Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. I-4781-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
I-4781-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04123-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Bronius Januška, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
UAB „Pharmacon“
Atsakovas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-4781-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-04123-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Pharmacon“ atstovui Ernestui Brazauskui, atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams Mildai Deimantei ir Vilmai Melienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pharmacon“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Pharmacon“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydama sumažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT, atsakovė) 2014-08-07 nutarimu Nr. 12R-52 (toliau – ir nutarimas) paskirtą 6 000 Lt baudą iki 1 000 Lt.

Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu nutarimu ji pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pareiškėjos nuomone, už pažeidimą paskirta 6 000 Lt bauda yra per didelė. Nurodo, kad kituose VVTAT nutarimuose baudos dydžiai yra mažesni, be to, skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 punktą, kuris nustato, kad baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. O 2013 metais įmonė turėjo tik 384 Lt pelno, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad sutinka, kad baudos dydis pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 punktą skaičiuotinas nuo įmonės pajamų, o ne nuo pelno.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 50–53).

VVTAT nurodė, kad pareiškėja pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Reklamos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Nurodo, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Baudos vidurkis šiuo atveju yra 15 500 Lt. Vertindama pažeidimo pobūdį VVTAT nustatė, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, taip pat kad nebuvo nustatyta nukentėjusių asmenų. Be to, atsižvelgta į tai, kad tiek maisto papildų, tiek maisto produktų reklamose buvo vartoti tiek gydomieji, tiek profilaktiniai, neleistini naudoti teiginiai apie sveikatingumą, teiginiai, kuriais nurodoma, kiek ir kaip greitai galima numesti svorio, teiginiai, kuriais netiesiogiai ir tiesiogiai teigiama ir užsimenama, kad subalansuota ir įvairi mityba apskritai negali suteikti tinkamo maistinių medžiagų kiekio, taip pat teiginiai, kuriais nurodomi organizmo funkcijų pasikeitimai, jei nevartojami ar vartojami tam tikri produktai, bauginant vartotojus ligomis ar sveikatos sutrikimais. Buvo įvertinta pažeidimo trukmė – maisto papildų bei maisto produktų reklama buvo skleidžiama nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. kovo 28 d. Vertinant pažeidimo mastą, atsižvelgta į tai, kad pareiškėja skleidė 19 maisto papildų bei 19 maisto produktų reklamas, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, į tai, jog reklama buvo skleidžiama viena reklamos sklaidos priemone, t. y. bendrovės interneto tinklalapyje.

Skiriant baudą atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja padėjo tyrimą vykdančioms institucijoms, dėl to buvo sumažinta bauda. Baudos dydis buvo pasirinktas kaip proporcingas pareiškėjos padarytam pažeidimui. Priešingu atveju, jei baudos dydis pareiškėjai neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant ir įstatymo pažeidimų prevenciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VVTAT 2014-08-07 nutarimu Nr. 12R-52 (b. l. 142–166) pareiškėjai paskirtos 6 000 Lt baudos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ginčo tarp šalių nėra dėl VVTAT 2014-08-07 nutarimu Nr. 12R-52 nustatyto Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, todėl teismas šių aplinkybių nevertins. Ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra, ginčas kilęs tik dėl baudos dydžio nustatymo.

Baudos dydį ir skyrimo tvarką už Reklamos įstatymo pažeidimus nustato Reklamos įstatymo 24 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

To paties įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą.

24 straipsnio 8 dalyje nustatytos sunkinančios aplinkybės: reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo.

24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o už šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodytus pažeidimus – 6 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Jeigu reklaminės veiklos subjektas vykdo veiklą trumpiau negu metus, atsižvelgiama į jo gaunamas pajamas einamaisiais finansiniais metais.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad VVTAT 2014-08-07 nutarimu Nr. 12R-52 pareiškėjai skiriant baudą buvo įvertinas pažeidimo mastas, trukmė ir pažeidimo pobūdis. Atsižvelgta į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Pareiškėja skunde nurodo, kad VVTAT kituose nutarimuose skiria mažesnes baudas ir į tai turėjo būti atsižvelgta. Teismo nuomone, baudos skyrimas pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnį yra individualizuotas ir baudos dydis kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo nustatytų sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykio, taip pat pažeidimo masto, trukmės ir pobūdžio, todėl šis pareiškėjos motyvas atmestinas.

Pareiškėjai skirta bauda (6 000 Lt) yra 2,5 karto mažesnė nei sankcijos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis (1 000 Lt + 30 000 Lt / 2 = 15 500 Lt). Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai skirta bauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams, todėl nėra pagrindo keisti VVTAT 2014-08-07 nutarimo Nr. 12R-52 dalį dėl paskirtos baudos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Pharmacon“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena PaulauskienėTeisėjai