- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-272-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Bronius Valius, Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- J. E. S.
- Trečiasis asmuo
- A. V., valstybės įmonei Registrų centrui
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Ilonai Rimkuvienei, dalyvaujant ieškovui R. V., ieškovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovui J. E. S., trečiajam asmeniui A. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui J. E. S., tretiesiems asmenims A. V., valstybės įmonei Registrų centrui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovo J. E. S. priešieškinį ieškovui R. V., tretiesiems asmenims A. V., valstybės įmonei Registrų centrui dėl gyvenamojo namo bendraturčių dalių ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei atsakovo J. E. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: jam asmeniškai paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 3-2, indeksu 3-1, indeksu 3-3, indeksu 3-5; bendrai su bendraturčiais J. E. S. ir E. V. paskirti naudotis laiptine, plane pažymėta indeksu 1-4; bendrai su A. V. paskirti naudotis patalpa (antro aukšto koridoriumi), plane pažymėta indeksu 3-4. Nurodė, kad jam priklauso 448/2205 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: ¼ dalimi vieno aukšto medinio karkasinio gyvenamojo namo, ¼ dalimi kiemo statinių, ½ dalimi lentų tvarto. Bendraturčiams J. E. S. priklauso ¼ dalis, A.V. - ½ dalis to paties gyvenamojo namo. Su J. E. S. nepavyksta susitarti dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes jis prieštarauja, kad ieškovas ir A.V. naudotųsi antro aukšto koridoriumi. Atsakovas gyvenamųjų patalpų antrame aukšte neturi, o ši patalpa nėra būtina atsakovui patekti į namo pastogę, nes tam tikslui yra kita patalpa, pažymėta indeksu 1-4.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokio dydžio gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalis: 214/1000 dalį ieškovui, 363/1000 dalį atsakovui ir 423/1000 dalį A..; patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4 ir 3-4, prašė paskirti visiems bendraturčiams naudotis po lygiai, t.y. po 1/3 dalį; taip pat prašė įpareigoti ieškovą pašalinti iš patalpos 3-4 metalinę krosnį, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną bei atstatyti patalpą į buvusią padėtį. Nurodė, kad ieškovas namo dalis neteisingai skaičiuoja nuo 198,56 kv. m ploto: ieškovas ir trečiasis asmuo A. V. savo dalis turėtų skaičiuoti nuo 177,72 kv. m ploto, nes atsakovas 1994-1997 metais atliktais darbais yra padidinęs namo plotą nuo 177,72 kv. m iki 198,56 kv. m. 1994-07-20 jis gavo statybos leidimą Nr. 73 ir atliko statybos darbus, o 1997-05-30 statinį priėmė valstybinė komisija. Nekilnojamojo turto registras įregistravo padidėjusį gyvenamojo namo plotą, tačiau neperskaičiavo bendraturčiams tenkančių dalių.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2007-12-11 ieškinį tenkino, priešieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos ir trukdžių pašalinimo atmetė, o dalį dėl bendraturčių nuosavybės dalių nustatymo paliko nenagrinėtą. Nurodė, jog ieškovo pateiktoje 2007-07-09 Nekilnojamojo turto registro centro pažymoje nurodyta, jog bendras gyvenamojo namo plotas 1995-10-25 kadastro duomenimis yra 198,56 kv. m. Tos pačios pažymos 6 punkte yra numatyta, kad gyvenamojo namo dalys paskaičiuotos nuo 177,72 kv. m. Nurodymas, kad gyvenamojo namo dalys skaičiuojamos nuo 177,72 kv. m ploto vienodai galioja tiek ieškovui, tiek atsakovui, todėl ir atsakovo dalis turėtų būti skaičiuojama nuo 177,72 kv. m ploto. Paskutinis statinio dalių perskaičiavimas atliktas 1983-09-23, o paskutinieji kadastriniai matavimai ginčo name atlikti 1995-10-25. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek bendraturčiai, tiek Registrų centras ginčo namo plotą skaičiuoja nuo faktinio kadastrinių duomenų fiksavimo 1995 metais, o ne nuo J. E. S. statybos-remonto darbų pabaigos. Atsakovas neturi gyvenamųjų patalpų pastato antrajame aukšte, kuriame yra ginčo koridorius. Ginčo koridorius nėra vienintelė patalpa, per kurią atsakovas galėtų patekti į palėpę, todėl ieškovo reikalavimas šią patalpą skirti jo asmeniniam naudojimui yra pagrįstas. Dėl tos pačios priežasties atmestinas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo ir ginčo patalpos 3-4 atstatymo į buvusią padėtį. Teismo nuomone, atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti nuosavybės dalis, atsižvelgiant į gyvenamojo namo faktinį plotą, yra tikslingas, tačiau bendraturčių dalių dydžio apskaičiavimo pagrindas nebuvo pakankamai motyvuotas, neatsižvelgta į turto idealiųjų dalių įgijimo pagrindus. Atsakovas iš viso neįrodinėjo, kad tai jis atliko statybos-remonto darbus, kaip juos atliko, darbų atlikimo vietos, atliktų darbų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-12-11 sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog iš tiesų gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1995-10-25, nes tuo metu atsakovas jau buvo atlikęs statybos darbus ir pastatęs priestatą. Dėl šios priežasties užfiksuotas padidėjęs namo plotas, tačiau nuosavybės dalys bendraturčiams perskaičiuotos nebuvo. J. E. S. 1997-05-30 išduotas Individualaus statinio priėmimo naudoti aktas, kuris pagal 1991-07-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos nuostatas yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Iki 1995 metų kadastro matavimų į bendrą namo plotą buvo įskaičiuotas ir rūsio patalpų plotas. Namo bendras naudingas plotas sudaro 165,82 kv. m, taigi teismas paskyrė ieškovui naudotis didesnę namo patalpų dalį nei jam faktiškai priklauso. Ieškovas savavališkai atliko pertvarkymus bendro naudojimo koridoriuje, esančiame mansardiniame aukšte. Teismas, paskirdamas ši koridorių naudotis ieškovui, pažeidė atsakovo teises, nes koridorius jam būtinas patekti į palėpę ir prie kamino, esančio koridoriaus gale.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo nesutinkantis su apeliaciniu skundu. Teigia, jog į palėpę, kur yra kaminas, patenkama per ieškovui priklausantį įėjimą: norint patekti prie kamino, patalpa, pažymėta indeksu 3-4, visiškai nebūtina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos ir bendraturčių nuosavybės teisės dalių perskaičiavimo. Byloje esančiame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjime nurodyta, jog atsakovui J. E. S. priklauso 1/4 dalis nurodyto gyvenamojo namo, ieškovui R. V. - 1/4 dalis, o trečiajam asmeniui A. V. – 1/2 dalis. Kaip nurodyta registro pažymėjime, 1995-10-25 kadastro duomenimis namo bendras plotas sudarė 198,56 kv. m, tačiau namo dalys apskaičiuotos nuo 177,72 kv. m (tomas I, b.l. 9-10). Ieškovas R. V. prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką, nes tarp jo ir atsakovo J. E. S. kyla nesutarimų dėl naudojimosi namu. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė perskaičiuoti namo nuosavybės dalis ir nustatyti naudojimosi namu tvarką. Nurodė, jog tai jis savo lėšomis, gavęs statybos leidimą, padidino namo plotą, pastatydamas priestatą. 1997-05-30 valstybinė komisija surašė Individualaus statinio priėmimo aktą. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas padidėjęs namo plotas, tačiau bendraturčių dalys liko neperskaičiuotos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos ir trukdžių pašalinimo atmetė, o dalį dėl bendraturčių nuosavybės dalių nustatymo paliko nenagrinėtą, argumentuodamas tuo, jog bendraturčių dalių dydžio apskaičiavimo pagrindas nebuvo pakankamai motyvuotas, neatsižvelgta į turto idealiųjų dalių įgijimo pagrindus, atsakovas iš viso neįrodinėjo, kad tai jis atliko statybos-remonto darbus, kaip juos atliko, darbų atlikimo vietos, atliktų darbų vertės. Teismas atsakovo priešieškinio dalį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame numatyta, jog teismas gali palikti pareiškimą nenagrinėtą kitais CPK ir CK numatytais atvejais.
Visų pirma, atkreiptinas teismo dėmesys į tą faktą, jog teismas ieškinį ar priešieškinį gali palikti nenagrinėtą tik įstatymuose numatytais pagrindais. Tokią išvadą suponuoja tai, jog CPK 296 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindus, suformuluota kaip blanketinė norma, kurioje nėra pateiktas baigtinis pagrindų sąrašas, o 13 punktas nurodo, jog kiti palikimo nenagrinėto pagrindai gali būti numatyti kituose CPK ar CK straipsniuose. Taigi teismas pareiškimą gali palikti nenagrinėtą, tik esant konkrečiam įstatymuose numatytam pagrindui, ir negali palikimo nenagrinėtu motyvuoti vien blanketine CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto norma.
Pirmosios instancijos teismas priešieškinio dalį dėl bendraturčių nuosavybės dalių perskaičiavimo paliko nenagrinėtą nurodęs, jog atsakovas iš viso neįrodinėjo, kad tai jis atliko statybos-remonto darbus, kaip juos atliko, darbų atlikimo vietos, darbų vertės. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji padaryta tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, nesivadovaujant reikiamais teisės aktais.
Tiek atsiliepime į ieškinį (tomas I, b.l. 14-15), tiek triplike (tomas I, b.l. 60), tiek priešieškinyje (tomas I, b.k. 63-65) atsakovas nurodė, jog priestatą, dėl kurio padidėjo bendras namo plotas, jis pastatė savo lėšomis, gavęs statybos leidimą. Valstybinė komisija 1997-05-30 išdavė Individualaus statinio priėmimo naudoti aktą. Pažymėtina, jog ieškovas neginčijo to fakto, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo po atsakovo atliktos rekonstrukcijos, priešingai – dublike ieškovas nurodė, jog padidėjęs namo plotas, ieškovo nuomone, registre užregistruotas po atsakovo neteisėtai atliktos rekonstrukcijos. Be to, dublike ieškovas nurodė nepretenduojantis į tai, ką atsakovas sukūrė, ir neprieštarauja, kad bendraturčiams tenkančios dalys būtų skaičiuojamos nuo 177,72 kv. m ploto. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog bendraturčiai neginčijo to fakto, kad namo plotas padidėjo po atsakovo atliktos rekonstrukcijos, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog namo plotas negalėjo padidėti vien tik dėl atsakovo atliktų statybos darbų. Teismo teigimu, statybos darbai baigti 1997 metais, o padidėjęs namo plotas užfiksuotas kadastro matavimų, atliktų 1995 metais, metu. Visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas statybos darbų pabaigą sieja su 1997 metais. Jeigu tokią teismo išvadą sąlygojo tai, kad 1997 metais valstybinė komisija išdavė Individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, tai tokiu atveju teismo išvada neatitinka tuo metu galiojusio statinių priėmimo naudoti teisinio reglamentavimo. Kadastrinių matavimų metu galiojusių 1994-09-13 Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 184 patvirtintų Respublikinės statybos normos įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-94) 14 punkte buvo numatyta, jog anksčiau priimtų naudoti individualinių namų naujai pastatytų priestatų priėmimo komisijai be kitų dokumentų statytojas turi pateikti statinio techninės inventorizacijos bylą. Analogiška nuostata galiojo ir 1997 metais, t.y. statinio priėmimo naudoti akto išdavimo metu (1996-08-23 Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 108 patvirtintos Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996 3.15.2 punktas). Šios nuostatos leidžia daryti išvadą, jog statinio kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti dar iki kreipiantis į komisiją dėl statinio priėmimo naudoti. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai faktinę statybos darbų pabaigą – kadastro matavimai liudija, jog priestatas buvo pastatytas jau 1995 metais, sutapatino su teisine pabaiga 1997 metais, kai buvo išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, jog ginčo namo plotas padidėjo dėl atsakovo atliktos rekonstrukcijos, taigi pirmosios instancijos teismas galėjo išspręsti klausimą dėl bendraturčių nuosavybės dalių perskaičiavimo. Be to, teismas, manydamas, jog surinktų įrodymų nepakanka bendraturčių dalių perskaičiavimui, galėjo pareikalauti iš šalių pateikti papildomus įrodymus: statybos leidimą, kuriuo atsakovui leista statyti priestatą, namo inventorinę bylą ir pan. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su reikalavimu perskaičiuoti bendraturčių nuosavybės dalis, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netaikė reikiamų taikyti teisės normų, teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio dalies palikimo nenagrinėta naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Konstatavus, jog teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinio dalis palikta nenagrinėta, nepagrįsta, naikintinas visas teismo sprendimas, nes tinkamai išsprendus klausimą dėl bendraturčių nuosavybės dalių perskaičiavimo ir perskaičiavus nuosavybės dalis, iš naujo turi būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, įvertinant ją pagal perskaičiuotas bendraturčių nuosavybės dalis.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme šie trūkumai negali būti pašalinti, todėl, panaikinus sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti nurodytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.