Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovė byloje skundžiamu 2023-06-07 sprendimu Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ (toliau – ir Sprendimas) nurodė, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėjų nuomone, atsakovės Sprendimas yra nepagrįstas ir deklaratyvus, todėl yra naikintinas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnis apibrėžia žemės ūkio paskirties žemės sąvoką - žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

Sprendime nurodyta, kad Žemės sklypas yra inventorizuotas 20 metų medynu, tačiau 2007 metais, t. y. mažiau nei prieš 20 metų, Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo atkurta nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties, o ne į miškų ūkio paskirties sklypą. Todėl, pareiškėjų vertinimu, nei 2007 metais, nei miško įregistravimo Žemės sklype metu, miško, kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, minėtoje teritorijoje nebuvo.

Pareiškėjų nuomone, miško plotų išregistravimas gretimuose sklypuose - atsakovės klaidų, padarytų 2000 m. vykusios inventorizacijos metu, taisymas. Todėl, atsakovei pripažinus, kad 2000 m. (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas inventorizuotas klaidingai, Miškų tarnyba nėra paaiškinusi, kodėl ši klaida nėra ištaisyta visuose žemės sklypuose, įskaitant ir pareiškėjų Žemės sklypą. Tokiu būdu atsakovė ne tik pažeidžia pareiškėjų interesus bei teisėtus lūkesčius, tačiau pareiškėjai yra diskriminuojami gretimų žemės sklypų savininkų atžvilgiu, taip tiesiogiai pažeidžiant ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro objektas gali būti išregistruojamas, o 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro duomenys gali būti keičiami.

Valstybinė miškų tarnyba pagal kompetenciją išnagrinėjo G. L. 2023 m. gegužės 8 d. prašymą ir nustatė, kad išanalizavus 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, įskaitant ir 2010 m. patikslintus Kadastro duomenis, nebuvo nustatyta, jog valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Kadastro objektas, yra klaidingi, taip pat nebuvo nustatyta, kad Kadastro objektas registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos, o taip pat nebuvo nustatyta jokio kito teisinio pagrindo keisti Kadastro duomenis ir/ar išregistruoti Kadastro objektą, t. y. nei vieno iš Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų Valstybinė miškų tarnyba nenustatė, todėl pagal pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Pažymėjo, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34-04-G, 9 punktą, miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa miškų valstybės kadastro duomenimis.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Taigi, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai ginčo sklypą įsigijo 2019 m. spalio 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, jog pareiškėjai turėjo žinoti ir suprasti, kad įsigyja žemės sklypą kuriame yra 1.9412 ha Miško žemės plotas. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė miškų tarnyba pareiškėjų teisių nepažeidžia, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjams nuosavybės teise nuo 2019 m. spalio 8 d. (2019 m. spalio 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-7534) priklauso 2.9000 ha žemės sklypas, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – Žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus rajono savivaldybė, Zujūnų seniūnija, (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas – 2.9000 ha, jame esantis Žemės ūkio naudmenų plotas – 2.9000 ha. Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre - 1.9412 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus 2007 metais. Bylos duomenimis, ginčo sklype esantys miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Pareiškėjų prašymu miškininkas-specialistas G. L. 2023-05-08 raštu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje (duomenys neskelbtini) girininkijoje“ kreipėsi į atsakovę ir siūlė, remiantis 2007-11-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-26770 (Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ar mišką kaimo vietovėje), išbraukti iš Miškų kadastro Žemės sklype inventorizuotą miško žemę, kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos žemės ūkio paskirčiai. Prie Prašymo taip pat pridėtas Miškų kadastro duomenų tikslinimo planas.

Miškų tarnyba byloje skundžiamu 2023-06-07 sprendimu Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ (toliau – ir Sprendimas) nurodė, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklype neturi teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti miškininko-specialisto G. L. (veikiančio pareiškėjų prašymu) 2023-05-08 prašymą išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro miško plotą (Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 223 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus) pareiškėjams priklausančiame Žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai savo nesutikimą su Sprendimu iš esmės sieja su tuo, kad ginčo sklypas, nepagrįstai yra inventorizuotas 20 metų medynu, nes nuosavybės teisių atkūrimo metu, t. y., 2007 metais, nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės ūkio paskirties, o ne į miškų ūkio paskirties sklypą. Todėl, pareiškėjų vertinimu, nei 2007 metais, nei miško įregistravimo Žemės sklype metu, miško, kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, minėtoje teritorijoje nebuvo. Pareiškėjų teigimu, Sprendimas yra naikintinas ir todėl, kad atsakovė visiškai nenagrinėjo klausimo, kodėl privatus žemės ūkio paskirties sklypas yra įtrauktas į Miškų kadastrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Nuostatai), 9 punktą Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba (Akto redakcija galiojusi nuo 2022-01-21 iki 2024-01-01). Nuostatų 23 punkte numatyta, kad Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti. Nuostatų 30 punkte išvardinti atvejai, kai Kadastro objektas išregistruojamas, t. y., jeigu: 30.1. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); 30.2. visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; 30.3. paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 30.4. paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; 30.5. kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai. Tuo pačiu Nuostatų 33 punktas numato atvejus, kai Kadastro duomenys keičiami: 33.1. įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 33.2. pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 33.3. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 33.4. dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 33.5. pertvarkius miškų administravimo vienetus; 33.6. kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.

