Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Rita Bilevičienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-122-193/2013 Proceso Nr. 4-08-3-00272-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

2013 m. balandžio 17 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-15 nutarimo, kuriuo J. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 164 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. R. nubausta už tai, kad 2013-01-24 apie 23.50 val. R. Z. individualiai įmonei priklausančiame bare adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, A. K. (rašymo apsirikimo klaida, nes jis ne A. K., o A. K. K.) pardavė alkoholinius gėrimus - du butelius 1 litro talpos alaus „Žvejo alus“ ir butelį 0,2 litro degtinės „Originali Lietuviška“ (butelis buvo uždarytas gamykliniu būdu), kuriuos jis (A. K. K.) išsinešė, taip pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimus. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad J. R. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, A. K. K. ir J. R. paaiškinimais, ir kitais byloje esančiais duomenimis. Skiriant J. R. administracinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, į jos asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, į turtinę padėtį – dirba, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutarimas panaikinamas ir J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukiama.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.).

J. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 164 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad alkoholinių gėrimų (įskaitant ir alų) pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu. ATPK 164 str. 2 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Skundžiamame nutarime J. R. yra nurodyta pažeisto teisės akto norma, t. y. nurodyta, kad J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p., kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, galima prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos, jeigu alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Nagrinėjamoje byloje J. R. nuosekliai neigė padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, teigdama, kad ji A. K. K. alkoholinių gėrimų nepardavė, o jis į barą atėjo jau su maišeliu, kas jame buvo jai nežinoma, policijos pareigūnai jai nerodė, be to, jų bare tokių gėrimų, t. y. tokio alaus pavadinimu „Žvejo alus“, kuris nurodytas jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra, ir tokiu alumi jie apskritai neprekiauja.

ATPK 256 str. įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje įvardija bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Trečioji straipsnio dalis pareigą rinkti įrodymus nustato pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali būti tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Iš to seka, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu ir ar būtent jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 284 str.).

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis atitinkamomis ATPK nuostatomis. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus ir apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą gautus duomenis, t. y. papildomai išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. paaiškinimų, kaip liudytojais apklausęs R. Z., L. V., A. K. K., E. S., susipažinęs su pateikta R. Z. įmonės kasos kontrolinės juostos kopija bei pažyma dėl alkoholio kainos, nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl J. R. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d., ir, priešingai nei apylinkės teismas, mano, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių J. R. kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, J. R. kaltę dėl ATPK 164 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, grindė jos pačios, A. K. K. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais duomenimis. Tačiau apylinkės teismas, spręsdamas J. R. kaltės dėl ATPK 164 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, klausimą, apsiribojo tik šių byloje surinktų įrodymų išvardijimu, jų nedetalizavo, visiškai neaptarė šių įrodymų turinio (išskyrus pačios apeliantės paaiškinimus), nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jie patvirtina, neatliko jų vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str., ir apskritai netyrė apeliantės keliamos, pirmiau paminėtos, įvykio versijos, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo nuomone, padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas dėl J. R. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, bylos įrodymais nepaneigta J. R. versija, kad ji A. K. K. alkoholinių gėrimų nepardavė, o jis į barą atėjo jau su maišeliu, kas jame buvo jai nežinoma, policijos pareigūnai jai nerodė, be to, jų bare tokių gėrimų, t. y. tokio alaus pavadinimu „Žvejo alus“, kuris nurodytas jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra ir tokiu alumi jie apskritai neprekiauja.

