Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuoto asmens H. M. atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, suinteresuotiems asmenims L. M. ir J. Š., institucijos teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Giedrei Pavasarytei,

nedalyvaujant pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovui advokatui Erikui Rugieniui, suinteresuotam asmeniui H. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotiems asmenims H. M., L. M. ir J. Š., institucijai teikiančiai išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens H. M. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2016-08-29 gautas suinteresuoto asmens L. M. atsiliepimas į pareiškėjo pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo L. M. nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl jos vyro H. M. pripažinimo neveiksniu (b. l. 36).

Teisme 2016-08-29 gautas suinteresuoto asmens J. Š. atsiliepimas į pareikštą pareiškimą, kuriame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo J. Š. sutinka su pareiškėjo pareikštu reikalavimu dėl H. M. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse (b. l. 38).

Institucija teikianti išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą dėl H. M. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje galimybių civilinėje byloje Nr. 2YT-1468-359/2016, kurioje nurodyta, kad iš 2016-06-28 parengtos socialinio darbuotojo išvados matyti, jog H. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl sutinkama su pareiškėjo pareiškimu dėl H. M. pripažinimo neveiksniu visose turtinių santykių srityse ir neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 86-87).

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovas advokatas Erikas Rugienius, 2016-10-27 teisme gautas atstovo prašymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas palaiko pareiškimą ir prašo nagrinėti bylą pareiškėjui ir pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (b. l. 89).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. M. palaikė pareiškėjo pareiškimą, paaiškino, kad jos vyras H. M. serga psichine liga nuo 18 metų, liga progresuojanti, jis negali pats savimi pasirūpinti, nesupranta pinigų vertės, Strėvininkų socialinės globos namuose gyvena nuo 2000 metų.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. Š. sutiko su pareiškėjo pareiškimu, paaiškino, kad jos brolis H. M. būdamas 6 m. patyrė galvos traumą, po kurios tapo vangus, jo niekas nebedomino. Šiuo metu jis nesiorientuoja aplinkoje, kalba nerišliai, neaiškiai, visiškai nesupranta pinigų vertės. Jo liga tik progresuoja su amžiumi.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens H. M. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė neprieštaravo dėl pareiškėjo pareikšto pareiškimo ir atsižvelgiant į suinteresuoto asmens H. M. interesus, teismo ekspertizės išvadą ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei atsiliepimus, taip pat prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimo į pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotas asmuo H. M. teismui nepateikė. Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, t. y. suinteresuoto asmens sveikatos būklę, suinteresuotas asmuo į teismo posėdį nebuvo kviečiamas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 464 str. 2 d.).

Iš civilinėje byloje gautos informacijos matyti, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, Registre nėra įregistruotų H. M. išankstinių nurodymų (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (b. l. 66-69) matyti, kad suinteresuotam asmeniui H. M. konstatuotas psichikos sutrikimas – F20.0 Paranoidinė šizofrenija. Dėl savo sveikatos būklės H. M. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negeba savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninių sprendimų. Dėl H. M. psichinės būklės, jo šaukti į teismo posėdį ir apklausti nerekomenduojama, jis negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, tikėtina, kad dėl sutrikusios mąstymo funkcijos, jis teisme nesugebės pateikti prasmingų ir logiškų paaiškinimų. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto taip pat matyti, kad: suinteresuotas asmuo H. M. yra sąmoningas; jo orientacija sutrikusi laike, vietoje, savyje orientuotas teisingai; tiriamasis į klausimus atsako padrikai, ne visai pagal prasmę, prasmingas verbalinis kontaktas yra apsunkintas; H. M. emocijos blankios, mąstymas sulėtėjusio tempo, menko produktyvumo, rezonieriškas, paralogiškas; dėmesio koncentracija sulėtėjusi; išsako įvairias absurdiško pobūdžio, didybės idėjas; interesų ratas siauras, apsiribojantis fiziologinių poreikių tenkinimu, apatiškas; buityje nesavarankiškas, pasyvus, priklausomas nuo kitų pagalbos; savo būklei nekritiškas; viso pokalbio metu neadekvatus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog H. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes asmuo nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia pinigų vertės, negeba adekvačiai įvertinti savo sveikatos būklės, yra apatiškas (b. l. 6); savo buitimi, higiena pasirūpina tik nuolat primenant ir raginant, sugeba pavalgyti tik padavus paruoštą maistą, nes yra pasyvus, nesidomi buitiniais klausimais, yra atitolęs nuo realybės. Ligos eigoje dominuoja nuolatiniai poveikio, religinio pobūdžio, didybės kliedesiai, ligos paūmėjimų metu – neadekvatus elgesys, pavojingas pačiam H. M. bei aplinkiniams (b. l. 66-69).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 str. civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Psichikos sutrikimas/psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Pagal nuo 2016-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. 1 d.).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų L. M. ir J. Š., institucijos teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės Giedrės Pavasarytės ir suinteresuoto asmens H. M. atstovės advokatės Vytautės Linaburgienės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad H. M. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu visose srityse: turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys), asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys) (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 469 str., jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų Lietuvos Respublikos CPK 463 str. 1 d. išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. ir 468 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą tenkinti.

Pripažinti H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu visose – turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.