Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. kovo 31 d. 14.49 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 1523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė prie gatvės stovinčią transporto priemonę, ją apgadino. Eismo įvykio metu apgadinta viena transporto priemonė.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016 m. balandžio 5 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad V. K. 2016 m. kovo 31 d. 14.49 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 1523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė prie gatvės stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadinta viena transporto priemonė.

V. K. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną jo direktorius paprašė padirbti su automobiliu „Mercedes-Benz 1523“, kadangi jo vairuotojas dėl širdies ligos pateko į ligoninę. Su tuo automobiliu jis važiavo pirmą kartą. Pirmiausia prekes turėjo vežti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvažiavus užsidegė raudonas šviesoforo signalas, o jam atbuline eiga reikėjo įvažiuoti į kiemą. Už jo prie šviesoforo sustojo daug automobilių, todėl jis prisispaudė arčiau kitų automobilių ir praleido iš paskos jo stovėjusius automobilius, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Iš pravažiuojančių automobilių pamatė pažįstamą asmenį R. M., kuris pasisveikindamas jam pakėlė ranką. Jis jam taip pat pakėlė ranką pasisveikindamas. Praleidus automobilius, iš jo automobilio išlipo krovėjas, o jis pasistūmė važiuoti atbuline eiga į kiemą. Krovėjas matė, kad važiuodamas atbuline eiga, jis nieko nekliudė. Jis sustojo šiek tiek įkypai, kad praleistų kitus automobilius, ir neatsižvelgė, kad automobiliui yra atsikišusi pakoja. Nukentėjusiojo automobilis tuo metu stovėjo apie 1 m atstumu nuo keliuko įvažiuoti į kiemą. Kad gali kliudyti kitą automobilį jį norėjo perspėti pažįstamas M. pakeldamas ranką. Tada jis dar nebuvo kliudęs kito automobilio. Kai pariedėjo ir pasuko šiek tiek kairėn, tai automobilio galą „užnešė“ ir tuomet jis kliudė kitą automobilį. Kad kliudė kitą automobilį, jis nejuto, nes jei būtų jutęs, tai nebūtų pasišalinęs. Jis neturėjo tokio tikslo pasišalinti, kadangi automobilis draustas, praėjęs techninę apžiūrą, jis buvo blaivas. Liudytojas sakė, jog po to, kai kliudė kitą automobilį, jis išlipo pasižiūrėti ir numojo ranka, tai yra netiesa. Įvykio metu važiavo su krovėju A. B., jis nematė, kad jis kliudė kitą automobilį. Jie 15-20 min. krovė prekes prie parduotuvės, tačiau niekas neatėjo ir nepasakė, kad jis kliudė kitą automobilį. Policija su juo susisiekė po darbo. Jei būtų norėjęs bėgti ar slėptis, tai būtų galėjęs pakoją nusukti, tačiau to nepadarė. Automobilis buvo pakrautas virš 10 tonų svorio, tai su tokiu automobiliu nejautė, kad įlenkė kitą automobilį. Kolega rašė paaiškinimą, taip pat paaiškinimą rašė pažįstamas M., kuris važiuodamas pro šalį pakėlė ranką. Po įvykio jis jį susirado, klausė, kodėl jis jam pakėlė ranką, tai jis paaiškino, jog jis jam rodė sustoti, nes jis gali kliudyti kitą automobilį. Pro jį pravažiavo ir kiti automobiliai, tačiau daugiau niekas nerodė, kad jis gali kliudyti kitą automobilį, o pažįstamo rankos pakėlimą suprato kaip pasisveikinimą. Kai buvo daromos automobilio fotonuotraukos, tai automobilio pakoja buvo aukščiau nei nukentėjusiojo automobilio sugadinimai, tačiau įvykio metu jo automobilis buvo pakrautas, todėl buvo žemiau ir galėjo toje vietoje apgadinti kitą automobilį, prisilietimo nepajuto.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad kovo 31-osios ryte adresu (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį, nes ji dirba ten esančioje parduotuvėje „Aibė“. Apie 14 val. paskambino pažįstamas asmuo ir paklausė, ar jos automobilis yra prie darbo. Ji pasakė, kad taip, tai jai buvo nurodyta išeiti į lauką ir jį apžiūrėti. Išėjusi į lauką ji pamatė sugadintą automobilį, t. y. buvo išdaužtas kairės pusės priekinis žibintas ir nubrėžtas kairės pusės sparnas ir buferis. Skambinęs asmuo pastebėjo, kad jos automobilis yra sugadintas, kadangi jis ieškojo per internetą, kadangi ten buvo įdėta nuotrauka, kurią įkėlė liudytojas R.. Buvo nufotografuotas momentas, kai jos automobilis apgadinamas, o kaltininkas pasišalina. Šiai dienai automobilis yra remontuojamas. Kitą rytą apie 10 val. po įvykio ji važiavo į draudimo kompaniją pranešti apie įvykį ir jai nurodė, jog turi nuvykti į tą įmonę, kur apdraustas kaltininko automobilis. Ten pasakė, kad kaltininkas prisiėmė kaltę ir sutinka tvarkyti automobilį. Jai buvo duotas adresas ir dabar N. įmonėje jis yra tvarkomas. Remonto kaštai jai dar nėra žinomi. Iki įvykio automobilis buvo tvarkingas.

