- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- AN2-48-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00031-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. T. 2021 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, galutine 600 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 6 d. apie 03.39 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, paskambinęs telefonu Nr. 112, trikdė bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbą, kvietė policiją, bet į užduotus operatoriaus klausimus neatsakė, o jį įžeidinėjo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, skambino žinodamas, kad pagalba nereikalinga, po ko pagal jo iškvietimą pas jį į namus atvykus policijos pareigūnams aiškino, jog policijos pagalba jam nereikalinga. Dėl šio nutarimo E. T. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. kovo 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria E. T. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. E. T. pateiktu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, suteikė prioritetą jį kaltinamiems, neteisingiems ir dalyje suklastotiems duomenims. Teigia, kad pareigūnai suklastojo tarnybinius pranešimus ir juose nurodė, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, kad jis neva smogė pareigūnams ir t. t. Tuo tarpu šiuo metu (duomenys neskelbtini) atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, o minimi pareigūnai, kiek žino, yra įtariamieji, dėl tą vakarą prieš jį naudoto smurto, kai pareigūnai tyčia nesunkiai sutrikdė jam sveikatą – sulaužė nosį, išmušė dantį ir t. t. Iš to darytina išvada apie pareigūnų tyčia pateiktus pranešimus, kuriais rėmėsi kiti pareigūnai, surašydami neteisingą protokolą ir nutarimą. Neneigia, kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Galbūt ir keikėsi, tačiau tuo metu buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad jam pagalba reikalinga. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad neva jam nekilo pavojus, be reikalo šią aplinkybę traktuoja kaip jo kaltę įvykdžius netgi du administracinius nusižengimus. Pažymi, kad netgi patys pareigūnai teismo posėdžio metu paaiškino, kad būna, kad žmonėms iškvietus pagalbą, jie atvažiuoja, išsiaiškina ir išvažiuoja. Tokia yra praktika. Tuo tarpu, minimi pareigūnai atvažiavo, buvo be kaukių jo namuose, kai jis paprašė jų užsidėti kaukes (nors pripažįsta – nusikeikė) jie jį sumušė, taip, kad jam buvo išmuštas dantis ir sulaužyta nosis. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad neva jo parodymus paneigia tai, kad neva jis keikėsi kalbėdamas su pagalbos centro darbuotojais. Tačiau tai rodo buvusią konfliktinę situaciją ir būtent dėl to pas jį atvyko policijos pareigūnai. Taigi, pirmosios instancijos teismas prieštarauja paties teismo nurodytoms aplinkybėms. Nesuvokia, kaip susijęs jo galbūt ir nepagarbus elgesys su pagalbos centro darbuotojais ir jo pripažinimas be reikalo kvietus pagalbą. Pažymi, kad policijos pareigūnų nekvietė. Taigi, bent jau iš dalies jam pareikšto kaltinimo turėjo būti išteisintas. Nesupranta, ar teismas tiki, ar netiki, kad tarp jo ir jo sūnėno buvo kilęs konfliktas. Jis prašė teismo, kad į bylos nagrinėjimą būtų iškviestas jo sūnėnas, kuris ir būtų paaiškinęs visas to vakaro aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kiek suprato, nei tikėjo juo, nei kvietė jo sūnėną, tikslu išsiaiškinti visas aplinkybes, todėl mano, kad byla buvo išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai, kai aiškinantis ar buvo konfliktas tarp dviejų asmenų, apklausiamas tik vienas konflikto dalyvis. Nesuvokia, kodėl jo teisės yra neva pažeidžiamos, jeigu jis nori iš savo namų išvaryti sūnėną, kuris nėra nei deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir tuo pačiu ignoruoja jo perspėjimus, naudoja elektrą, jam nepadeda ir t.t., ir kai jis ne pats paėmęs už sprando išmeta iš savo namų tokį veltėdį, o kreipiasi į pagalbos centrą. Nors jam inkriminuojamos veikos, kad jis kvietė pareigūnus jau žinodamas, kad pagalbos nebereikia, tačiau tai netiesa, jam, kaip jis tuo metu suprato, pagalbos reikėjo. Tuo buvo įsitikinęs ir būtent dėl to ir buvo kviečiami policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad keikėsi kalbėdamas su pagalbos centro darbuotojais. Tačiau jam kaltinimas pareikštas netgi dėl dviejų veikų – trikdymo pagalbos centrui ir pareigūnų bereikalingo iškvietimo. Pažymi, kad jis tuo metu buvo įsitikinęs, kad jam pagalba reikalinga ir buvo įsitikinęs, kad negali pats išmesti sūnėno, kuris turi tame pačiame kaime gyvenančių artimų giminių. Tačiau jis pripažintas kaltu, vien dėl to, kad nemandagiai kalbėjo su darbuotojais. Yra įsitikinęs, kad jeigu nebūtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jį sužalojusiems, šiame procese liudijusiems pareigūnams, viskas būtų pasibaigę taip, kaip teismo posėdžio metu pasakė liudiję pareigūnai, jie būtų išprašę jo sūnėną ir viskas būtų pasibaigę. Tačiau pareigūnų kolegos pasistengė ir jam surašė protokolą netgi už du administracinius nusižengimus, o pirmos instancijos teismas pripažino aiškiai meluojančius savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnus kaip teisingus liudytojus, tuo pačiu netgi neiškvietęs kito konflikto dalyvio į apklausą.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į E. T. apeliacinį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju E. T. buvo nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, o pagal 2 dalį – už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. T. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad E. T. kaltu pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad E. T. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su jo atžvilgiu priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, nėra pagrindas ją pripažinti nepagrįsta ir panaikinti. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
9. E. T. kaltę padarius ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintus administracinius nusižengimus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Liudytojas M. R. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad praeitų metų rudenį, tikslios datos neatsimena, jam dirbant su H. V. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad namuose vyksta konfliktas. Iškvietimas skambėjo maždaug taip: vyras, paskambinęs neblaivus, įžeidinėja BPC darbuotojus ir šone girdėjosi, kad vyksta konflikto garsai, todėl kategorija buvo „smurtas artimoje aplinkoje“ ir jie būtinai turėjo reaguoti į tą iškvietimą. Nuvykus, privažiavo prie tvoros, duris jiems atidarė jaunuolis, kuris pasakė, kad vyras yra išgėręs, balti arkliai jam. Užėjus, pradėjo bendrauti su E. T. ir moterimi. E. T. jiems pripažino, kad skambino į BPC. Jis klausė šio, kas nutiko. E. T. sakė, kad jokios pagalbos nereikia, čia policija nereikalinga, čia nieko nebuvo, buvo girtas, šiaip sau iškvietė policiją. Moteris irgi sakė, kad policijos pagalbos nereikia. Jokių smurto požymių nebuvo.
9.2. M. R. 2021 m. lapkričio 6 d. savo surašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), užėjus į namą ir paklausus kas nutiko, E. T. atsakė, kad nieko nebuvo. Paklausus kas kvietė policiją, atsakė, kad jis. Paklausus kokios pagalbos reikia iš policijos, atsakė, kad jokios pagalbos nereikia ir kvietė policiją šiaip sau.
9.3. Liudytojas H. V. apklausos, vykusios apylinkės teisme, metu parodė, kad dirbant gavo nurodymą iš Panevėžio PK budėtojo pagal BPC pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini). Pranešimas skambėjo maždaug taip: paskambinęs vyriškis į BPC įžeidinėjo BPC pareigūnes, o namuose girdisi galimas konfliktas. Pats iškvietimas klasifikuojamas „smurtas artimoje aplinkoje“. Bendraujant su pranešėju šis paaiškino, kad jokio konflikto nebuvo. Paklausus kodėl kvietė policiją, paaiškino, kad šiaip kvietė, nes buvo išgėręs. Tiek ant moters, tiek ant vyro smurto žymių nesimatė. Paklausus moters, ar buvo koks konfliktas, sakė, kad nieko nebuvo.
