Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, T. B. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (iš nuteistojo T. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 273,40 EUR (70 000 Lt) turtinei žalai atlyginti).

Palangos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Teikime nurodoma, kad T. B. turėdamas darbą neatlygino net dalies teismo priteistos sumos turtinei žalai atlyginti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu tenkintas. Teismas paskirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Klaipėdos apygardos teisme gautas T. B. skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties. Skundu nuteistasis teigia, kad skirta maksimali 90 parų arešto bausmė per griežta, todėl prašo sumažinti skirtą arešto bausmę iki 45 parų arešto ir sprendimą skelbti po 2016 m. spalio 8 d. Skundas argumentuojamas tuo, teismo skirto įpareigojimo – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi jo gautos pajamos laisvės apribojimo laikotarpiu buvo itin mažos, jis išlaiko du mažamečius vaikus, rūpinasi ligotais pensinio amžiaus tėvais bei turi problemų su sveikata.

Skundas netenkintinas.

Iš skundo argumentų matyti, kad T. B. kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo sumažinti apylinkės teismo nutartimi skirtą arešto bausmę.

Apylinkės teismas konstatavo, kad T. B. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, t. y., būdamas perspėtas dėl pasekmių, ignoravo jam teismo paskirtą bausmę ir nevykdė jam nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – per dvejus metus atlyginti padarytą turtinę žalą.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, nevykdymas arba netinkamas vykdymas atsiskaitymo nustatyta tvarka ir pan. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių. Objektyviomis priežastimis laikytini atvejai, kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo tampa invalidu, suserga liga, išeina vaiko priežiūros atostogų, o moteris – nėštumo ar gimdymo atostogų ir pan. ir dėl šių priežasčių negali vykdyti įpareigojimų arba jų įvykdymas tampa labai sudėtingas pakankamai ilgam laikotarpiui. Kitos svarbios priežastys, kurioms egzistuojant nevertintina, kad asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, yra ligos, ligonio slaugymo ir pan. atvejai, taip pat ir pavieniai smulkūs formalūs pažeidimai.

Skundo argumentas, jog minėto skirto įpareigojimo nuteistasis T. B. negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Byloje nepateikta duomenų, kurie pagrįstų nuteistojo teiginius dėl mažamečių vaikų išlaikymo, rūpinimosi ligotais pensinio amžiaus tėvais ar esamų problemų su sveikata. Taigi nesant patikimų duomenų, patvirtinančių šiuos nuteistojo teiginius, apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo jais tikėti ir konstatuoja, kad nuteistasis T. B. vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, kadangi įpareigojimas per nuosprendžiu nustatytą terminą atlyginti turtinę žalą, įvertinus tai, kad nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio, buvo esminis laisvės apribojimo bausmės elementas, kuriuo siekta įgyvendinti BK 41 straipsnio tikslus. Nors nuteistojo oficialios pajamos nėra didelės, tačiau akivaizdu, kad objektyvią galimybę padengti bent dalį padarytos žalos ir taip vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą jis turėjo. Konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis sąmoningai vengia vykdyti jam paskirtus įpareigojimus ir toks jo požiūris į paskirtus įpareigojimus leidžia pagrįstai tvirtinti, kad nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra efektyvi, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 65 straipsnio taisyklėmis faktinis laisvės apribojimo bausmės laikotarpis nuteistajam turėjo sudaryti 2 metus, todėl keičiant šią bausmę į areštą, vadovaujantis minėtame BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, kurios numato, kad viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalis 2 punktas), nuteistajam turėtų būti skiriamas 365 dienų areštas, tačiau BK 49 straipsnyje numatyta maksimali galima skirti arešto bausmė yra 90 parų, todėl, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nuteistajam ir buvo paskirta maksimali galima įstatyme numatyta arešto bausmė.

T. B. nurodė, kad šiuo metu mokosi Klaipėdos turizmo mokykloje virėjo specialybės, todėl apygardos teismo prašo sprendimą skelbti po 2016 m. spalio 8 d.

BPK 338 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nuosprendžio (o šiuo atveju nutarties), kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks;

2) kai nuteistoji pradėdama vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams;

3) kai nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai;

4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui.

Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalis neleidžia šių nuostatų taikyti asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, o T. B. nuteistas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Be to, BPK 338 straipsnio 1 dalis nenumato, jog nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas dėl mokymosi, todėl nesant pagrindų, kurie leistų atidėti nutarties vykdymą, BPK 338 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos ir apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama (BPK 364 straipsnis 9 dalis).

Apygardos teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo paskirtų įpareigojimų nevykdymo priežastys nėra objektyvios ir pateisinamos, nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl probacijos tarnybos teikimas patenkintas pagrįstai, maksimali įstatyme numatyta arešto bausmė jam paskirta teisingai. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, kuria tenkintas Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o nuteistojo T. B. skundą atmesti.