Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
1-1803-1018/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05451-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Kaltinamasis
F. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-1018/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05451-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje F. L. (F. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį-1 metams laisvės atėmimo, remiantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 MGL (780 litų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. L. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui, o būtent: jis 2016 m. sausio 26 d. apie 16 val. 43 min., Filaretų g. 8-3, Vilniuje, bute, pagaliu sudavė savo mažamečiui sūnėnui A. B., gim. 2004 m., per nugarą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo F. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis F. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje buvo pas savo motiną (tuo metu pas ją gyveno), buvo išgėręs, todėl dabar neatsimena, ar motina buvo namie, iš viso visų aplinkybių dabar neatsimena, nes buvo girtas, tačiau pamena, kad sesers vaikas, kuriam 11 metų (Aleksandras), pradėjo negražiai kalbėti ir vadinti negražiais žodžiais, bandė jį sudrausminti. Kuo viskas baigėsi, neatsimena, bet gali būti ir taip, kaip nurodyta kaltinime, po to tik atsimena, kad atvyko policija ir jį išvežė. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio iš namų išsikraustė, dabar ten negyvena, su seserim susitinka, bendrauja, bet ne tuose namuose, kur ji gyvena (b. l. 36, 38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas mažametis nukentėjusysis A. B. parodė, kad dėdė paprašė jo atnešti malkų, o jis jam negražiai atsakė, tada jis pats nuėjo ir atsinešė malkų. Atėjęs jis atsinešė malkų ir nedidelį pagaliuką, kuriuo sudavė per nugarą, tačiau jam neskaudėjo. Kaip suprato jis tai padarė iš pykčio, nes negražiai jam atsakė. Po to iš karto mama su juo susipyko ir iškvietė policiją. Maždaug po dviejų savaičių mama išvarė dėdę Francą ir jis kartu jau nebegyvena (b.l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2016 m. sausio 21 d. apie 16 val. į namus grįžo neblaivus brolis F. L.. A. K. paprašė, kad brolis atneštų malkų. F. L. pasakė, kad jos sūnus jam padėtų. Sūnus atsakė, kad niekur neis. Vėliau kai brolis grįžo, pradėjo priekaištauti, kad sūnus nieko nedaro. Tarp A. K. ir F. L. kilo konfliktas (b. l. 13). Papildomos apklausos metu liudytoja A. K. parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad brolis Francas buvo girtas ir kai ji paprašė, kad jis atneštų malkų, jis atnešęs norėjo parodyti jos sūnui A. B., kaip reikia prikurti krosnį. Aleksandras kažką atsakęs, nesutiko to daryti. Tada būdama kitame kambaryje išgirdo, kaip Aleksandras sušaukė, kad Francas prie jo lenda. Jai atėjus, sūnus Aleksandras pasakė, kad jam Francas vieną kartą trenkė per nugarą. Vėliau Francas toliau pradėjo konfliktuoti, jo akys buvo kaip užpiltos krauju. A. K. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems nurodė, kad F. L. jos mažamečiui sūnui trenkė per nugarą (b.l. 27).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2016 m. sausio 26 d. kartu su patrule A. B.-Stančaitiene apie 16.43 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Filaretų g. 8-3, Vilniuje, brolis puola muštis, yra nepilnametis vaikas. Atvykus juos pasitiko A. K., kuri paaiškino, kad jos brolis F. L. nuolat girtuokliauja, namie dažnai triukšmauja. Kilus konfliktui tarp F. L. ir A. B., kadangi vaikas neklausė savo dėdės, pastarasis iš virtuvės paėmė pagalį, kuris gulėjo ant pečiaus ir trenkė vieną kartą vaikui per nugarą. Vaiko motina nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai jos brolis F. L. trenkė Aleksandrui. Liudytojas A. S. parodė, kad vaikas A. B. jiems parodė, kad ant nugaros buvo vienas raudonas dryžis. F. L. paaiškino, kad trenkė Aleksandrui, pasielgė neapgalvotai, vaiko atsiprašė, teigė, kad daugiau nemuš (b. l. 29).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis F. L. savo kaltę pripažino, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiojo A. B. bei liudytojų A. K. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-8), Bendrojo pagalbos centro informacija (b. l. 16), apžiūros protokolas (b. l. 18-19), konstatuotina, jog visiškai įrodyta, kad F. L., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui – sūnėnui A. B.. Kaltinamojo F. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis ir nustatęs visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindus, priėjo išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. F. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos bausmės ir jos dydžio neprieštaravo (b. l. 74).

Kaltinamojo F. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas F. L. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos padarymo būdą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau smurtinis nusikaltimas padarytas prieš mažametį asmenį. Kaltinamasis praeityje yra teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 44-50), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2008 m. vasario 14 d., diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (b. l. 67), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. 1. 66), nedirbantis, nevedęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta F. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 45 parų areštą.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, F. L. skiriamą bausmę sumažina 1/3 dalimi, t.y. iki 30 parų arešto.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš Bendrojo pagalbos centro gautas CD su garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos (b. l. 17-19).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

F. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir F. L. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš Bendrojo pagalbos centro gautą CD su garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti F. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Petrauskienė