- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 1-88-633/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- N. Š.
- Kaltinamasis
- V.B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Š., specialistui – teismo medicinos ekspertui V. V., gynėjui advokatui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
V.B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1969-08-15 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 2 išlaikytinius, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas : 1) 2003-07-21 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 206 str., 63 str., - 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2004-01-16 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 65 str., - 1 m. 6 mėn. 15 d. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2006-06-21 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 233 str. 3 d., 63 str., - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2010-01-07 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo (bausmes atlikęs, šie teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2 nusikaltimai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2011-12-26 apie 17.00 val. bute (duomenys neskelbtini), kilus buitiniam ginčui, tyčia du kartus sudavė ranka į veidą ir dešimt kartų spyrė koja tuometinei sugyventinei N. Š. į veidą, kojas ir kryžmenį, padarydamas nukentėjusiai N. Š. kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, smakro kairėje pusėje, abiejų blauzdų ir kryžmens srityse, tuo sukėlė šiai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat, kaltinamasis V. B. 2012-01-03 apie 23.00 val. bute (duomenys neskelbtini), kilus buitiniam ginčui, tyčia spyrė koja tuometinei sugyventinei N. Š. į galvą ir tąsė ją ranka sugriebęs už plaukų, tuo sukėlė šiai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis V. B. šias aplinkybes ir savo kaltę byloje teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareikšdamas, kad nusikaltimų nepadarė, nukentėjusios nemušė bei atsisakė teisme duoti parodymus, motyvuodamas, jog daug ko nebeprisimenantis.
Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtame 2012-01-17 šios bylos teisiamojo posėdžio protokole fiksuota, jog kaltinamasis pirmą kartą nagrinėjant šią bylą teisme apie nusikaltimų įvykių aplinkybes paaiškino, kad 2011-12-26 bute, kuriame tuomet gyveno su nukentėjusia, jis kartu su N. Š. ir savo seserimi R. B. šventė Kalėdas, išgėrė sidro, alaus. Po to jis sesers prašymu ją palydėjęs pas kt. seserį ir sugrįžęs atgal į buvusios sugyventinės butą, jos nei išgertuvių metu, nei vėliau nemušė, nesipyko. Jam nukentėjusi tomis dienomis sakėsi, jog ne kartą kažkur krito, tačiau neprisimenanti nei kur, nei kada. 2012-01-03 jiedu abu svečiavosi pas jo brolį, čia su kt. giminėmis gėrė alkoholį, einant namo, sugyventinė krito ant laiptų. Po to jis užėjo į parduotuvę, o nukentėjusi su jo seserimi R. B. nuėjo į sugyventinės butą. Jam grįžus, jiedu susipyko jam ėmus priekaištauti, kodėl jo nepalaukusios. Kylant konfliktui, sesuo išėjo. Jiedu su sugyventine smarkiai barėsi, tačiau vienas kito nemušė, už plaukų sugyventinės irgi netąsęs, tuo laiku jai pačiai slinkę plaukai (b.l. 85-87, 1 tome).
Dėl 2012-01-03 įvykio aplinkybių kaltinamasis V. B. byloje davė panašius parodymus ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, - 2012-01-04 (praėjus apie pusei paros), tačiau jis šios pirmosios apklausos metu nepareiškė, nenurodė, kad einant iš brolio nukentėjusi būtų pati kritusi ant laiptų (b.l. 36, 1 tome).
