Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. V. ir V. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB Luminor Bank.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai I. V. ir V. V. kreipėsi į teismą, prašydami santuoką, sudarytą 2008 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4946), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Pareiškėjai nurodė, kad jau daugiau kaip metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingi sutuoktinių interesai bei poreikiai. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato. Gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų. Visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, aptarti Sutartyje. Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti pavardę – „V.“, pareiškėjui - „V.“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu prašymą tenkino. Nutraukė santuoką tarp pareiškėjų, sudarytą 2008 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4946), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Teismas nustatė, jog nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs (el. b. l. 58-59), t. y. nustatytos visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nenori susitaikyti ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnis).Įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas padarė išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3-4 dalių, 3.170 straipsnio, 3.192 straipsnio, 3.193 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, ar jų nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl ją patvirtino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu I. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios pareiškėjos valios, sutartis yra sudaryta pažeidžiant sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir pareiškėjos turtinius interesus. Todėl teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teikiame šį apeliacinį skundą. Apeliantė pažymi, kad nors sutartis buvo pasirašyta ir pačios pareiškėjos I. V., tačiau ji neatitinka tikrosios I. V. valios, pareiškėjai buvo daromas spaudimas pasirašant sutartį, ji tuo metu buvo pažeidžiamumo būsenoje ir pasirašė sutartį tinkamai nesuprasdama jos nuostatų reikšmės. Nurodo, jog kaip matyti iš teismo sprendimo, sutuoktiniai turėjo nemažai nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (kurio vertė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą yra 18 565 EUR (pareiškimo priedas Nr. 3)), 302/600 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (kurio nurodytos dalies vertė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą yra 7 478,53 EUR (pareiškimo priedas Nr. 3)), butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (kurio vertė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą yra 234 013 EUR(pareiškimo priedas Nr. 3)), ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (kurio nurodytos dalies vertė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą yra 6650 EUR (pareiškimo priedas Nr. 3)), bei automobilį MITSUBISHI PAJERO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau pagal minėtąją sutartį praktiškai visas turtas, išskyrus ½ buto, esančio Marijampolėje, atiteko sutuoktiniui V. V., o pareiškėjai I. V. už tai neišmokama jokia kompensacija. Negana to, nors praktiškai visas turtas atiteko sutuoktiniui, pareiškėjai liko pusė kreditinio įsiskolinimo (sutarties 17 p.), kuris buvo skirtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir kurio neatiduota dalis sudaro 59 226,88 EUR. Sutartyje nurodoma, kad kreditoriniai įsipareigojimai lieka solidarūs ir nėra jokių nuostatų dėl sutuoktinių tarpusavio susitarimo, jog sutuoktinis apmokės kreditą, ar sutuoktinio pareigos persirašyti kreditą savo vardu. Tokios sutarties nuostatos, kai praktiškai visas turtas, kurio vertė apie 260 056 EUR, pereina vienam sutuoktiniui, o kitas ne tik, kad negauna savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalies turto, bet dar jam lieka ir ½ kredito (kuris buvo skirtas padalintam turtui įsigyti), akivaizdžiai pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir pareiškėjos interesus. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tuo tarpu šiuo atveju buvo lygiai padalintos tik prievolės, o praktiškai visas turto aktyvas atiteko sutuoktiniui, kai pareiškėjai atiteko tik ½ buto Marijampolėje, kurio nurodytos dalies vertė 6 650 EUR, kai sutuoktiniui atitenkančio turto vertė yra apie 260 056 EUR, t.y. daugiau nei 39 kartus didesnės vertės turtas. Tai patvirtina, jog buvo visiškai nukrypta nuo lygių dalių principo, taip pažeidžiant pareiškėjos interesus, bei patvirtina, kad sutarties nuostatos neatitinka pareiškėjos tikrosios valios, akivaizdu, kad joks asmuo nesutiktų su tokiu neteisingu turto padalijimu ir tuo labiau nesutiktų su nuostata, jog visą turtą perdavus sutuoktiniui vis viena lieka pusė kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantė teigia, jog tai pažeidžia ir nepilnamečio sūnaus interesus, kaip matyti iš sutarties (Sutarties 4 p.), pareiškėjų sūnus lieka gyventi su motina, tuo tarpu visas šalių turtas atitenka tėvui, tame tarpe ir gyvenamasis būstas, ir nepaisant daug geresnės tėvo turtinės padėties (atitenka praktiškai visas turtas ir tik ½ kredito) bei gaunamo uždarbio (pareiškėjos žiniomis, sutuoktinis, būdamas įmonės direktoriumi, yra nusistatęs sau 2 000 EUR darbo užmokestį), nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra skiriama tik 300 EUR/mėn., kas lyginant su tėvo turtine padėtimi laikytina neadekvačia suma. Pažymėtina, kad pareiškėjos pajamos, kaip mokytojos su 23 metų darbo stažu, yra tik apie 500 EUR, o teismas, tvirtindamas tokią neproporcingą taikos sutartį, net nepareikalavo šalių įrodymų dėl jų pajamų proporcijos. Remiantis LR civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. O šio straipsnio 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo atveju nuo proporcingumo principo yra visiškai nukrypta, kadangi tėvas būdamas daug geresnėje finansinėje situacijoje ir užsirašęs praktiškai visą turtą vaikui skiria tik 300 EUR/mėn. Be to, remiantis LR civilinio kodekso 3.53 str. 3 d. sutuoktiniai turi sutartyje aptarti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Pažymėtina, jog pareiškėjai yra kartu prisiėmę pareigą globoti nepilnametį P. P. (tai patvirtina 2017 m. sausio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartis (pareiškimo priedas Nr. 12)), tačiau nepilnamečio P. P. globos klausimas sutartyje nėra aptartas, tuo tarpu įsipareigojimas globoti taip pat laikytinas bendra sutuoktinių pareiga, kurią šalys turėjo aptarti savo sutartyje.