Kaip matyti iš byloje esančių policijos pareigūnų A. B. ir L. V. 2013-01-25 tarnybinių pranešimų (b. l. 2-3), bei L. V. parodymų apeliacinės instancijos teisme jie pagal patvirtintą Panevėžio apskrities VPK viršininko R. B. planą (tikrinti, kaip viešojo maitinimo vietose laikomasi prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių), 2013-01-24 apie 23.50 val. stebėjo barą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Matė, kaip į barą užėjo pagyvenęs vyriškis. Vyriškis su savimi rankose nieko nesinešė. Maždaug po 10 minučių tas pats vyriškis išėjo iš baro nešinas maišeliu. Patikrinę vyriškio maišelį jame rado du butelius alaus su atsuktais dangteliais ir 0,2 l talpos degtinės butelį, uždarytą gamykliniu būdu. Vyriškis, prisistatęs A. K. K., jiems žodžiu paaiškino, kad alkoholinius gėrimus jis pirko bare adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pažeidimui įforminti buvo iškviesti kiti du policijos pareigūnai. Kaip matyti iš D. P. ir A. I. 2013-01-25 tarnybinių pranešimų (b. l. 4-5), jie gavę kolegos A. B. pranešimą apie galimą prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą, atvyko į naktinės prekybos barą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuriame pamatė vyriškį, kuris su savimi turėjo maišelį su dviem po 1 l talpos alaus buteliais su užrašu „Žvejo alus“ (atsuktais kamšteliais) ir 0,2 l talpos buteliu degtinės „Originali Lietuviška“ (uždaryta gamykliniu būdu). Vyriškis prisipažino, kad alų ir degtinę jam pardavusi pardavėja juos liepė gerti vietoje, tačiau jam (vyriškiui) pasakius, kad jo namuose laukia sūnus, alkoholinius gėrimus leido išsinešti, kuriuos jis susidėjęs į maišelį išėjo į lauką, kur jį ir sulaikė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų D. P. ir A. I. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad naktinės prekybos bare tuo metu dirbusi pardavėja J. R. neigė alkoholinių gėrimų pardavimą minėtam vyriškiui. A. K. K. pirminiame (2013-01-25) savo paaiškinime, surašytame policijos pareigūno, nurodė, kad užėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį barą nusipirko du butelius alaus ir degtinės butelį, kuriuos jam pardavėja liepė gerti vietoje. Tačiau jam (A. K. K.) pasakius, kad namuose jo laukia sūnus, pardavėja alkoholinius gėrimus jam leido neštis į namus. Jis alkoholinius gėrimus susidėjo į maišelį ir išėjo iš baro (b. l. 6). Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šių paminėtų duomenų nepakanka konstatuoti J. R. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d. Kaip jau aptarta, pati administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. nuosekliai neigė alkoholinių gėrimų pardavimo A. K. K. faktą. J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas bei skundžiamu teismo nutarimu nuobauda paskirta už tai, kad ji A. K. K. pardavė 2 butelius 1 l talpos alaus „Žvejo alus“ ir 0,2 l degtinės „Originali Lietuviška“, kuriuos jis išsinešė. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad minėti objektai, turintys reikšmės bylai, t. y. du buteliai alaus ir butelis degtinės, tyrimo metu nei iš A. K. K., nei iš kokio kito asmens nebuvo paimti, apžiūrėti ir nėra aišku, kur šiuo metu jie yra. Taip pat iš apylinkės teismui siunčiamos medžiagos 2013-02-04 lydraščio matyti, kad jokie buteliai su alkoholiniais gėrimais teismui nebuvo perduoti. Tačiau nežiūrint to, skundžiamu nutarimu teismas konfiskavo neteisėtai parduotus alkoholinius gėrimus. Tai, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, rodo, kad apylinkės teismas buvo nepakankami įsigilinęs į J. R. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir aplinkybes. Kaip minėta, skundžiamą nutarimą apylinkės teismas grindė ir A. K. K. paaiškinimu. Tačiau A. K. K. tiek vėlesniame savo rašytiniame 2013-02-25 paaiškinime (pateiktas kartu su apeliaciniu skundu) (b. l. 24), tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje jį apklausus kaip liudytoją, savo pirminius parodymus paneigė ir tvirtino, kad į barą jis atėjo su savimi jau turėdamas du butelius alaus ir degtinės butelį, o ne juos pirko bare. A. K. K. parodė, kad jis svečiavosi pas savo draugą J., su kuriuo vartojo alkoholį. Jam paskambino sūnus ir paprašė grįžti į namus. Draugas jam į maišelį įdėjo du butelius alaus ir degtinės. Maišelį jis nešėsi užsikišęs užantyje. Eidamas namo jis dar užėjo į barą išgerti alaus, tačiau alaus nepirko, nes jam neužteko pinigų, su savimi turėjo tik 75 cnt. Be jo bare dar buvo vienas žmogus. Jam išėjus iš baro jį sustabdė policijos pareigūnai. A. K. K. teigimu, jis policijos pareigūnams neneigė, kad nešasi alų, kurį jis nurodė pirkęs ne bare, o jam buvo nupirkęs draugas, taip pat rodė tą alų bei sakė, kad jo namuose laukia sūnus. Moteris pareigūnė kažką surašė ir liepė jam pasirašyti. Jis pasirašė, bet neskaitė ir nežino, ką policijos pareigūnė buvo parašiusi, nes dešine akimi nematė, buvo po operacijos, be to, viena ausimi neprigirdi, galvojo, kad policijos pareigūnė viską teisingai užrašė, t. y. taip, kaip jis pasakojo. Po kelių dienų nuėjęs į tą patį barą sužinojo, kad pardavėją nepagrįstai apkaltino jam pardavus alkoholį. Tvirtina, kad tame bare jis negėrė ir alaus nepirko. Šias A. K. K. nurodytas aplinkybes bei