Liudytojas R. G. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau pagal telefoną, kuri darė įvykio nuotraukas, matyti, kad įvykis buvo kovo 31 d. 11.32 val. Turi telefone išsaugojęs įvykio fotonuotraukas. Pažeidėjas kliudė automobilį, sustojo, įsijungė avarinį signalą ir liko stovėti. Kai pamatė, kad automobilis atsirems į kitą automobilį, tai pasiėmė telefoną fotografuoti. Matė, kaip sunkiasvoris automobilis kliudė lengvąjį automobilį. Gal sunkiasvoris automobilis atsirėmimo momentu galėjo nepastebėti, tačiau iš to automobilio išlipo keleivis, apsižiūrėjo aplink, o be to, jiems kituose automobiliuose sėdintys žmonės rodė, kad žiūrėtų, ką padarė. Kai išlipo sunkiasvorio automobilio keleivis, jiems užsidegė žalias šviesoforo signalas, o kadangi sunkiasvoris automobilis buvo įjungęs avarinius žibintus, tai jis galvojo, jog vairuotojas išsikvies policiją, todėl jis nuvažiavo. Jis nuvežė darbuotojus į darbo vietą ir grįžo atgal 10-15 min. bėgyje, tačiau to sunkiasvorio automobilio įvykio vietoje nebebuvo, taip pat nebuvo policijos, o stovėjo apgadintas automobilis. Tuomet į socialinio tinklapio „Facebook“ paskyrą „Pagalba vairuotojams Šiauliuose“ nuotraukas įdėjo norėdamas rasti apgadinto automobilio savininką. Maždaug po valandos gavo žinutę su prašymu jo telefono numerio, jis jį parašė ir su juo susisiekė pareigūnai. Sunkiasvoris automobilis rikiavosi iš pirmos į antrą juostą, jis į kitą automobilį atsirėmė labai švelniai ir gal to net nepajuto. Paskui jis sustojo įsijungęs avarinius žibintus, iš automobilio išlipo keleivis ir dairėsi, tačiau iki apgadinto automobilio priėjęs nebuvo. Iš pradžių galvojo, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas nepajuto susidūrimo, tačiau sustojo prie parduotuvės krautis prekes. Kitų automobilių vairuotojai jam rodė, kad pažiūrėtų, ką padarė. Sunkiasvorio automobilio vairuotojas rankomis mosikavo. Jis tiki, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas galėjo nejusti prisilietimo prie lengvojo automobilio.

Liudytojas A. B. parodė, kad kovo 31 d. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, automobilį vairavo V. K., o jis buvo kaip padėjėjas. Atvykus į pirmą tašką, jis išlipo iš automobilio ir reguliavo, kaip važiuoti. Reguliavimas vyko gatvėje, automobilis stovėjo netoli parduotuvės prieš šviesoforą. Apie 20 min. iškrovė iš automobilio prekes ir išvažiavo. Jis negirdėjo, kad su sunkiasvoriu automobiliu būtų kur nors kliuvę. To automobilio, kurį jie apgadino, jis apskritai nematė. Už konteinerių yra aikštelė. Prie šviesoforo jis išlipo iš automobilio, rodė vairuotojui, kiek reikia pristumti automobilį iškrovimui, o vairuotojas važiavo atbuline eiga. V. K. pravažiavo automobilį, kuris buvo apgadintas, neprivažiavęs šviesoforo sustojo, kad jis išlipo iš automobilio. Jie praleido kitus automobilius ir rodė vairuotojui, kaip važiuoti atbuline eiga, kad įvažiuotų į gatvelę. Į gatvelę automobilis įvažiavo galu. Jie apie 20 min. iškrovė iš automobilio prekes ir apie tai, kad apgadino automobilį, jiems niekas nepasakė. Grįžus namo apie 17 val. Jam paskambino V. K. ir jo klausė, ar jis nematė, kur padarė avariją. Jokio smūgio jie nepajautė.

Liudytojas R. M. parodė, kad kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš pietus matė V. K. automobilį, o jo paties nematė. Važiuojant pamatė, kad sunkiasvoris automobilis gali kliudyti kitą stovintį automobilį. Matė automobilio kliudymo momentą. Jis važiavo tam sunkiasvoriui automobiliui iš paskos. Pirma eismo juosta buvo pilna automobilių, o jie važiavo antra eismo juosta kaip ir sunkiasvoris automobilis. Pamatė, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas susuko vairą, ir suprato, kad tas automobilis galu kliudys stovintį automobilį. Jis pradėjo vairuotojui mojuoti, kad sustotų, tačiau jis pagalvojo, jog mojuoja jam kaip pažįstamam. Sunkiasvoris automobilis kampu kliudė stovinčio automobilio sparną. Sunkiasvorio automobilio keleivio jis nematė. Jis galvojo, kad vairuotojas nori bėgti iš įvykio vietos, kadangi pasisuko į Vilniaus gatvę, tačiau automobilį pristabdė, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jie pradėjo važiuoti, o taip pat pradėjo važiuoti ir sunkiasvoris automobilis. Jis nepagalvojo, kad jis važiuos atgal ir bandys parkuotis.