Pareiškėjų vardu miškininkas specialistas 2023-05-08 prašymu kreipdamasis į atsakovę, kuri yra Kadastro tvarkytoja, nurodė, kad ginčo teritorija (Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 223 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai) pareiškėjams priklausančiame Žemės sklype nepagrįstai inventorizuota mišku, nes 2007-11-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu minėtas sklypas atkurtas žemės ūkio paskirčiai, todėl atsakovė, vadovaudamasi Kadastro nuostatais (30.3, 30.4 punktai), turėjo pareigą patikrinti pateiktą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą dėl kadastro objekto išregistravimo.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Pažymėtina, kad 2023-05-08 prašymu pareiškėjai prašė išregistruoti iš Miškų kadastro Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 223 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus. Atsakovė skundžiamu sprendimu informavo, kad pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis Vilniaus miškų urėdijos (dabar – Nemenčinės regioninis padalinys) (duomenys neskelbtini) girininkijos (dabar – (duomenys neskelbtini) girininkija) 123 miško kvartalo (dabar – 431 miško kvartalas) (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (dabar – (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas) inventorizuotas 11 metų medynu, kurio sudėtis tuo metu buvo 9P1B, (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (dabar – (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas) inventorizuotas 20 metų medynu, kurio sudėtis tuo metu buvo 5B3D2Bl ir (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (dabar – (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas) inventorizuotas 20 metų medynu, kurio sudėtis tuo metu buvo 4B3D3P. Ir nors 2023-05-08 prašyme aiškiai buvo išreikšta valia dėl keturių taksacinių sklypų: (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš Miškų kadastro, atsakovė Sprendime pasisakė tik dėl trijų, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų. Dėl prašomo išregistruoti iš Miškų kadastro (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo, atsakovė skundžiamame sprendime iš vis nieko nepasisakė.

Atsakovė Sprendime taip pat nurodė, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonių rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė) plotas, t. y. pacitavo Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatą. Tačiau iš šios įstatymo nuostatos pacitavimo visiškai nėra aišku, kuo ir kaip tai susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, t. y. nėra aišku, ar atsakovė norėjo pasakyti, kad Žemės sklypas yra apaugęs mišku (medynai), ar (ir) neapaugęs mišku, tačiau vis tiek priskiriamas miško žemei. Bet kokiu atveju tik įstatymo normos citavimas be faktinio pagrindimo, neleidžia suprasti pareiškėjų atžvilgiu priimto sprendimo esmės.

Be to, 2023-05-08 prašymą dėl ginčo sklypų išregistravimo, pareiškėjai grindė 2007-11-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, kuriuo nuosavybės teisės į Žemės sklypą buvo atkurtos žemės ūkio paskirčiai, t. y. iš esmės pareiškėjai teigia, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu Žemės sklype jokio miško nebuvo. Tačiau atsakovė Sprendime tik pažymėjo, kad šis sprendimas nėra dokumentas, pagal kurį, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis, t. y. savo Sprendimo tinkamai nemotyvavo, nepagrindė faktiniais duomenimis apie ginčo sklypo priskyrimą miško žemei, bei nenurodė teisinio pagrindo, kodėl nesivadovauja Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis apie Žemės sklypo paskirtį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimtas 2023-06-07 sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl atsakovė visiškai nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo išregistravimo iš Miškų kadastro, nors to buvo prašoma 2023-05-08 prašymu. Be to, įvertinus tai, kad atsakovė Sprendimu be faktinio pagrindimo cituodama teisės normą bei formaliai nurodydama, kad 2007-11-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo neturi jokios reikšmės ginčo situacijai, darytina išvada, kad šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti jų atžvilgiu priimto sprendimo esmę, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai nurodo 544,50 Eur (450 Eur + PVM) išlaidas už susipažinimą su atsiliepimu ir susitikimą su klientu (iš viso 3 val.) bei 7,82 Eur išlaidos už viešuosius registrus. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už kitų teisinių paslaugų teikimo valandą – 0,1. Atitinkamai už minėtas paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma – 587,97 Eur (3 x 0,1 x 1959,9 Eur). Kadangi prašoma suma neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.