Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03nutarimo, kuriuo R. S. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., ir jai paskirta 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nubausta už tai, kad ji 2013-12-21 apie 01.27 val. Vilniuje, T. V. g. vairavusi automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyta policijos pareigūnų J. J. ir R. D., įtarusių, kad ji yra neblaivi, vengė neblaivumo patikrinimo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, nors teismo posėdžio metu buvo apklausta apeliantė, taip pat liudytojai. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl nutarimas laikytinas neteisėtu. Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas ir remiantis ATPK 285, 300 str., darytina išvada, kad protokolas visuomet turi būti rašomas, kai byloje apklausiami liudytojai ir (ar) nukentėjusieji.

Spręsdamas R. S. administracinės atsakomybės klausimą teismas konstatavo, kad pažeidimo faktą įrodo policijos pareigūnų J. J. ir R. D. parodymai, tačiau teismas, pažeisdamas ATPK 284 str. 1 d., nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Iš byloje esančių dokumentų nematyti, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais policijos pareigūnų A. T., P. R. ir E. A., kurie būtų galėję paliudyti apie bylai reikšmingus 2013-12-21 įvykius, nes būtent šie asmenys sulaikė R. S., įtarę, kad ji gali vairuoti automobilį neblaivi. Nors byloje yra šių asmenų tarnybiniai pranešimai, tačiau rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės. Svarbu nustatyti, kodėl šių policijos pareigūnų ekipažas nenustatinėjo jos neblaivumo, o kvietė kitą ekipažą. Tikėtina, kad šie pareigūnai neturėjo reikiamų priemonių (alkotesterio) tą padaryti. Tokiu atveju teisės aktai reikalauja įtariamą neblaivų asmenį vežti į medicinos įstaigą ir ten nustatyti neblaivumą.

R. S. neigiant atsisakymo tikrintis neblaivumo faktą, o policijos pareigūnams teismo posėdžio metu nurodžius, kad ji iš tiesų bandė pūsti į alkotesterį, svarbu nustatyti priežastį, kodėl neblaivumas nebuvo nustatytas – ar dėl R. S. sąmoningų veiksmų, ar dėl objektyvių aplinkybių. Teismas, nustatinėdamas minėtas aplinkybes, privalėjo būti aktyvus ir iš administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos išreikalauti alkotesterio vidinės atminties duomenis, iš kurių būtų matyti visi užfiksuoti bandymai. Teismas taip pat nesiaiškino ir neišreikalavo, kokiu konkrečiai alkotesteriu buvo tikrinamas R. S. neblaivumas, neišreikalavo metrologinės patikros, ar jis tinkamas naudoti, ar nepavykęs bandymas buvo nulemtas pačios R. S. sąmoningų veiksmų, ar alkotesterio techninių trūkumų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinė byla Nr. N575-179/2012).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje pripažino, kad R. S. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą – vairavusi automobilį vengė neblaivumo patikrinimo – minėtų ATPK normų nepažeidė.

Apeliantė savo skundą grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nebuvo rašomas posėdžio protokolas, tuo, jos manymu, padarytas esminis procesinis pažeidimas.

Iš tikrųjų pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (LVAT 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Apylinkės teismo posėdžio protokolas svarbus ir apeliacinio proceso metu, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors byloje nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas nagrinėjant bylą apylinkės teisme, vienok, ši aplinkybė netrukdo apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą pagal R. S. paduotą skundą, kadangi visos esminės aplinkybės, tame tarpe apklaustų asmenų parodymai, užfiksuoti teismo nutarime.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. buvo išklausyta. Nutarime pažymėta, kad R. S. kalta dėl pažeidimo neprisipažino, paaiškino, kad ji tikrai vairavo automobilį išgėrusi, tačiau, sustabdyta policijos pareigūnų, neblaivumo patikrinimo nevengė, tiesiog jai nepavyko papūsti į alkotesterio vamzdį. Tai įvyko dėl to, kad ji po koncerto buvo labai pavargusi, o policijos pareigūnai į tai dėmesio nekreipė ir elgėsi su ja labai šiurkščiai, atėmė raktelius nuo automobilio variklio paleidimo sistemos. Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. J. ir R. D. paneigė tokius pažeidėjos paaiškinimus, nurodė, kad sustabdytai neblaivumo patikrinimui vairuotojai R. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti panaudojant alkotesterį. Ji iš pradžių neprieštaravo patikrinimui, tačiau, prisilietus lūpomis prie alkotesterio vamzdžio, į jį nepūtė (S. J. parodė, kad pažeidėja bučiavo vamzdį, R. D. – kad pažeidėja jį laižė), kol galiausiai kategoriškai atsisakė tikrintis. Iš R. S. buvo paimti automobilio raktai, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį ji atsisakė pasirašyti, ir pažeidėja buvo nuvežta į nakvynės namus.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismo posėdžio protokolo nesurašymas, negali būti pagrindu naikinti priimtą nutarimą, kadangi tai netrukdo apeliacinės instancijos teismui nustatyti, kokius įrodymus pirmos instancijos teismas rinko ir vertino.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Kaip matyti, viena iš alternatyvių ATPK 126 str. 4 d. numatytų veikų yra neblaivumo patikrinimo vengimas. KET 18 p. nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p. numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Apeliantės argumentai, kad teismas nešaukė į teismą kitų policijos pareigūnų, tai - A. T., P. R. ir E. A., kurie jos teigimu būtų galėję paliudyti bylai reikšmingus 2013-12-21 įvykius, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Jei šie pareigūnai, kaip teigiama skunde, būtų paliudiję, kad jie galimai neturėjo alkotesterio, dar nereiškia, kad apeliantė turėjo būti gabenama į medicinos įstaigą. Iš bylos dokumentų matyti, kad į įvykio vietą buvo iškviesti kelių policijos pareigūnai.

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo galėjo pati kreiptis į medicinos įstaigą dėl neblaivumo patikrinimo, jei nesutiko su policijos pareigūnų užfiksuotu pažeidimu. R. S., kaip turinčiai transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą, turi būti žinomos vairuotojo pareigos ir teisės, nurodytos Kelių eismo taisyklėse, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str., užtikrindami eismo saugumą, pagrįstai neleido R. S. toliau vairuoti automobilio, apie tai 2013-12-21 surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l.6), kurį apeliantė, kaip ir protokolą, atsisakė pasirašyti.

Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo būtinybės tikrinti, kokiu alkotesteriu buvo bandoma patikrinti R. S. blaivumą, kadangi pagal pareigūnų parodymus ji nepūtė į alkotesterį, bet jo antgalį bučiavo, laižė, po ko kategoriškai atsisakė tikrintis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad R. S. neblaivumas buvo nepatikrintas dėl kokių nors objektyvių priežasčių, dėl ko būtų reikėję tikrinamą asmenį vežti patikrinimui į medicinos įstaigą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas buvo pasyvus įrodymų tyrimo aspektu, nepagrįstas. Priešingai, teismas ėmėsi aktyvių veiksmų ištirti bylą, iškvietė į teismo posėdį ir apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bei liudytojus policijos pareigūnus, betarpiškai fiksavusius pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju patikrinus byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d., numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodo kaip kitų liudytojų parodymai galėtų paneigti aptartus minėtų pareigūnų parodymus. Išanalizavus bylos medžiagą, konstatuojama, kad nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų – J. J. ir R. D. parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.