Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3059-463/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01261-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)

2019 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Č. skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei, atstovaujamai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Z. Č. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė), atstovaujamos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija), 10 000,00 Eur ir iš Savivaldybės, atstovaujamos Ukmergės rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba), 125 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundu pareiškėja pateikė ir procesinį prašymą ištirti Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 7-294 patvirtintų Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtoju ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) 40 ir 41 punktų nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymui (toliau – Įstatymas).

Skunde nurodo, kad 2019 m. vasario mėnesį gavusi mokėjimo pranešimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi raštu į Savivaldybę su prašymu pateikti galiojantį Tarybos sprendimą dėl vietinės lengvatos. Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 30 d. raštu Nr. (3.9)18-1159 pareiškėja buvo informuota, kad vietinės rinkliavos lengvatų paskirta nėra, nes tai nenumatyta biudžete. Pareiškėjos teigimu, vietinės rinkliavos lengvatos turi būti. Todėl Savivaldybė, nepriimdama sprendimo dėl rinkliavų lengvatų, pažeidžia Įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, kad Administracijos atsakyme buvo nurodyta neveikianti nuoroda. Aptartais veiksmais pareiškėjai yra daroma žala. Pareiškėjos teigimu, iš Savivaldybės atstovės Administracijos turi būti priteista neturtinė žala dėl netinkamo darbo organizavimo (už informacijos nesuteikimo, melagingos informacijos suteikimo), dėl kurio pareiškėja patyrė nuolatinę psichologinę įtampą, nežinodama, ar turės, ką valgyti kiekvieną dieną, susimokėti mokesčius, apsirengti, įsigyti vaistų, sumokėjus vietinę rinkliavą, kuri yra neproporcinga pareiškėjos pajamoms. Iš Savivaldybės atstovės Tarybos turi būti priteista neturtinė žala dėl to, kad nėra priimti sprendimai suteikti lengvatą dėl vietinės rinkliavos, dėl ko pareiškėja (ir visi (duomenys neskelbtini) gyventojai) patyrė nuolatinę psichologinę įtampą, nežinodama, ar turės, ką valgyti kiekvieną dieną, susimokėti mokesčius, apsirengti, įsigyti vaistų. Nesant priimtų sprendimų dėl lengvatos suteikimo, pareiškėja teigia, kad Tarybos patvirtintų Nuostatų XI skyriaus nuostatos neatitinka Konstitucijos ir Įstatymo reikalavimų.

2. Savivaldybė atsiliepimais su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. yra išnuomotas būstas ne kaip socialinis būstas, o kaip Savivaldybės būstas rinkos sąlygomis, kadangi sudarant šią nuomos sutartį pareiškėjos pajamos viršijo socialiniam būstui išnuomoti reikalingas sąlygas. Šios sutarties 13 punkte nustatyta, kad pareiškėja įsipareigoja mokėti vietines rinkliavas. Įstatymu Savivaldybei suteikta išimtinė kompetencija teikti lengvatas. Įgyvendinant tokią teisę priimtas Nuostatų 40 punktas, kuriame numatyta, kad vietinės rinkliavos lengvatos nustatomos Tarybos sprendimu. Pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10314918, kuriuo pareiškėja informuota apie pareigą už 2019 m. komunalinių atliekų tvarkymą sumokėti 28,20 Eur dydžio rinkliavą. Pareiškėja dėl atleidimo nuo rinkliavos į Savivaldybę nesikreipė. Tokio prašymo nebuvo ir pareiškėjai kreipusis į Savivaldybę dėl informacijos suteikimo. Duomenų apie tai, ar pareiškėja anksčiau nurodytą rinkliavą už 2019 m. jau yra sumokėjusi, Savivaldybė neturi. Pažymėtina, kad 2018 m. ir 2019 m. Savivaldybės biudžetuose nebuvo numatyta lėšų lengvatoms teikti. Iki šiol rinkliavos lengvatos nebuvo teikiamos jokiam asmeniui. Atsižvelgus į tai, kad lengvatų teikimas yra Savivaldybės teisė, o ne pareiga, pareiškėjai adresuotame atsakyme ir buvo nurodyta, kad šiuo metu Savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų rinkliavos lengvatoms dengti. Be to, tai, kad atsakyme pareiškėjai buvo pateikta neveikianti nuoroda specialistei, rengiančiai atsakymą, nebuvo žinoma, o tokia situacija susidarė dėl interneto adreso nuorodos dinamiškumo, t. y. kiekvieną kartą atidarant atskirą svetainėje patalpintą dokumentą, nuorodų adresai yra skirtingi. Nepaisant to, pareiškėja buvo informuota, kad Nuostatai yra paskelbti Teisės aktų registre, todėl jie yra nesunkiai randami. Iš skundo turinio matyti, kad prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėja sieja su teisėtais Savivaldybės veiksmais, pateikiant pareiškėjai pranešimą dėl priskaičiuotos vietinės rinkliavos. Pareiškėjos pamąstymai apie tai, kad ji nežinojo, ar turės, ką valgyti kitą dieną, apie nuolatinę psichologinę įtampą negali būti siejama su pranešimo apie vietinę rinkliavą gavimu, kadangi pareiškėją iki šiol tokią rinkliavą mokėjo. Apie pareigą mokėti aptartą rinkliavą pareiškėja žinojo dar nuo 2018 m. spalio 1 d., kai pasirašė aptartą nuomos sutartį. Kitų reikšmingų argumentų savo skunde pareiškėja nepateikė, todėl tikėtina, kad pareiškėja skundu siekia neteisėtai praturėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

4. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-219 „Dėl socialinio būsto išnuomojimo savivaldybės būsto nuomos sąlygomis“ nuspręsta išnuomoti pareiškėjai savivaldybės būstą adresu: (duomenys neskelbtini) rinkos kaina nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Nuomos sutarties 13 punkte numatyta, kad nuomininkas (šiuo atveju – pareiškėja), be kita ko, turi mokėti vietines rinkliavas. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte Nr. 147 nustatytas savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis – 45,99 Eur/per mėnesį. Pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. vasario 13 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2019 m. mokėjimo pranešimas Nr. 10314918, kuriuo pareiškėja informuota, kad už savivaldybės būsto atliekų surinkimą ir tvarkymą 2019 m. pareiškėja turi mokėti 28,20 Eur vietinės rinkliavos. Administracija 2019 m. vasario 26 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl informacijos suteikimo, kuriuo pareiškėja prašė pateikti galiojantį Tarybos sprendimą dėl vietinės rinkliavos lengvatos. Administracija, išnagrinėjusi šį pareiškėjos prašymą, priėmė 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (3.9)18-1159 „Dėl vietinės rinkliavos“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad Savivaldybės biudžete lėšų vietinės rinkliavos lengvatų teikimui nėra numatyta. Taip pat nurodyta, kad aktualios vietinės rinkliavos teisės aktų redakcijos skelbiamos Administracijos tinklapyje (nurodytas adresas) ir Teisės aktų registre.

5. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Savivaldybės atstovų veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Savivaldybės atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

6. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš to, kad Administracija netinkamai išnagrinėjo jos prašymą suteikti informaciją, t. y. neatsakė į pateiktą klausimą ir pateikė melagingą informaciją.