9.4. Peržiūrėjus byloje esantį pareigūno „(duomenys neskelbtini)“ kamera darytą vaizdo įrašą matyti, kad E. T. prisipažįsta, jog jis kvietė policiją, paklausus ko reikia iš policijos nurodo, jog nieko, kvietė ją šiaip sau, buvo girtas ir paskambino.
9.5. Į bylą pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuoti E. T. pokalbiai su BPC operatorėmis. E. T. kalba pakeltu tonu, nepagarbiai, jas įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius, į užduodamus klausimus neatsakinėja.
9.6. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų įrodymų patikimumu, kadangi jie sutampa tarpusavyje, be to, nebuvo pateikta jokių juos paneigiančių objektyvių duomenų. Vien tik tai, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl į įvykio vietą atvykusių pareigūnų veiksmų E. T. atžvilgiu, nėra pagrindas teigti, kad pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra suklastoti. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje taip pat buvo apklausta ir E. T. žmona L. T., tačiau apeliacinis teismas priimamoje nutartyje jos parodymais nesiremia, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir laikytini, kaip duoti bylos baigtimi suinteresuoto asmens.
9.7. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad E. T. veiksmai atitinka jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtis. Byloje nėra duomenų, jog E. T. įvykio dieną grėsė koks nors pavojus ir jam būtų buvusi reikalinga policijos pagalba. Nagrinėjamu atveju pareigūnai neužfiksavo jokių smurto požymių. E. T. žmona jiems taip pat patvirtino, kad nieko nebuvo. Taigi, pagrindo tikėti E. T. apeliacinio skundo teiginiais, jog jis kviesdamas pagalbą tikrai manė, kad jam ji reikalinga, nėra. Viso proceso metu E. T. teigė, jog policiją kvietė norėdamas išvaryti iš savo namų sūnėną. Tačiau, pastebėtina, kad skambindamas į BPC ir kviesdamas pagalbą, E. T. apie tai neužsiminė. Jis BPC operatorėms pasakojo apie neva prieš jį smurtaujančią žmoną, kas, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nepasitvirtino. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog jo sūnėnas būtų kėlęs E. T. realų pavojų. Jeigu tikėti E. T. teiginiais apie tuo metu buvusius nesutarimus su sūnėnu, tai iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad jie galėjo būti išspręsti ir be specialiųjų tarnybų įsikišimo. Šiuo atveju E. T. piktnaudžiavo savo turimomis teisėmis ir kvietė pagalbą neturėdamas tam jokio pagrindo, taip trikdė BPC ir policijos pareigūnų darbą. Kviesdamas pagalbą su BPC operatorėmis bendravo pakeltu tonu, vartodamas necenzūrinius žodžius, jas įžeidinėjo. Pažymėtina tai, kad E. T. pateiktame apeliaciniame skunde pripažįsta, jog vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau, priešingai, nei nurodo apeliantas, toks jo elgesys negali būti pateisinamas neva buvusia konfliktine situacija. Kaip minėta, joks realus pavojus jam nebuvo kilęs, taigi, manyti, jog nepagarbų bendravimą su BPC darbuotojomis lėmė E. T. susijaudinimas ar išgąstis, negalima.
10. Pabrėžtina, jog įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų pateikimas ir tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl E. T. kaltės pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalį ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, ši išvada pasikeistų. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, E. T. teiginiai, jog šiuo atveju buvo būtina apklausti ir jo sūnėną, atmetami.
11. E. T. apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. Tokie apelianto argumentai atmetami. Pažymėtina, kad teismo šališkumu laikomas išankstinės nuomonės turėjimas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje išvardytų priežasčių (pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka). Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo teisėtumo klausimą, turėjo išankstinę nuomonę byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo nepalankumu.
12. ANK 493 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 Eur, o 2 dalyje – baudą nuo 200 iki 2 000 Eur. Nagrinėjamu atveju E. T. už ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 140 Eur bauda, o už ANK 493 straipsnio 2 dalyje – 600 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu E. T. paskirta galutinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinantis aplinkybė – administracinius nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui, o lengvinančių nenustatyta, konstatuoja, kad tiek už atskirus jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos, tiek galutinė subendrinta nuobauda, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.
13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.