2. Nukentėjusioji N. Š. pareiškė, jog nė vieno iš nusikaltimo įvykių nebuvo, ji nebuvo kaltinamojo mušama nei 2011-12-26, nei 2012-01-03, ji melavusi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme, taip dariusi dėl jausto spaudimo, susijusio su jos teisėmis auginti savo mažametes dukras, - tačiau koks tai konkrečiai buvęs spaudimas, kuo pasireiškęs, kas jį daręs, kodėl apie tokį galimą ji niekam nepranešė, - teismo paaiškinti negalinti. Toliau nukentėjusi paaiškino, kad 2011-12-26 ji apsipyko bute su kaltinamuoju, buvusiu sugyventiniu, kad tas išeina, jis ją praeidamas tik nestipriai pastūmė ranka, nesužalojo, specialisto ant jos kūno rasti sužalojimai tikriausiai atsirado jai 1 kartą dar iki 2011-12-26 netyčia kritus laiptinėje. 2012-01-03 vakare į butą grįžo su kaltinamuoju ir jo seserimi R. B., ši ketino pas ją pernakvoti, visi buvo išgėrę. Iš parduotuvės grįžęs kaltinamasis sukėlė barnį, kad jo nepalaukė, kylant konfliktui, R. B. išėjo. Jiedu su kaltinamuoju tik barėsi, jis jai nespyrė ir už plaukų netąsė, tačiau iš kur atvykus policijai ant grindų buvo kuokštai plaukų, - teismui paaiškinti negalinti. Šį kartą kaimynas jiems iškvietė policiją ir abu su kaltinamuoju buvo pristatyti į policiją.
Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtame 2012-01-17 šios bylos teisiamojo posėdžio protokole fiksuota, jog nukentėjusioji pirmą kartą nagrinėjant šią bylą teisme apie nusikaltimų įvykių aplinkybes paaiškino, kad 2011-12-26 kaltinamasis ją suspardė ir palikęs gulinčią ant grindų išėjo, jai buvo sužalota koja, ausis, smakras, pamėlynavusi akis, sumušta galva, o 2012-01-03 stipriai įspyrė į galvą ir tąsė už plaukų, jų išrovė, kai sugriebęs ranka už plaukų vertė ją ant grindų, ji pati niekur nekrito ir nesusižalojo (b.l. 87-88, 1 tome).
Ta pačia tvarka ištirtuose teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-03 ir 04 d.d. (pusės paros laikotarpiu) atliktų apklausų protokoluose fiksuota nukentėjusios paaiškinimai, kad 2011-12-26 kaltinamasis du kartus sudavė ranka į veidą, jai nuo to parkritus ant grindų, suspardė kojomis į galvą, kojas. 2012-01-03 ją sugriebęs tąsė už plaukų, jų išrovė, pargriovęs ant grindų koja spyrė į galvą, abu kartus jautusi fizinį skausmą (b.l. 13-14, 15, 1 tome).
3. Liudytoja R. B. paaiškino, kad 2011-12-26 buvo svečiuose pas nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, gėrė alkoholį, jokių konfliktų nebuvo, ją palydėjęs pas kt. seserį, kaltinamasis išėjo atgal. Pobūvio metu nukentėjusi jai parodžiusi mėlynę ant šlaunies ir sakiusi, kad ji atsirado jai kritus ant laiptų, daugiau sužalojimų nematė ir nerodė. 2012-01-03 su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja svečiavosi pas kt. brolį, einant į namus, nukentėjusioji slystelėjo ant laiptų, - lietėsi jos sėdmenys ir šlaunis, daugiau nukentėjusi nekrito, visi buvo neblaivūs. Jiems visiems nuėjus į nukentėjusios butą, kaltinamasis su nukentėjusia susipyko, todėl ji, R. B., išėjo, prie jos smurto nebuvo. Praėjus gal porai dienai, iš savo motinos ji išgirdusi, kad po jos išėjimo brolis susipešė su nukentėjusiąja ir bus teismas.
4. Liudytoja I. A. paaiškino, jog ji yra su nukentėjusios šeima dirbanti socialinė darbuotoja. 2011-12-27 jos kaimynai Blažaičiai jai pranešė, jog iš vakaro bute buvo girtaujama, triukšmas, muštynės, verkė mergaitė, pati nukentėjusi jai šitai paneigė, sumušimu nesiskundė. 2012-01-02 ji matė nukentėjusią šlubuojančią, tačiau ši teigė pati kritusi. 2012-01-04 pati nukentėjusi savo iniciatyva atėjo pas ją į darbą prašytis pagalbos, papasakojo, kad kaltinamojo namuose buvo sumušta 2011-12-26 ir 2012-01-03, gruodžio 26 d., jos teigimu, kaltinamasis ją suspardė, - rodė kraujosruvą ant blauzdos, o sausio 03 d., - kaltinamasis jai vėl spyręs bei tąsęs už plaukų, jų išrovęs, - nukentėjusioji turėjo su savimi ir rodė kuokštą plaukų, buvo akivaizdu, kad tai nukentėjusios plaukai ir kad jie išrauti, o ne patys iškritę, pas nukentėjusią taip pat buvo sumuštas paakys ir kažkur prie ausies.