Iš 2016-03-31 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vieta Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (4-5 b. l.).

Iš 2016-03-31 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui SSANG YONG KYRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, priekinis kairės pusės sparnas (13 b. l.).

Iš 2016-03-31 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Mercedes Benz 1523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) akivaizdžių apgadinimų nėra, automobilio detalės padengtos purvu (14 b. l.).

Dėl pažeidimų pagal ATPK 127 straipsnio 2 d. ir 130 straipsnio 1 d. padarymo, teismas įvertina ir bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schemą (4-5 b. l.), V. K. paaiškinimą (6 b. l.), nukentėjusiosios A. S. paaiškinimą (7 b. l.), R. G. paaiškinimą (8 b. l.), R. M. paaiškinimą (9 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (10, 11 b. l.), asmens blaivumo testą, kuriuo 20016-03-31 17.53 val. V. K. nustatytas 0,00 prom. girtumas (12 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktus (13, 14 b. l.), A. B. paaiškinimą (16 b. l.), V. K. darbovietės charakteristiką-rekomendaciją (18 b. l.), V. K. prašymą (19 b. l.), išrašą apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (22-23 b. l.) ir kt.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino, kadangi nurodė, kad jo vairuojamas sunkiasvoris automobilis galėjo kliudyti nukentėjusiosios lengvąjį automobilį, kadangi su pakrautos transporto priemonės atsikišusią pakoja galėjo kliudyti kitą automobilį kai atliko manevrą. Ant jo vairuojamo automobilio nematyti jokių apgadinimų. Taip pat nurodė, kad jei būtų jutęs ar būtų informuotas apie įvykį, būtų išsikvietęs policiją, kadangi jis neturėjo tyčios šalintis iš eismo įvykio vietos, kadangi automobilis buvo draustas, vairavo būdamas blaivus, automobilis techniškai tvarkingas, be to, jis įvažiavęs į parduotuvės kiemą krovėsi prekes kartu su padėjėju ir niekas jiems nepranešė apie įvykusį eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. kaltė dėl padaryto eismo įvykio įrodoma ne tik jo prisipažinimu, bet ir liudytojų R. G. ir R. M. parodymais, kurie viską matė, kad būtent V. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį. Tai, kad A. S. automobilis buvo apgadintas, patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo automobiliui SSANG YONG KYRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, priekinis kairės pusės sparnas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje pakankamai įrodymų V. K. kaltei, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyti.

Skirdamas V. K. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino sukėlęs eismo įvykį ir dėl to labai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę - administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016 m. balandžio 5 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad V. K. 2016 m. kovo 31 d. 14.49 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 1523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė prie gatvės stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadinta viena transporto priemonė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. V. K. neneigė to fakto, kad įvykio dieną buvo atvykęs į įvykio vietą. Tai, kad būtent V. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį ir jį apgadino, vienareikšmiškai patvirtina tiesiogiai įvykį matę liudytojai R. G. ir R. M., todėl remiantis aukščiau išdėstyta medžiaga teismui nekyla abejonių, kad būtent V. K. apgadino nukentėjusiosios A. S. automobilį, tačiau svarbus yra paties V. K. suvokimas apie įvykusį eismo įvykį, t.y., V. K. tyčia, todėl toliau bus nagrinėjama būtent V. K. subjektyvusis suvokimas ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip nurodė liudytojas R. G., sunkiasvorio automobilio vairuotojas atsirėmimo momento galėjo nepastebėti, kadangi automobilis labai švelniai atsirėmė į nukentėjusiosios automobilį, todėl tikrai negalėjo justi susidūrimo. Be to, su V. K. kartu vyko A. B., kuris taip pat nejuto jokio smūgio į kitą automobilį, o buvo išlipęs iš sunkiasvorės transporto priemonės, nes padėjo V. K. atbuline eiga parkuotis į kiemą. Be to, galimybę nejusti įvykusio įvykio, patvirtina byloje esantys transporto priemonės techninės apžiūros aktai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios automobiliui padaryti apgadinimai, tuo tarpu ant V. K. vairuojamo automobilio akivaizdžių apgadinimų nenustatyta. Be to, liudytojas R. M. parodė, kad V. K. galėjo nepastebėti kliudytos mašinos, kadangi pastarajai nesuveikė nei garsinė nei šviesos signalizacija (9 b. l.) Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos dydį, V. K. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą – asmuo įvykio metu buvo blaivus, transporto priemonė techniškai tvarkinga bei drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, iš karto po įvykio automobilis buvo parkuojamas šalia parduotuvės, kur netoli buvo ir nukentėjusiosios automobilis ir ten stovėjo kurį laiką, kol buvo iškraunamos prekės. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad V. K. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas V. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 302 straipsniu, 33 straipsniu, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 3022 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

V. K. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.