Šalių sutartyje liko neišspręstas ir pirties, kuri yra pastatyta (priedas Nr. 3), bet dar neįregistruota, klausimas. Nors pirtis nėra dalintinas nekilnojamasis turtas, tačiau jos pasidalijimo klausimas taip pat turėjo būti išspręstas (t. y. kas turi teisę ją įsiregistruoti ir kam ji atitenka). Atsiliepimu pareiškėjas prašo skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Nurodo, jog jokio spaudimo pareiškėjai nebuvo daroma, o santuokos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas jau daugiau nei metus laiko. Nurodo, jog pareiškėjos sveikatos būklė nebuvo tokia bloga, kaip ji teigia. Be to, jis prisidėjo prie jos gerinimo. Pareiškėjas teigia, jog jo sveikatos būklė yra dar blogesnė. Pareiškėjas teigia, jog niekada nėra naudojęs fizinio ar psichologinio smurto šeimoje, o nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas susitaikius su pareiškėja. Nurodo, jog padalinant turtą nebuvo nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo, nes didžioji dalis turto buvo įgyta už jo asmenines lėšas. Nurodo, jog sutartis nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių, nes susitartas išlaikymo dydis atitinka jo turtinę padėtį ir daugiau mokėti jis neturi galimybių. Dėl globotinio teisių sutartyje nebuvo aptarta, nes globa nustatyta teismo nutartimi, kurios keisti negalima. Nurodo, jog savo kaip globėjo pareigų neatsisako.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjo atsiliepime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės šiuos prieštaravimus išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, šis prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl kolegijos nuomone, jų pakanka bylai išnagrinėti. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).Be to, apeliantė yra prateikusi papildomus įrodymus byloje. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė papildomų įrodymų – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinės prokuratūros vadovybės 2018-06-12 rašto bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-06-01 rašto negalėjo pateikti ankščiau, ne šių neturėjo, todėl šiuos įrodymus priima. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neatitinka tikrosios jos valios ir pažeidžia jos interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, yra nepagrįstas, neteisėtas, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str.3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu santuoką nutraukti bendru sutarimu patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas prašymą patenkinto ir jį nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Kadangi teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 str.). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 str.). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).Apeliantės teigimu, teismo patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios jos valios, pažeidžia jos ir nepilnamečio vaiko, globotinio turtinius interesus bei sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios valios, pažeidžia turtinius interesus. Apeliantė nurodo, jog dėl sveikatos būklės ji sutartį pasirašė nesuprasdama tikrosios sutarties sąlygų reikšmės bei pareiškėjo paveikta. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodytos aplinkybės daro išvadą, jog yra pagrindas abejoti, ar sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pripažįstama atitinkančia pareiškėjų tikrąją valią, nepažeidžiančia nei vieno iš sutuoktinių turtinių interesų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengė pareiškėjo advokatas, tuo tarpu apeliantė tinkamai atstovaujama pirmosios instancijos teisme nebuvo, šalių santykiai yra itin konfliktiški, ką patvirtina tai, jog pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto šeimoje bei ikiteisminio tyrimo pradėjimas, sudaro pagrindą abejoti dėl tikrosios pareiškėjos valios. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, liko santuokoje įgytas turtas, kuris neįtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog šalys sutartyje dalinosi neregistruotą turtą. Pareiškėjai sutartį pataisė, t. y. išbraukė minėtą turtą iš sutarties, tačiau paties turto padalijimo klausimo neišsprendė ir dėl jo padalijimo šalys valios neišreiškė.Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, kadangi šalims turtas padalintas ne lygiomis dalimis, didesnę turto dalį priskiriant pareiškėjui, o apeliantei neišmokant kompensacijos. Pareiškėjo argumentai, jog jam turi būti priskirta didesnė dalis turto, nes turtas įgytas jo asmeninėmis lėšomis, nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino, todėl negalima pripažinti, kad sutartis dėl santuokos nuraukimo pasekmių nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo, kilusio tarp sutuoktinių, iš esmės neišsprendė. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, t. y. tinkamai nesusitarus dėl santuokos nutraukimo pasekmių, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.