Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotam asmeniui V. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. K. ir E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Mirties liudijimas patvirtina, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimai patvirtina, kad P. K. ir V. K. yra P. K. ir E. K. vaikai. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosavybės teise priklausė P. K., įgytas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad P. K., V. K. yra priėmę mirusio P. K. palikimą. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad E. K. testamentų sudarymo, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų nėra. Iš pareiškimo, prie jo pridėtų mokėjimo kvitų, matyti, kad P. K. iš karto po E. K. mirties liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu prižiūrėjo turtą, juo naudojosi.

5. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, registruotas P. K. vardu. P. K. ir E. K. susituokė (duomenys neskelbtini), o butas buvo įgytas 1991 m., t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – CK). Remiantis šio CK 131 straipsniu ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl minėtas turtas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė P. K. ir E. K. nuosavybė.

6. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

7. Byloje nustatyta, kad palikėjos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų nėra, be to, nėra duomenų apie galimą palikėjos E. K. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo tėvas P. K. po savo sutuoktinės mirties iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. bute liko gyventi, paveldėta turto dalimi naudojosi, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po E. K. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais, P. K. liko bute gyventi, taip pat iš karto priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes perėmė visus palikėjos turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, pasilikdamas gyventi tame pačiame bute. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

8. 1964 m. CK redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad P. K., po savo sutuoktinės E. K., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku nesikreipiant į vietos notarą.

9. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad P. K. mirusiosios E. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinės E. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po sutuoktinės mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.