apeliantės iškeltą versiją patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas E. S., nurodęs, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo bare ir matė, kaip į barą užėjo A. K. K. (parodė į teismo salėje sėdintį vyriškį), kuris norėjo nusipirkti alaus, tačiau neturėjo pinigų. Vyriškiui išėjus iš baro gal po minutės jis sugrįžo su dviem vyrais, kurie prisistatė policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai kaltino pardavėją pardavus A. K. K. alų. Pardavėjai nepatikėjus, kad minėti vyriškiai yra policijos pareigūnai, jie išsikvietė dar du uniformuotus policijos pareigūnus. Matė, kaip moteris pareigūnė traukė iš A. K. K. maišelio alų. Jam A. K. K. atrodė išgėręs, jo kalba buvo nerišli, klausimų nesuprato ar jų negirdėjo, tik linksėjo galva, o pareigūnė kažką rašė. Policijos pareigūnai bare ieškojo tokio alaus, kurį rado A. K. K. maišelyje, tačiau jo neradę reikalavo, kad pardavėja prisipažintų pardavusį tą alų. Kadangi pardavėja buvo apkaltinta pardavusi alkoholį, kurio bare nėra ir kuriuo tas baras neprekiauja, nusprendė šioje byloje liudyti. Minėtas liudytojas parodė, kad jis apie dvyliktą valandą pirko du butelius „Utenos mėlyno“ alaus ir didelį „Karūnos“ šokoladą, kuris kainuoja apie 12 ar 11 Lt. Pardavėjai jis padavė 20 Lt, o ji jam atidavė grąžą. Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas E. S. nurodė ir savo paaiškinime, pateiktame kartu su apeliaciniu skundu (b. l. 25). Tai, kad bare adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje neprekiaujama tokiu alumi, t. y. alumi pavadinimu „Žvejo alus“, koks buvo rastas pas A. K. K., patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta R. Z.. Minėtos liudytojos teigimu, po kelių dienų į barą buvo užėjęs tas pats vyriškis (A. K. K.), kuris sakė, kad nesuprato, kas įvyko ir ar jį norėjo nubausti. Liudytoja R. Z. patvirtino, kad jų bare yra prekiaujama degtine pavadinimu „Originali Lietuviška“, kurios kaina gali būti apie 10 Lt su centais. Apeliantės versijos nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui liudytojos R. Z. pateikta kasos kontrolinės juostos kopija, iš kurios matyti, kad 2013 m. sausio 25 d. 00.04 val. buvo parduotas alus (2 vnt.) už 6,40 Lt ir kitos prekės už 11.80 Lt, iš viso už 18,20 Lt, mokėta 20 Lt, grąža – 1,80 Lt, o ne, kaip nurodyta J. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame teismo nutarime, alus ir degtinė. Apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. paaiškino, kad tiksliai negali nurodyti, kas ką pirko, nes iš pradžių bare buvo nemažai žmonių, o jiems išsiskirsčius liko vienas vaikinas. Kai A. K. K. atėjo į barą, jame sėdėjo tik tas vaikinas. Jai įstrigo, kad vaikinas pirko šokoladą. Apeliantės paaiškinimu, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. 23.40 val. iki 2013 m. sausio 25 d. 00.04 val. galėjo dar kažkas susimokėti už užkandžius. J. R. parodė, kad policijos pareigūnai, siekdami surasti tokį alų, koks buvo rastas pas A. K. K., apieškojo net ir pastato antrą aukštą, kuriuo jie nesinaudoja. Be to, iš liudytojos R. Z. apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, kad degtinės „Originali Lietuviška“ 0,2 l talpos, t. y. tokios degtinės, kuri buvo rasta pas A. K. K., kaina yra 9 Lt 50 cnt. Kaip matyti iš R. Z. apeliacinės instancijos teismui pateiktos kasos kontrolinės juostos kopijos, laikotarpiu nuo 2013-01-24 23.43 val. iki 2013-01-25 00.21 val. už tokią sumą, t. y. už 9,50 Lt, jokia prekė nebuvo pirkta. Taigi įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad J. R. pardavė A. K. K. alkoholinius gėrimus, kuriuos jis išsinešė iš baro susidėjęs į maišelį. Be to, pažymėtina ir tai, kad dėl nagrinėjamo įvykio administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir R. Z. IĮ, tačiau taip pat nesurinkus įrodymų, patvirtinančių įmonės padarytą pažeidimą, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2013-03-27 nutarimu R. Z. IĮ atžvilgiu byla dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. galimo pažeidimo buvo nutraukta (b. l. 34). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno L. V. parodymai, kad jis matė, kaip A. K. K. į barą įėjo tuščiomis, su savimi nieko nesinešė ir nieko neturėjo užsikišęs už drabužių, o iš baro išėjo jau su maišeliu, šiuo atveju nepaneigia pirmiau aptartų J. R., R. Z., A. K. K. ir E. S. paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir kiti apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys (kasos kontrolinės juostos kopija, pažyma dėl alkoholio kainos), juolab kad policijos pareigūnai paties alkoholio pardavimo fakto A. K. K. nematė.

Taigi skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad J. R. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtu ir pagrįstu. Pažeidimas turi būti grindžiamas, ne prielaidomis ir abejonėmis, o objektyviais įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nuostatas. Todėl nesant J. R. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl to, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla J. R. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

J. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. R. dėl ATPK 164 str. 2 d. numatyto pažeidimo nutraukti.

Šis nutarimas neskundžiamas.