Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Ignalina, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A. F.“, teistas:

1) 2022 m. spalio 27 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūra. Įvykio vietoje matomas garažų masyvas. Matomi baltos spalvos vieno aukšto mūriniai sujungti garažai, kuriuose matomos dviejų dalių rudos spalvos durys. Matomas garažas, ant kurio durų baltos spalvos užrašas „350“, virš minėtų durų dešiniame viršutiniame kampe matoma baltos spalvos lentelė, kurioje juodos spalvos užrašas „9 korpusas“. Kiti garažai išsidėstę į kairę pusę nuo minėto garažo mažėjančia numeracijos tvarka. Šalia garažo Nr. 350 matomi stovintys automobiliai neturintys reikšmės tyrimui. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų detalių neužfiksuota, iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (e. b. l. 80-82, 83-85).

2025 m. kovo 14 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-714703-25 nurodoma, kad bespalvės kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2025 m. sausio 18 d. paimto pas D. S. (vokas Nr. 1), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurio masė yra 41,550 g. Bespalvės kristalinės medžiagos iš 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, supakuotų į įvairiaspalvę medžiaginę piniginę, 2025 m. sausio 18 d. paimtą pas D. S. (vokas Nr. 2), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurio masė yra 0,787 g. Bespalvės kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2025 m. sausio 18 d. paimto pas D. S. (vokas Nr. 3), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurio masė yra 0,292 g. D. S. rankų nuoplovose narkotinių, psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (e. b. l. 134-138).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-183/2025(01) nurodoma, kad D. S. šlapime, paimtame 2025 m. sausio 18 d., 21.35 val., rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC). Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, karfentanilio, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino matebolitų, opiatų nerasta. (e. b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsni 1 dalyje nustato baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad šio straipsnio saugoma vertybė – narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimo tvarka, kuri gali būti pažeista alternatyviomis veikomis, o būtent, neteisėtu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ir siuntimu. BK 269 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos dalyko požymį – tai medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. BK 259 straipsnio 1 dalies sudėtis priskiriama formaliųjų sudėčių grupei, todėl padarinių ir priežastinio ryšio požymiai nenustatomi. BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalies sudėtys, o taip pat 260 straipsnio 3 dalies sudėtis diferencijuoja asmenų atsakomybę pagal narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų nedideli, paprastą ir labai didelį kiekį, todėl sprendžiant klausimą dėl inkriminuojamo straipsnio vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų. Šiam nusikaltimui būdinga tiesioginė tyčia suponuoja kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena arba siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus (kiekvieną atskirai ir jų visumą), kurie yra išdėstyti aprašomojoje teismo baudžiamojo įsakymo dalyje, priėjo išvados, kad D. S. įvykdė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje įrodyta, kad D. S., nuo tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinonas (3-CMC), kurio masė bendrai sudarė 42,629 g, iki tol, kol 2025 m. sausio 18 d., apie 19.30 val., šalia garažo Nr. 350, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareigūnai, asmens dalinės apžiūros metu, rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad visos narkotinės medžiagos buvo rastos D. S. drabužiuose, t. y. dešinėje kelnių kišenėje, dešinėje ir kairėje megztinio kišenėje. Ši aplinkybė taip pat užfiksuota nagrinėjamoje byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose. D. S. pastebėjęs atvykusius policijos pareigūnai iš karto pradėjo stipriai nerimauti, dėl ko nuspręsta atlikti jo apžiūrą. Jis nebandė slėpti jo kišenėse turimas psichotropines medžiagas, prisipažino, kad jos priklauso būtent jam. Galiausiai specialistas, kuris atliko rastų medžiagų tyrimą, išvadoje patvirtino, kad šios medžiagos yra psichotropinės, Taigi, iš esmės nėra jokių abejonių dėl to, kad D. S. įgyvendino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius požymius.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad prieš tiriamą įvykį, apie 1 metus, jau vartojo minėtą psichotropinę medžiagą, tačiau nebuvo nuo jos priklausomas. Šlapime rastas 3-chlorometkatinonas (3-CMC) patvirtina, kad D. S. iš tikrųjų vartojo šią psichotropinę medžiagą. Taip pat D. S. paaiškino, kad 42,629 g. psichotropinės medžiagos įsigijo tiriamo įvykio dieną, per „Telegram“ programėlę, iš jam nepažįstamo asmens už maždaug 550 Eur. Šias aplinkybes jis nurodė ir pareigūnams, kurie jį sulaikė. Visgi, nustatyti, ar D. S. parodymai dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo yra teisingi, nėra galimybės, nes jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų jų tikrumą, nėra. Apžiūrėjus D. S. mobilaus ryšio telefoną nerasta jokių susirašinėjimu dėl 3-chlorometkatinono (3-CMC) įsigijimo 2025 m. sausio 18 d. Taigi, jam pagrįstai neinkriminuotas neteisėto psichotropinių medžiagų įsigijimo ir gabenimo požymiai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus (kiekvieną atskirai ir jų visumą), kurie yra išdėstyti aprašomojoje teismo baudžiamojo įsakymo dalyje, taip pat priėjo išvados, kad jam inkriminuotą nusikaltimą D. S. padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad neteisėtai laiko psichotropinę medžiagą – apie 50 g 3-chlorometkatinono (3-CMC), ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti, jog D. S. laikė minėtas psichotropines medžiagas savo vartojimui, nėra.