5. Iš esmės tokius pačius nukentėjusios paaiškinimus apie nusikaltimo įvykius seniūnijoje girdėjusi patvirtino teisme ir liudytoja G. A., ji taip pat patvirtino mačiusi nukentėjusios rodytas kraujosruvas ant kojos blauzdos, taip pat sumušimo žymę kažkur prie ausies, nukentėjusi teigė šiuos sužalojimus patyrusi 2011-12-26. Iš nukentėjusios būklės buvo akivaizdu, kad ji yra patyrusi smurtą, buvo išsigandusi, prašėsi pagalbos nuo kaltinamojo.
6. Liudytojas R. B. parodė, kad yra nukentėjusios kaimynas, jo butas virš nukentėjusios. 2011-12-26 nukentėjusios bute buvo triukšmas, girdėjo trenksmą, suprato, kad vyksta muštynės, girdėjo, kad kaltinamasis ir nukentėjusi vienas ant kito rėkė. 2012-01-03 apie 23 val. nukentėjusios bute kilo dar didesnis triukšmas, dundėjo radiatoriai skirtingose patalpose, suprato, kad vyksta muštynės ir per kelias patalpas, girdėjosi nukentėjusios riksmas, jis iškvietė policiją. Jis pats 2011-12-27 laiptinėje buvo sutikęs nukentėjusiąją ir matė, kad jai sumušta prie ausies. Kiek kaimynystėje gyvena, tiek taip ir tęsiasi muštynės, anksčiau ne kartą sutikęs matė nukentėjusią sumuštą, su kraujosruvomis.
7. Liudytojas Ž. B. paaiškino, jog 2012-01-03 dirbant su T. S. policijos patruliais, budėtojo nurodymu nuvyko į nukentėjusios butą, kur pagal pranešimą vyko muštynės. Nukentėjusi jiems iš karto pareiškė, kad ją sumušė kaltinamasis, tąsė už plaukų, - jis pats matė viename iš kambarių ant grindų kuokštą akivaizdžiai išrautų ir ne savaime iškritusių plaukų, nukentėjusi taip pat pareiškė, kad kaltinamasis jai dar sudavė kažkur į veidą, - prisimena, kad kažkoks pažeidimas matėsi prie ausies. Kaltinamasis buvo neblaivus, į šiuos namus dėl muštynių būdavo kviečiami dažnai.
8. Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtame 2012-01-17 šios bylos teisiamojo posėdžio protokole fiksuota, jog tokius pačius parodymus, apie rastą po 2012-01-03 nusikaltimo įvykio situaciją bute ir nukentėjusios pareiškimus, pirmą kartą šią bylą nagrinėjant teisme davė ir liudytojas T. S., papildomai nurodydamas, jog nukentėjusi jam rodė kraujosruvą ant kojos ir pareiškė, kad ji buvo spardyta kaltinamojo per Kalėdas 12.26 d., nukentėjusi taip pat tvirtino, kad 01.03 d. įvykio metu kaltinamasis jai įspyrė į galvą ir tąsė už plaukų, jų išrovė, - jis ir pats matė išpeštų plaukų kuokštą ant grindų virtuvėje (b.l. 88, 1 tome).
9. 2012-01-04, 00.15-00.26 val. atlikta, įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog įvykis įvykęs nukentėjusios šeimai suteiktame socialiniame būste-bute (duomenys neskelbtini), koridoriaus dešinėje yra virtuvė, kurioje dešinėje pusėje prie viryklės ant grindų guli rusvos spalvos plaukų sruoga. Gretimame kambaryje ant stalo rasta maisto, alkoholio (b.l. 4-6, 1 tome).
10. 2012-01-03 pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Nr. 0112000006770 užfiksuota, kad 2012-01-03, apie 22.50 val. atvykus į nukentėjusios butą. N. Š. pareiškė, kad buvo sumušta kaltinamojo, - šis ją tąsęs už plaukų ir spyręs į galvą, kaltinamasis smurtaujantis dažnai. Nukentėjusi taip pat parodė kraujosruvą ant kairės kojos blauzdos iš priekio ir pareiškė, kad kaltinamasis jai spyrė dar ir prieš kelias dienas anksčiau (b.l. 7-9, 1 tome).
11. 2010-04-22 išduotame neįgaliojo pažymėjime NP, Nr. 0531949 nurodyta, kad nukentėjusi N. Š. neterminuotai yra neįgali, - praradusi 50 proc. darbingumo (b.l. 18, 1 tome).
12. 2012-01-04, 11.40 val. atlikta, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 22/12(09) nukentėjusiai N. Š. konstatuotos kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, smakro kairėje pusėje, abiejų blauzdų ir kryžmens srityse, sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, dvylikos trauminių poveikių pasekoje, dėl jų nukentėjusi galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimai sukėlė nežymų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą (b.l. 27, 1 tome).
13. Teisiamajame posėdyje apklaustas dėl duotos išvados patikslinimo ir papildomų paaiškinimų nukentėjusios N. Š. kūno specialųjį tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas V. V. paaiškino, jog išvada ant nukentėjusios kūno objektyviai fiksuoti sužalojimai buvo padaryti visi be išimties anksčiau nei 2012-01-03, pagal jų pobūdį, morfologinius pokyčius ir mokslinę jų senumo nustatymo metodiką visi konstatuotieji sužalojimai nukentėjusiai turėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 3 iki 14 parų iki jos kūno tyrimo (2012-01-04), tiksliau, siauresne amplitude, nustatyti sužalojimų padarymo laiko šiuo atveju nėra galimybės. Nukentėjusios galvos plaukuotąją dalį turėjo apžiūrėti, tačiau nuo sveikų plaukų išrovimo paprastai atsirandančių kraujosruvų galvos odoje neaptikęs. Jeigu konstatuotus sužalojimus ir galėjo pasidaryti pati nukentėjusi, tai tik daugkartinių kritimų metu ir sąmoningai siekiant žalotis tam tikras kūno vietas, - vieno neatsargaus kritimo metu šie sužalojimai negalėjo atsirasti, be to, dalis jų, - kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, smakro kairėje pusėje ir kryžmens srityje, aplamai nėra būdingi atsirasti tokiomis aplinkybėmis, t.y. nuo kritimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Kaltinamasis V. B. per visą bylos procesą vienodai nuosekliai neigė savo kaltę, - neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, sukėlęs jai fizinį skausmą ir padaręs kūno sužalojimus. Tačiau teismas jo parodymus atmeta kaip akivaizdžiai neteisingus labiausiai suinteresuoto proceso baigtimi ir maksimaliai siekiančio išvengti atsakomybės asmens, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, - yra visiškai nuneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir todėl patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo pareiškimus, kad jis nė vieno iš įvykių metu nevartojo jokio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją, byloje visiškai paneigia nukentėjusios iš esmės vienodi ir nuoseklūs parodymai per visą bylos procesą, išskyrus paskutiniuosius, kurie teismo bus įvertinti atskirai, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros ir smurto artimoje aplinkoje fiksavimo protokolai, teismui pateiktas ir čia apžiūrėtas daiktinis įrodymas, - nukentėjusios akivaizdžiai išrautų, o ne savaime iškritusių ar iššukuotų plaukų sruoga.
