Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11879-24, kurioje

K. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. kovo 1 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2021 m. spalio 2 d., turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 29 d., neteisėtai įgijo ir jo motinai G. K. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), katilinėje esančioje striukėje, neturėdamas leidimo, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, laikė 11 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo (.22 LR) šovinių, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, bei 8 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių ir 4 vnt. namudiniu būdu pagamintų 12-o kalibro medžioklinių šovinių, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, iki kol 2024 m. kovo 29 d. 11.08 val. šoviniai buvo paimti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnų.

Kaltinamasis K. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad pas savo motiną G. K. namuose (duomenys neskelbtini) laikė šovinius, tai yra namo katilinėje pakabintoje striukėje, dešinėje kišenėje, plastikiniame maišelyje laikė 11 vnt. mažo kalibro šovinių ir 12 vnt. lygiavamzdžio šovinių su skirtingais užtaisais. Jis tiksliai nepamena, kaip šiuos šovinius įsigijo, jam atrodo, jog šovinius jam galėjo perduoti D. R., su kuriuo anksčiau draugavo. Šiuos šovinius jis laikė apie mėnesį laiko, mama apie tai nieko nežinojo. Jis žinojo, jog šoviniai yra skirti šaudyti, vieni buvo skirti mažo kalibro, o kiti buvo didesnio kalibro lygiavamzdžio šautuvui. Tikslo šovinius panaudoti jis neturėjo, kadangi ginklų jis neturi. Šiuos šovinius atidavė policijos pareigūnams savanoriškai. Kol turėjo šovinius, nebuvo tikras, ar juos gali laikyti, tačiau tik sužinojęs, jog tai yra nelegalu, jis šiuos šovinius atidavė policijos pareigūnams. Pats šovinių negamino. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Veiklos skyriaus tyrėjos K. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. kovo 29 d. 8.27 val. K. K. nurodė, kad pas motiną G. K. namuose (duomenys neskelbtini), katilinėje esančioje striukėje neteisėtai laiko šovinius, galimai priklausančius D. R., kuris šovinius davė pasaugoti. Nuvykę nurodytu adresu, namo katilinėje pakabintoje striukėje, dešinėje kišenėje rado plastikinį maišelį su šoviniais, t. y. 11 vnt. mažo kalibro šovinių, 12 vnt. lygiavamzdžio šovinių su skirtingais užtaisais. Dėl nurodytų aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nurodyta, kad namo katilinėje yra sukabintos striukės. Vienos iš jų kišenėje rastas plastikinis maišelis, kuriame yra šoviniai – 11 vnt. mažo kalibro šovinių ir 12 vnt. lygiavamzdžio šovinių su skirtingais užtaisais.

Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. K. savanoriškai pateikė 23 vnt. šovinių – 11 vnt. mažo kalibro šovinių, 12 vnt. lygiavamzdžio šovinių su skirtingais užtaisais.

2024 m. liepos 10 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti 11 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti 12 vnt. antros rūšies yra 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Iš jų 4 vnt. šovinių (Nr. 1–4) pagaminti namudiniu būdu, likusieji šoviniai yra pramoninės gamybos. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Tirti pateikti 23 vnt. šovinių tyrimo metu buvo sunaudoti.

2024 m. liepos 3 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto maišelio ir šovinių, pažymėtų Nr. 6, Nr. 7, paimtų 2024 m. kovo 29 d. Alytuje, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų šovinių, tiriant pažymėtų Nr. 1-5, Nr. 8-12, paimtų 2024 m. kovo 29 d. Alytuje, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tirti pateikti vienuolika mažo kalibro šovinių yra netinkami objektai lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui atlikti, todėl netirti.

2024 m. liepos 25 d. Policijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant maišelio ir šovinio Nr. 7, paimtų 2024 m. kovo 29 d. Alytuje, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-25. Ant šovinio Nr. 6, paimto 2024 m. kovo 29 d. Alytuje, rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami žmogaus biologiniai pėdsakai yra ne K. K..

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant tyrimo veiksmus buvo susisiekta su Kriminalistinių tyrimų valdybos vyriausiąja specialiste E. V., siekiant išsiaiškinti, ar ant šovinio Nr. 6, paimto 2024 m. kovo 29 d. Alytuje, radus asmens tapatybei nustatyti tinkamus žmogaus biologinius pėdsakus, paimti DNR pavyzdžiai buvo tikrinti DNR registre. Buvo atsakyta, jog visais atvejais DNR pėdsakai, kurie tinkami identifikavimui, yra tikrinami dėl registro sutapčių. Minėtu atveju DNR pėdsakas ant šovinio Nr. 6 sutapčių registre neturi, vadinasi registre nėra DNR pavyzdžio šio žmogaus, kurio DNR rasta ant minėto šovinio. Papildomai buvo pasiteirauta ar DNR registre yra DNR pėdsakų pavyzdžiai asmens – D. R.. Specialistė nurodė, jog tokio asmens DNR pavyzdžių registre yra, tačiau ant šovinio Nr. 6 esančio asmens DNR pėdsakas nėra D. R., priešingu atveju sistema būtų rodžiusi sutaptį.

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo G. S. tarnybiniame pranešime dėl D. R. apklausos nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 11.00 val. telefonu susisiekus su D. R., šis nurodė, jog yra išvykęs į užsienį, ten dirba, ir šiais metais į Lietuvą grįžti neplanuoja. Taip pat nurodė, jog K. K. jokių šovinių neperdavė, pats šovinių niekada nėra laikęs ar jų turėjęs, pamena, jog 2024 metų pavasarį, galėjo būti kovo mėnesį, K. K. jam rodė įvairius šovinius, vieni buvo mažo kalibro, kiti medžiokliniai lygiavamzdžio šautuvo, tačiau iš kur K. K. juos gavo, jam nenurodė. Kiek pamena, šie šoviniai buvo sudėti į plastikinį maišelį, kiek jų buvo, negali pasakyti. Daugiau apie minėtus šovinius nieko paaiškinti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. M. nurodė, kad ji yra vyresnioji tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11512-24, kuriame K. K. buvo nukentėjusysis, o D. R. – įtariamasis. 2024 m. kovo 29 d. 8.27 val. atvykęs K. K. savo noru sutiko parodyti, kurioje vietoje yra laikomi šoviniai. Nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. K. motina, namo katilinėje, dešinėje pusėje ant pakabų rado pakabintas striukes. K. K. nurodė vieną iš striukių, kurios kišenėje yra šoviniai. Nurodytos striukės kišenėje buvo rastas permatomas plastikinis maišelis su šoviniais. K. K. paaiškino, jog minėtus šovinius jam perdavė D. R., šovinių perdavimo laiko ir aplinkybių nenurodė. K. K. motina teigė, jog apie rastus šovinius nieko nežino ir jų nėra mačiusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. nurodė, kad apie jos namuose laikomus šovinius ji sužinojo tik tada, kai atvykus policijos pareigūnams ir sūnui K. K. tie šoviniai buvo rasti. Sūnus policijos pareigūnams parodė, kur yra šoviniai. Striukę, kurioje buvo šoviniai, dėvi sūnus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. kaltė yra įrodyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. K., veikdamas tyčia, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė 11 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo (.22 LR) šovinių, 8 vnt., pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių ir 4 vnt. namudiniu būdu pagamintų 12-o kalibro medžioklinių šovinių, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę K. K., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, vykdo individualią veiklą, į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą nerašytas, tačiau lankėsi, nustatyta diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas F 10.1. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1122/2024 nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios K. K. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Taigi, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, skirtinas areštas, mažesnis už įstatymo nustatytą šios bausmės vidurkį, t. y. 30 parų areštas. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, jis kritiškai vertina savo veiksmus ir nuoširdžiai gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taigi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas K. K. atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas teismo baudžiamojo įsakymo vykdymas.

Prie bylos pridėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinis maišelis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, ir seilių lyginamasis pavyzdys, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu 30 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. K. galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimties) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, K. K. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant K. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas teismo baudžiamojo įsakymo vykdymas.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje saugomą plastikinį maišelį ir Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomą seilių lyginamąjį pavyzdį sunaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.