išaiškintina, kad paskirtą baudą privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam N. V. kardomoji priemonė iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (6 segtuvai, 516 lapų), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (2 t., b. l. 21–24), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini N. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimt) BBND, t. y. 2 260 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) BBND, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimt centų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
N. V. kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (6 segtuvai, 516 lapų), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti N. V..
Kaltinamajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.