Nukentėjusioji N. Š., kaip teismas jau pažymėjo aukščiau, per visą bylos procesą, iki paskutiniojo teisiamojo posėdžio pakankami išsamiai ir iš esmės nuosekliai tvirtino patyrusi iš kaltinamojo byloje jam inkriminuotą fizinį smurtą ir jo pasekmes, - fizinį skausmą, kūno sužalojimus ir jais sukeltą sveikatos sutrikdymą. Paskutiniame teisiamajame posėdyje paneigdama ankstesnius parodymus, pareikšdama, jog jie buvę melagingi, nesugebėjo teismui įtikinamai ir logiškai paaiškinti tokio parodymų pakeitimo priežasčių, - kodėl tiek laiko, anot paskutinio jos pareiškimo, melavusi, dėl kokių priežasčių, kas nutiko, kad būtent šiame posėdyje padarė tokį pareiškimą ir kardinaliai pakeitė savo poziciją, parodymus. Iš to bei stebint pačios nukentėjusios elgseną duodant parodymus šiame teisme, teismui akivaizdu, jog tiesą nukentėjusi pasakojo visą ligšiolinį procesą, o paskutiniame posėdyje liudijo melagingai, siekdama padėti savo dukrų tėvui išvengti gresiančios bausmės bei įtakojama tiek paties kaltinamojo, tiek jo artimųjų, - tokie duomenys (apie kaltinamojo ir jo artimųjų įtaką) byloje jau buvo fiksuoti ir anksčiau. Be to, ne paskutiniuosius, tačiau būtent visus anksčiau jos duotus byloje parodymus visiškai patvirtino, kaip teisingus, tiek specialisto išvada, tiek liudytojų parodymai, tiek tyrimo veiksmų protokolų turinys, tiek daiktinis įrodymas, ir atvirkščiai, paskutiniuosius, šioje vietoje vertinamus jos, nukentėjusios, parodymus visiškai paneigia tie patys patvirtinę ankstesniųjų teisingumą. Dėl to teismas paskutiniame bylos teisiamajame posėdyje duotus nukentėjusios N. Š. parodymus atmeta kaip neteisingus, kuriais siekiama padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, o teisingais ir gautais teisėtu būdu, priešingai nei argumentavo gynyba, parodymais laiko šios nukentėjusios parodymus duotus pirmame teisiamajame šios bylos posėdyje 2012-01-17, o taip pat ir juos tikrintais, duotais ikiteisminiame tyrime. Tariamas motyvas melagingai apkaltinti kaltinamąjį ir liudyti prieš jį tam, kad susigrąžinti iš valstybės savo dukrų globą, yra niekuo nepagrįstas ir akivaizdžiai išgalvotas.
Liudytojų T. S., Ž. B., R. B., G. A. ir I. A. parodymai byloje yra pakankamai išsamūs, nuoseklūs, vieni kitus papildo ir patvirtina, visi šie asmenys nėra niekaip, tame tarpe ir asmeniniais, giminystės ar kitokiais ryšiais, susiję nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja, neturi jokio net netiesioginio ar procesinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl abejoti šių asmenų liudijimų teisingumu, patikimumu teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojos R. B. parodymai byloje pareikštų kaltinimų taip pat nepaneigia, iš dalies ir netiesiogiai juos patvirtina. Nors liudytoja tvirtino mačiusi kraujosruvą ant nukentėjusios kojos šlaunies iki 2011-12-26 vakaro įvykių, tačiau tokio sužalojimo (šlaunyje) nėra fiksavęs teismo medicinos specialistas ir tokio sužalojimo padarymas nėra kaltinamajam inkriminuotas, taigi, toks galimas anksčiau buvęs kūno sužalojimas nėra susijęs su šia byla.
Teismo medicinos specialisto byloje duota rašytinė išvada, kuri buvo tikslinama teisiamajame posėdyje bei jame duoti papildomi paaiškinimai, argumentuojant išvadas, teismui yra pakankamai įtikinami, patikimi, specialistas įtikinimai pagrindė pirminės išvados patikslinimus, jo kvalifikacija bei argumentacija teismui abejonių nekelia. Iš specialisto išvadų akivaizdu, jog sužalojimų, kurie galėjo atsirasti dėl 2012-01-03 nusikaltimo įvykio ant nukentėjusios kūno jis objektyviai nekonstatavo, o konstatuotieji atsirado dėl smurtinių trauminių poveikių į nukentėjusios kūną, padarytų laiko tarpe tarp 2011-12-21 ir 2012-01-01, kas iš esmės patvirtina kaltinimą ir bylos esmei neprieštarauja.
Teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti visi aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestus kaip neteisingus visus kaltinamojo ir paskutiniuosius nukentėjusios byloje duotus parodymus, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl staigių buitinių konfliktų abu kartus smurtu puolė tuometinę savo sugyventinę (nukentėjusiąją), ir ją mušdamas pirmąjį kartą sukėlė fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus ir jais nežymiai sutrikdė N. Š. sveikatą, o antrąjį, - nors sveikatos nesutrikdė, tačiau taip pat sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė, - kaltinamojo veika nustatytomis aplinkybėmis nei savo pobūdžiu, nei sukeltomis pasekmėmis nebuvo mažareikšmė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl abiejų nusikaltimų įvykių byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu abiem atvejais užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius rankomis ir kojomis, tąsė sugriebęs ranka už plaukų) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas rankomis ir kojomis į nukentėjusios kūną ir išorinių sužalojimų jais padarymas, taip pat tąsymas sugriebus rankomis už plaukų, jų išrovimas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir kitu fiziniu smurtu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusios sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – pirmuoju atveju, fizinio skausmo sukėlimas, sužalojimų padarymas ir nežymus jais sveikatos sutrikdymas, antruoju, - tik fizinio skausmo sukėlimas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios betarpiškos medicininės apžiūros, tiek ir ikiteisminio tyrimo duomenimis.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo realiąja sutaptimi padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja : a) 2011-12-26 įvykio atveju, - kiek didesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi fiziškai smurtauta buvo nepilnamečių vaikų akivaizdoje (liudytojų R. B., I. A. parodymai), tuo darant netgi didesnę žalą jiems nei pačiai nukentėjusiai, pats smurtas nebuvo momentinis ir vienkartinis, - tokių smurtinių poveikių į nukentėjusios kūną būta keliolika, be to, toks kaltinamojo fizinis smurtavimas prieš nukentėjusiąją tęsėsi jau kuris laikas (liudytojų R. B., I. A., Ž. B. parodymai), b) 2012-01-03 įvykio atveju, - rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens, atsižvelgiant į aplinkybes, kad padariniai buvo iš esmės minimalūs (nebuvo padaryta kūno sužalojimų, nebuvo sutrikdyta sveikata, nebuvo traumuojami vaikai ir pan.). Kaltės forma ir rūšis bei ir motyvas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl bausmių rūšies ir dydžio parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog abiem bylos atvejais buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų, sąlygotų įsisenėjusių nesutarimų dėl tarpusavio bendravimo ir bendro ūkio tvarkymo. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina jau iš esmės neigiamai : kaltinamasis bylos duomenimis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn jau 13-ąjį kartą (b. l. 49-53, 1 tome), keturi paskutiniai teistumai tebegalioja, dėl ko kaltinamasis abiem atvejais nusikalto būdamas recidyvistu, du paskutiniai jo nusikaltimai pasireiškė taip pat fiziniu smurtu prieš kt. asmenis, dėl ko kaltinamasis pripažįstamas linkusiu į fizinį smurtą prieš kitus žmones, bylos duomenimis yra priklausomas nuo alkoholio (b.l. 48, 1 tome), baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, ieškančiu darbo paskutiniu metu Darbo biržoje nesiregistravęs.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje (abiejų nusikaltimų atveju) teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio, kuris, kaip yra pagrindo spręsti pagal bylos duomenis (priklausomybių ligų gydytojo pažymą, nukentėjusio N. Š. parodymus), tiesiogiai ir sąlygojo staigų fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas sprendžia, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė kartu su neigiamais asmenybės aspektais bei kartu su didesniu nei rūšinis nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsniui (1-ojo epizodo atveju), neesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, aiškiai persveria nusikalstamų veikų „buitiškumo“, „bendro gyvenimo santykių“ požymių reikšmę bausmės individualizavimui ir suponuoja teismui pareigą nustatyti tokius skirtinų bausmių dydžius, kurie antrojo (2012-01-03) nusikaltimo atveju apytiksliai atitiktų baudžiamojo įstatymo bendrosiose normose ir inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, o pirmojo (2011-12-26), - daugiau nei vidurkis, tačiau ir maksimalų bausmės dydį šiuo atveju skirti būtų neteisinga, neadekvatu aukščiau nustatytoms veikos aplinkybėms.
Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam V. B., kaip recidyvistui, paskirtinos už kiekvieną nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas šios bylos faktines aplinkybes, nustatytini taip : už 2011-12-26 nusikaltimą, - 9 mėn., už 2012-01-03 nusikaltimą, - 6 mėn. Tokios bausmės visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankamos savo dydžiu jų skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti.
Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Už kiekvieną savarankišką ir realiąja sutaptimi padarytą nusikaltimą skiriamos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, prie griežtesnės pridedant 3 mėn. dalį nuo švelnesnės, ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Į galutinę bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-01-04 iki 2012-01-05 už 1 dieną laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra teisinių pagrindų.
Kaltinamajam V. B. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė -įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus pakeistina į suėmimą ir vykdytina bausmė.
Byloje 2012-01-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, - įpareigojimas kaltinamajam V. B. išsikelti iš nukentėjusios būsto ir nesiartinti prie jos, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, - panaikintinos kaip nebereikalingos.
Byloje prokuroras, siekdamas apginti viešą interesą, vietoje nukentėjusio nuo nusikaltimų asmens N. Š., kuri dėl sveikatos būklės, ryšių su kaltinamuoju, ir jo bei jo artimųjų įtakų jai, negali tinkamai ginti savo pažeistų teisių, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 lt. neturtinės žalos nukentėjusiai N. Š. priteisimo iš kaltinamojo. Teismas sprendžia, jog civilinis ieškinys yra pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d.d.), yra pakankamai pagrįstas bylos įrodymais, prašomos priteisti žalos, kaip kompensacijos, dydis iš esmės atitinka tiek prieš žalą patyrusį asmenį atliktų veiksmų pobūdį, tiek sukeltas jais pasekmes, tiek suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, - nukentėjusi buvo sumušta, patyrė fizinį skausmą du kartus, pirmuoju atveju patyrė kūno sužalojimus, buvo sutrikdyta jos sveikata, dalis sužalojimų buvo ant veido, kas neabejotinai kėlė nepatogumus, apribojo buvimo viešose vietose ir bendravimo galimybes, nukentėjusi buvo ir dvasiškai sukrėsta, išsigandusi, sunkiai bendravo (liudytojų I. A. ir G. A. parodymai), fizinį smurtą iš kaltinamojo patiria beveik sistemingai (pačios nukentėjusios, liudytojų T. S., Ž. B., R. B. parodymai), smurtauta abiem atvejais prieš vidutiniškai neįgalų asmenį. Todėl teismas sprendžia, jog prokuroro prašoma priteisti kaip kompensacija suma yra teisinga, pagrindo ją mažinti šiuo konkrečiu atveju teismas byloje nenustatė.
Daiktinis įrodymas, - prie bylos saugoma plaukų sruoga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
V.B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2011-12-26 N. Š. sumušimo) ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
V.B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2012-01-03 N. Š. sumušimo) ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Skiriamas bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d.d. taisyklę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Į šią bausmę įskaityti V. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-01-04 iki 2012-01-05 už 1 dieną laisvės atėmimo.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją pakeisti į suėmimą ir vykdyti bausmę.
2012-01-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi šioje byloje paskirtas smurtą patyrusio asmens N. Š. apsaugos užtikrinimo priemones, - įpareigojimą V. B. išsikelti iš nukentėjusios būsto ir nesiartinti prie jos, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, jas panaikinti kaip nebereikalingas.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro, ginant viešą interesą, byloje pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du tūkstančius litų (2000 lt.) nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo N. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Daiktinį įrodymą, - prie bylos saugomą sruogą plaukų, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.