Taigi, atsižvelgdamas į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo požymius, teismas konstatuoja, kad D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšis, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išdėstytų motyvų, D. S. gali būti paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bylos medžiagos duomenimis D. S. informuotas apie galimybę užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 174-177). Jis nurodė, kad neprieštarauja prokurorės sprendimui ir siūlomai skirti bausmei (e. b. l. 182-185). Jokios turtinės ir (ar) neturtinės žalos D. S. nepadarė; nuo jo veikos nukentėjusiųjų asmenų nenustatyta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Teismas nustatė, kad D. S. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris, dėl savo esmės, dalyko, padarymo būdo, laiko, vietos, žalos nebuvimo, neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Teismas taip pat nustatė, kad D. S. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, neturėdamas tikslo turėtas psichotropines medžiagas išplatinti. D. S. prisipažino, kad 3-chlorometkatinono (3-CMC) vartoja jau apie 1 metus; bendrauja su asmenimis vartojančiais narkotines (psichotropines) medžiagas. Registrų išrašų duomenimis D. S. anksčiau baustas už administracinius nusižengimus (14 kartų), tik dalį iš jam paskirtų nuobaudų įvykdė, taip pat teistas (e. b. l. 151-156, 159-173). Sodros duomenimis D. S. dirba UAB „A. F.“ (e. b. l. 157-158). Sulaikytas įvykio vietoje D. S. iš karto prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, savo kaltės taip pat neginčijo apklaustų metu, pateikė išsamius parodymus apie įvykdytą nusikaltimą ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-14 punktas).

Išdėstytos aplinkybės liudija apie tai, kad D. S. yra linkęs pažeisti įstatymų saugomas vertybes. Dėl to, sprendžiama, kad jo įvykdytas nusikaltimas, nėra atsitiktinio pobūdžio, o sąlygotas neigiamomis socialinėmis ir moralinėmis nuostatomis, taip pat žalingais įpročiais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Teismas taip pat konstatuota, kad siūlomas skirti 1 metų trukmės laisvės apribojimo bausmės terminas atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taigi pagrindo jį keisti nėra.

Įvertinęs su įvykdytu nusikaltimu ir kaltinamojo asmenybę susijusias aplinkybes teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomi skirti įpareigojimai: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gali padėti efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, o D. S. prisipažino kaltu, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu, t. y., iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Be to, D. S. į paskirtos bausmės terminą, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įskaitoma laikinajame sulaikyme išbūta diena (nuo 2025 m. sausio 18 d. 19.40 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 9.27 val.), prilyginant ją įvykdytoms 3 laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kardomosios priemonės.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. S. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. S. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įskaityti į paskirtos bausmės terminą 1 (vieną) dieną, išbūtą laikinajame sulaikyme (nuo 2025 m. sausio 18 d. 19.40 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 9.27 val.), prilyginant ją įvykdytoms 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktu:

- Psichotropinės medžiagos, kurios buvo supakuotos į tris plastikinius uždaromus maišelius ir perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilnius, sunaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus;

- Vokas su tyrimo objektais ir pakuotėmis, kuris perduoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., sunaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus;

- Dalinės apžiūros metu paimtus 115 Eur grynųjų pinigų: 1 vnt. 50 Eur kupiūrą, 3 vnt. 20 Eur kupiūrų, 1 vnt. 5 Eur kupiūrą, grąžinti D. S..

Išaiškinti D. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.