- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 1S-66-531/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi V. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. 2018 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi V. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Paskutinį kartą minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas V. V. pratęstas 2019 m. kovo 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.
Šalies argumentai
3. V. V. gynėja advokatė E. Norkienė pateiktu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad V. V. buvo galimai paskirtas ne visai tinkamas gydymas ir dėl to jis nebuvo toks efektyvus, atsirado šalutinių susirgimų ir sveikatos problemų dėl kraujospūdžio, svorio netekimo ir pan. Jis nėra agresyvus, laikosi ligoninės režimo, vartoja vaistus, ir nors jo psichinė būklė nepakankamai stabili, tačiau nuo tokių ligoninės 2018 m. gruodžio 14 d. pateiktų išvadų praėjo 3 mėnesiai ir manytina, kad jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis galėtų būti pakeista. Po minėtos datos jokių ligos paūmėjimo atvejų fiksuota nebuvo. Pažymi, kad V. V. turi būti sudaryta galimybė savarankiškai gydytis, ką jis yra daręs tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis gali toliau gydytis ambulatoriškai, padedant seseriai, tėvams, kartu su jais gyvenant (duomenys neskelbtini). Tai jam pažįstama, sava aplinka, kas duotų daug didesnį efektą, nei būti nuolatiniame strese, kur nesaugu ir kur yra daug už smurtinius nusikaltimus laikomų ir gydomų asmenų. Akcentuoja, kad V. V. buvęs (duomenys neskelbtini), o yra laikomas kartu su nuteistaisiais, kurie iš jo tyčiojasi, yra sumušę. Manytina, kad tuo pažeidžiamos jo teisės. Be to, fizinė veikla, užimtumas pagerintų ir V. V. sveikatą bei psichinę būklę. Jis senyviems ir ligotiems tėvams yra labai reikalingas kaip padėjėjas ūkio darbuose ir kaip moralinė atrama. Jo būklė atitinka tą, kurios jis buvo besigydydamas savo noru namuose. Taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad gydymo tikslai pasiekti, todėl jį gydant ligoninėje jo būklė nebepasikeis, dėl to nebėra tikslinga jį ilgiau hospitalizuoti gydymo įstaigoje. Atkreipia dėmesį, kad ligoninės aplinka neigiamai įtakoja tiek jo psichinę, tiek fizinę būklę. Nuolatinė įtampa, saugantis kitų agresyvių ligonių netinkamo elgesio ar išpuolių žalinga jo sveikatai. V. V. iš prigimties yra ramaus būdo, taikus, vengiantis konfliktų, todėl agresyvi ligoninės aplinka nesudaro tinkamų sąlygų pasveikti. Nuo 2018 m. birželio mėn. jis serga (duomenys neskelbtini), kurį tikėtina, jog sąlygojo nervinė įtampa. Ilgą laiką jis kentėjo (duomenys neskelbtini) sukeltą niežėjimą, o ligoninė netaikė tinkamo gydymo. Be to, jam krenta svoris, jaučiamas fizinis silpnumas. Pabrėžia, kad kritika savo būklei gali neatsirasti visą likusį gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad negali būti taikoma lengvesnė priverčiamoji medicinos priemonė, nes V. V. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebūtų galima taikyti ambulatorinio stebėjimo.
4. Teismo posėdyje gynėja advokatė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo – V. V. prašė jos sūnų V. V. paleisti ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. V. gynėjos advokatės E. Norkienės skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė V. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą ir nepakeitė jos į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Iš kartu su 2019 m. kovo 1 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2019 m. vasario 21 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomenduodama pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu V. V. būklė buvo nepakankamai stabili. Klinikoje išlieka ryški mąstymo patologija (nenuoseklus, paralogiškas), kritikos būklei nebuvimas. Be to, stebimuoju laikotarpiu buvo ligos paūmėjimas su psichomotoriniu sujaudinimu, klausos pseudohaliucinacijomis. Koreguotas gydymas. Komisijos metu formalaus kontakto. Į klausimus atsako pro šalį. Emocijos blankios. Mąstymas nenuoseklus, paralogiškas. Suvokimo sutrikimus neigia. Teigia esąs sveikas. Nekritiškas ligos, gydymo, įvykdytos nusikalstamos veikos atžvilgiu.
9. Taip pat iš Išvados matyti, kad V. V. laikosi skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, vykdo personalo nurodymus, vartoja vaistus. 2018 m. gruodžio 14 d. stebėtas psichozinis epizodas, trumpas. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nestebima. Juo rūpinasi tėvai.
10. Teismui pateiktame V. V. smurto rizikos įvertinime (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad jo smurto rizika yra vidutinė. Siekiant kontroliuoti V. V. smurto riziką, svarbu užtikrinti pastovų medikamentinį gydymą.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog V. V. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokšikio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi V. V. būklė nėra pakankamai stabili, todėl vis dar būtina jį stebėti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Vien tik tai, kad bylos duomenimis, V. V. susitaikė su tėvu ir jis bei motina, o reikalui esant ir sesuo, pasižada V. V. prižiūrėti, užtikrinti, jog jis laikytųsi nustatyto gydymosi, taip pat tai, kad iki patekimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę V. V. gydėsi pats, bei tai, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliota atstovė L. A. nurodė, kad tolimesniu gydymu jau nieko pasiekti nebegalima, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo gydymas ambulatorinėmis sąlygomis nekeltų pavojaus visuomenės saugumui.
12. Skundą nagrinėjantis teismas atmeta V. V. gynėjos advokatės E. Norkienės skundo argumentus, kad V. V. galimai yra paskirtas netinkamas gydymas, todėl jis nebuvo efektyvus, atsirado šalutiniai susirgimai, su V. V. netinkamai elgiasi kiti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomi asmenys, nes jis yra buvęs (duomenys neskelbtini), kadangi byloje nėra jokių juos patvirtinančių duomenų. Be to, priešingai, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė L. A. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad V. V. prasidėjus ligos paūmėjimui, leidžiant vaistus, jis praėjo per tris dienas. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad V. V. buvo taikomas netinkamas gydymas nėra.
13. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
V. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.