Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov), gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. A. (V. A.) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu, ir elektroninės formos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Susipažinus su elektroninės formos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga teismui kilo neaiškumų dėl pranešimo įtariamajam V. A., nukentėjusiosioms S. M. ir A. A. apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje; be to, dėl pranešimo S. M. apie prokuroro priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu; taip pat dėl civilinės ieškovės R. B. pripažinimo nukentėjusiąja, todėl 2024 m. liepos 25 d. prokuroro buvo pareikalauta pateikti teismui visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą (2 t., b. l. 2–4).

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 234 straipsnio 2 dalies pagrindu byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Pagal BPK 214 straipsnį apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus (3 dalis); skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos (5 dalis).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41157-23 įtariamojo V. A. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2023 m. spalio 27 d. nutarimais (1 t., b. l. 20, 30) S. M. ir A. A. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41157-23 pripažintos nukentėjusiosiomis, kaip patyrusios žalą dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2024 m. birželio 25 d. nutarimu (1 t., b. l. 122–124) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41157-23 nutrauktas dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje. Nutarimas 2024 m. liepos 2 d. išsiųstas V. A. gyvenamosios vietos adresu, siunta Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. liepos 4 d. saugoma pašte, nes įteikti ją nepavyko (1 t., b. l. 125–127).

Taigi apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą dalyje dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiosioms S. M. ir A. A. nepranešta. Pažymėtina, kad S. M. ir A. A. nukentėjusiosiomis pripažintos kaip patyrusios žalą būtent dėl šių galimų nusikalstamų veikų. Be to, omenyje būtina turėti S. M. dukros R. B. nusiskundimą dėl, jos manymu, netinkamo prokuroro priimto procesinio sprendimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą įtariamąjį V. A., baiminantis dėl turto saugumo, savo ir artimųjų sveikatos ir gyvybės (1 t., b. l. 66), kuris patvirtina jų suinteresuotumą ikiteisminio tyrimo baigtimi. Negana to, byloje nėra duomenų apie prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje nuorašo įteikimą įtariamajam V. A., nors šio nutarimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo metu prokuroro nutarimas yra neįsiteisėjęs ir ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas jokioje dalyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškimu prokuroras siekia, kad procesas teismo baudžiamuoju įsakymu būtų užbaigtas tik dėl vienos iš trijų tiriamų nusikalstamų veikų, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nėra atskirtas ir kai dėl kitų dviejų iš jų yra priimtas, bet neįsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nors toks kreipimasis į teisėją BPK nenumatytas. Be to, dėl to gali susidaryti teisiškai ydinga situacija, kai panaikinus prokuroro nutarimą ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas toje pačioje byloje, kuri būtų užbaigta surašytu teismo baudžiamuoju įsakymu arba perduota ir nagrinėjama teisme, arba kurioje baudžiamasis procesas apskritai būtų nutrauktas. Tokioje padėtyje teisėjas negali priimti sprendimo surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat negali dėl to priimti sprendimo perduoti bylą nagrinėti teisme, nes BPK 423 straipsnio 1 dalyje tai siejama su nepakankamu bylos aplinkybių aiškumu, o aptariamas procesinis trūkumas su tuo neturi nieko bendro. Be to, perdavus bylą nagrinėti teisme teisėjas vis tiek neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik laukti ir atsispirti nuo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje likimo – teismas negali būti dirbtinai statomas į tokią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju apskritai nebuvo prielaidų prokurorui kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodytas pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumas neleidžia teisėjui laisvai priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų ir negali būti ištaisytas teisme.

Be to, BPK 418 straipsnio 4 dalies pagrindu prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam; nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad patalpos, esančios Vilniuje, Švitrigailos g. 40-1, kurių lango išdaužimu yra kaltinamas V. A., priklauso nukentėjusiajai S. M. (1 t., b. l. 17–19, 37–39), tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 17 d. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 145) buvo surašytas liudytojai, civilinei ieškovei R. B. (1 t., b. l. 37–39, 46–47, 48, 49–51). Taigi apie prokuroro priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai S. M. nepranešta. Dar daugiau, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos lieka neaišku, kodėl civiline ieškove pripažintai R. B. nėra suteiktas nukentėjusiojo procesinis statusas, jeigu laikoma, kad galima nusikalstama veika jai padaryta turtinė žala.

Visa tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą bylą perduoti prokurorui dėl padarytų esminių BPK 1 straipsnio (baudžiamojo proceso paskirtis yra <...> tinkamai pritaikyti įstatymą <...>), 214 straipsnio 3 ir 5 dalių, 418 straipsnio 4 dalies pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Atskirai paminėtina, kad proceso operatyvumas ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso instituto efektyvumas pirmiausia priklauso nuo paties prokuroro kreipimosi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tinkamumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 440 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Perduoti baudžiamąją bylą Nr. e1-2611-1223/2024 prokurorui dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio, 214 straipsnio 3 ir 5 dalių, 418 straipsnio 4 dalies pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nustatyti prokurorui dviejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.