Kadangi Administracija vykdo viešąjį administravimą, ji savo veikloje turi laikytis ne tik specialių teisės aktų reikalavimų, bet ir bendrojo viešąjį administravimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) reikalavimų. VAĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) (2017 m. lapkričio 15 d. redakcija) 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Pagal Taisyklių 35 punktą, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: pagal Taisyklių 35. punktą į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Taigi institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą jų disponuojamą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tokią informaciją teikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę su prašymu pateikti informaciją dėl sprendimų taikyti vietinės rinkliavos lengvatą pateikimo. Administracija, išnagrinėjusi tokį pareiškėjos prašymą, 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (3.9)18-1159 „Dėl vietinės rinkliavos“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė pareiškėjai, kad sprendimų dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo nėra priimta. Kaip teisingai nurodo Savivaldybė atsiliepimuose, pareiškėja šiuo prašymu nesuformulavo reikalavimo jos atžvilgiu taikyti vietinės rinkliavos lengvatos ir dėl to priimtą sprendimą pateikti, todėl tokia informacija ir nebuvo pateikta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundo argumentas, kad Administracija netinkamai atsakė į jos prašymą, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad Administracijos atsakyme nurodyta interneto svetainės nuoroda pareiškėjai neatsidarė, atsižvelgus į tai, kad tame pačiame atsakyme nurodyta ir kita vieta, kur viešai paskelbti teisės aktai, susiję su vietinės rinkliavos (duomenys neskelbtini) nustatymu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Administracija pateikė melagingą informaciją. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, Administracija, priėmusi 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (3.9)18-1159 „Dėl vietinės rinkliavos“, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Vadinasi, Savivaldybės atstovės Administracijos neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas.

7. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš to, kad Taryba veikė neteisėtai, nes nėra priėmusi sprendimų dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo.

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Įstatymo (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita paskiriems valstybės rinkliavos mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą. Pagal Įstatymo 12 straipsnį, savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus. Atitinkamai Nuostatų 40 punkte nustatyta, kad, remiantis Įstatymo 12 straipsniu, vietinės rinkliavos nustatomos Tarybos sprendimu, o 41 punkte – vietinės rinkliavos lengvatos yra padengiamos iš kitų Savivaldybės biudžeto lėšų.

Sisteminė aptartų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad Tarybai, kaip kompetentingai institucijai, priimančiai sprendimus dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, suteikta teisė, o ne pareiga taikyti vietinės rinkliavos lengvatą vietinės rinkliavos mokėtojams – šiuo atveju pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad pareiškėja kreipėsi į Tarybą su prašymu taikyti jai vietinės rinkliavos lengvatą. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėja yra apmokėjusi vietinės rinkliavos dalį. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į Tarybą, kaip kompetentingą instituciją priimti sprendimą taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, pareiškėjos skundo argumentas, kad Taryba neteisėtai nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalimi (skundą turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti), pareiškėjos skundo argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) gyventojų galimų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nėra vertinami. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, Tarybos neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas.

8. Pareiškėja taip pat prašo ištirti Nuostatų 40 ir 41 punktų atitiktį Konstitucijai ir Įstatymo reikalavimams. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis numato teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pareiškėja prašymą ištirti Nuostatų 40 ir 41 punktų teisėtą grindžia iš esmės tuo, kad nėra priimti sprendimai taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, nors tai numatyta Nuostatų 40 (remiantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, vietinės rinkliavos lengvatos nustatomos Savivaldybės tarybos sprendimu) ir 41 (vietinės rinkliavos lengvatos yra padengiamos iš kitų Savivaldybės biudžeto lėšų) punktuose. Nustačius, kad pareiškėja nėra pateikusi prašymo taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, todėl jos atžvilgiu, kaip nurodyta Administracijos 2019 m. kovo 26 d. sprendime Nr. (3.9)18-1159 „Dėl vietinės rinkliavos“, nėra priimtas sprendimas taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, darytina išvada, kad nurodytas prašymo argumentas nėra pagrįstas jokiais teisiniais motyvais, yra subjektyvaus pobūdžio ir neatskleidžia Nuostatų 40 ir 41 punktų teisėtumo problemos. Todėl vien tokio argumento pagrindu teismui nekyla abejonių dėl Nuostatų 40 ir 41 punktų teisėtumo. Taigi pareiškėjos prašymas ištirti Nuostatų 40 ir 41 punktų atitiktį Konstitucijai ir Įstatymo reikalavimams nėra tenkinamas.

9. Nenustačius Savivaldybės atstovių Administracijos ir Tarybos neteisėtų veiksmų fakto, nėra pagrindo vertinti kitų Savivaldybės viešosios atsakomybės sąlygų. Dėl to pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. Č. atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.