Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dėl ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kt., rūšinio teismingumo

2009 m. balandžio 22 d.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, atnaujinimo; suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija ir B. L., rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas A. J. ir B. L. yra pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į E. J. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Pareiškėjui yra atkurtos nuosavybės teisės į ½ 6,04 ha E. J. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį (1996 m. sausio 4 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymas “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste” Nr. 01-12; 1996 m. sausio 4 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimas Nr. 392). Pareiškėjas nurodo, kad jam yra žinoma, jog E. J. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 7,54 ha žemės, o ne 6,04 ha. Prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 7,54 ha žemės valdymo nuosavybės teise, pareiškėjas kartu prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

Kauno miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija).

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso dalis. Prašymų atnaujinti šiuos terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, kurie, pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles, nagrinėja ginčus, kylančius nuosavybės teisių atkūrimo procese (žr. pvz., 2005 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta byloje R. M. v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2005 m. birželio 14 d. nutartis, priimta byloje P.B. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti).

Aptariamojoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas) bei atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog tais atvejais, kai pareiškimu yra prašoma atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, kartu prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R.R. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje S. L. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, jog su reikalavimais atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas reikalavimas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (žr. Pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje A.Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti). Tačiau, kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas nekelia reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atstatymo. Kilus tokiam klausimui – tai būtų teisminga administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, atnaujinimo (bylos Nr. 2-9822-364/2009) Kauno miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo