- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- e2-4212-356/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01047-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4212-356/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „4finance“ prašė priteisti iš atsakovo: 289,62 EUR skolos, 600,10 EUR palūkanų (56,86 EUR palūkanos iki kredito grąžinimo termino, 543,24 EUR palūkanos kaip nuostoliai už tolesnį naudojimąsi pinigais), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 EUR žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui J. Š. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina tik formaliai. Be to, vertina įrodymus tik tos šalies, kuri yra juos pateikusi. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovės ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų (informacijos apie asmenį, kredito sumos išmokėjimo nurodymo, paaiškinimų dėl bendrosios kredito kainos metinės normos skaičiavimo, Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų bei Bendrųjų sąlygų, VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo) vertinimą, tenkintinas iš dalies.
Pasitvirtinus ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. atsakovui nuosavybės teise 2012 m. gruodžio 6 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu perdavė paskolos sumą – 289,62 EUR 24 mėn. laikotarpiui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolos sumą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Taigi atsakovui atsirado pareiga nustatytu terminu grąžinti paskolos sumą. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis). Ieškovė atsakovui nuosavybės teise perdavė paskolos sumą, atsakovas ją gavo, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, visos paskolos sumos ir kitų apskaičiuotų mokėti sumų ieškovei negrąžino ir nesumokėjo (CK 6.873 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą ir atlikti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 289,62 EUR skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punktas nurodo, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos bus skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama Sutarties Specialiosiose sąlygose. Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma yra 80,00 proc., o bendra kredito kainos metinė norma – 116,90 proc. Ieškovės paskaičiavimu, laikotarpiu nuo 2012-12-06 iki 2013-02-26 atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei 56,86 EUR palūkanų, o už laikotarpį nuo 2013-02-27 iki 2014-05-04 atsakovas privalėtų sumokėti ieškovei 543,24 EUR kompensuojamųjų palūkanų.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos nuo visos pradelstos sumos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, taip pat į reikalaujamą priteisti palūkanų sumą, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi pagrindą reikalaujamų priteisti palūkanų dydį peržiūrėti ex officio, nes neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją ir faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Jau minėta, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieškove sudarė nuotolinio prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti palūkanų suma (543,24 EUR) yra daug didesnė už pagrindinės skolos sumą (289,62 EUR), bei į tai, kad ieškovės pateiktas paaiškinimas dėl nuostolių paskaičiavimo neįrodo dėl atsakovo neįvykdytos prievolės patirtų nuostolių dydžio, palūkanų dydis mažintinas iki 50 proc. skolos sumos, t. y. iki 144,81 EUR sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina, kaip ir 56,86 EUR palūkanų, apskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kita reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalis atmestina.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 491,29 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinant iš dalies (ieškinys tenkinamas - 55 proc., atmetamas - 45 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo ieškovei priteistina 11 EUR žyminio mokesčio (20 EUR x 55 proc.) (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,55 EUR, tačiau iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jų suma, apskaičiuota mokėti proporcingai kiekvienai šaliai, būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 270, 285, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“, įmonės kodas 301881644, naudai: 289,62 EUR skolą, 201,67 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 491,29 EUR sumą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 EUR žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.