Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-04-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-3371-887/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-28
Bylos Nr.
2YT-3371-887/2023
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00607-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
A. J.
Civilinė byla Nr. 2YT-3371-887/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00607-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 28 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. skundą suinteresuotiems asmenims A. J., antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J. pateikė skundą dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/22/01068. Pareiškėjas prašo grąžinti jam į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, 2023 m. vasario 27 d. nurašytus 925,17 Eur. Nurodo, kad antstolis vykdo 21 000,00 Eur skolos išieškojimą iš jo sutuoktinės A. J. pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-15189-1070/2022. Teigia, jog antstolis 2023 m. vasario 27 d. nuo jo asmeninės banko sąskaitos nurašė 1 088,44 Eur darbo užmokestį. Jo žiniomis, antstolis galėjo išieškoti iš jo, kaip skolininkės sutuoktinio, 30 procentų nuo ½ dalies jo darbo užmokesčio, t. y. 163,27 Eur (b. l. 2-4).

Antstolis S. V. 2023 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-23-0349 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Sutuoktiniai A. ir D. J. nėra sudarę vedybinės sutarties, kuria būtų numatytas, kitoks nei CK 3.88 straipsnyje numatytas turto režimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nuostatomis, bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantis turtas buvo areštuotas ir atliekamos CPK 667 straipsnyje numatytos procedūros dėl skolininkei priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Nei vykdymo proceso eigoje, nei su pateiktu skundu pareiškėjas D. J. nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausančioje banko sąskaitoje būtų buvusios lėšos, iš kurių išieškojimas būtų negalimas, arba galimas su tam tikrais apribojimais, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti šiuo metu banko sąskaitoje nustatytos 354,00 Eur laisvai disponuojamos sumos ar atlikti įplaukusių lėšų (ar dalies įplaukusių lėšų) grąžinimą. Jeigu pareiškėjas papildomai pateiks savo teiginius patvirtinančius įrodymus, iš naujo bus sprendžiamas įplaukusių lėšų grąžinimo (ar dalies lėšų grąžinimo) klausimas. VSDFV duomenimis skolininkės sutuoktinis negauna darbo užmokesčio, todėl jam nesuprantama apie kokį grąžintiną darbo užmokestį pareiškėjas pareiškė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde išdėstytas skaičiavimas, kuriame apskaičiuojama suma, kurią galima areštuoti, yra neteisingas, kadangi 1/2 dalis skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio privalo būti skaičiuojama ne nuo banko sąskaitoje buvusios sumos, o nuo realiai skolininkės sutuoktiniui išmokėto darbo užmokesčio sumos (b. l. 1).

Pareiškėjas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos pažymą, kuri įrodo, kad jis gali užsiimti individualia veikla, 2023 m. vasario 20 d. Statybos darbų sutartį, sudarytą tarp užsakovo R. S. ir rangovo D. J., bei darbo užmokesčio pavedimą (b. l. 9-18).

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/22/01068 dėl 21 000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. J. pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. vykdomąjį raštą, išduotą Kauno apylinkės teismo, išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdymo procese antstolis nustatė, jog skolininkė nedirba (v. b. l. 19, 45), skolininkės sąskaitos areštuotos, tačiau jokių lėšų nebuvo gauta (v. b. l. 18), skolininkė yra ištekėjusi, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) su D. J. (v. b. l. 25). Antstolis 2023 m. vasario 21 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) nurodė iš D. J. visų sąskaitų nurašyti 22 661,48 Eur sumą, nustatant, kad jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojama suma yra lygi 354,00 Eur. Antstolis taip pat nurodė, kad jeigu minėtu nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ar nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui (v. b. l. 15). Antstolis 2022 m. gruodžio 21 d. pasiūlė skolininkei pačiai imtis priemonių dėl jai priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 34). Skolininkei ir jos sutuoktiniui per antstolio nustatytą terminą nepateikus nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis 2023 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. S-23-127-5122 pasiūlė išieškotojai iki 2023 m. gegužės 23 d. kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo bei nurodė, kad vykdymo eigoje buvo areštuotas skolininkei ir bendraturčiams priklausantis turtas, iš skolininkės sutuoktinio areštuotos sąskaitos ,,Swedbank“, AB į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą įplaukė ir yra saugomi 1 080,44 Eur (v. b. l. 2). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad skolininkė pareiškimą dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo teismui pateikė 2023 m. kovo 28 d. Teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-3488-835/2023 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškimą tenkino.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skųsdamas antstolio veiksmus, nurodė, jog nesutinka dėl išieškojimo iš jo, kaip skolininkės sutuoktinio, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Jo teigimu, antstolis galėjo išieškoti tik 30 procentų nuo ½ dalies jo darbo užmokesčio, t. y. 163,27 Eur.

Pažymėtina, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog skolininkė ir pareiškėjas būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl antstolis pagrįstai, nesant galimybės išieškoti iš skolininkės sąskaitų ar darbo užmokesčio, 2023 m. vasario 21 d. areštavo pareiškėjo banko sąskaitas, tikslu nukreipti išieškojimą į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolis, laikydamasis CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Negavęs minėto sutikimo, antstolis, laikydamasis CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, pasiūlė išieškotojai iki 2023 m. gegužės 23 d. kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis 2023 m. vasario 21 d. nurodymu piniginių lėšų iš pareiškėjo neišieškojo ir nepaskirstė, o tik jas areštavo iki bus nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Nors pareiškėjas nurodo, jog antstolis iš jo banko sąskaitos nurašė darbo užmokestį bei teismui pateikė (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos pažymą, kuri įrodo, kad jis gali užsiimti individualia veikla, 2023 m. vasario 20 d. Statybos darbų sutartį, sudarytą tarp užsakovo R. S. ir rangovo D. J., darbo užmokesčio pavedimą, tačiau duomenų, kad pareiškėjas vykdymo proceso eigoje ar su pateiktu skundu būtų pateikęs antstoliui įrodymus, jog jam priklausančioje banko sąskaitoje būtų buvusios lėšos, iš kurių išieškojimas būtų negalimas, arba galimas su tam tikrais apribojimais (CPK 739 straipsnis), byloje nėra.

Teismas, ištyręs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad antstolis teisėtai atliko visus veiksmus. Antstolis nustatęs, kad skolininkė yra sudariusi santuoką, taip pat nesant duomenų, jog bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatymo nurodytu būdu, ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų dėl turto, kuris pagal įstatymo nuostatas yra skolininkės ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaudamasis CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolis teisėtai areštavo skolininkės sutuoktinio banko sąskaitoje esančias lėšas 22 661,48 Eur sumai (CK 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0127/22/01068 neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo D. J. skundas netenkinamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo D. J. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0127/22/01068.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė