- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- e1-3093-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43721-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. F. (R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams;
5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 302 straipsnio 1 dalį 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. F. 2020 m. lapkričio 1 d. apie 18 val. Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, ties pastatu Nr. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija.
R. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. F. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 1 d., sėdėdamas automobilyje Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio Vilniuje, Gelvonų g. 10, visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Per visą dieną, sėdėdamas automobilyje, jis vienas išgėrė 1 litrą degtinės. Apie 18 val. prie jo priėjo iš matymo pažįstami moteris ir vyras (jų duomenų jis nežino) bei paprašė jo pavežti juos iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Nors jis jautė apsvaigimą nuo alkoholio (nežino, kas jam šovė į galvą), minėtus asmenis jis sutiko pavežti. Automobiliu Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis kartu su minėtais asmenimis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Gelvonų g. 10, (duomenys neskelbtini) link. Važiuodamas Ąžuolyno gatve jis pajuto smūgį – kažkas nestipriai atsitrenkė į automobilio galą. Jis iš karto nusuko nuo kelio į netoli buvusią automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ties pastatu Ąžuolyno g. 5. Jam iš paskos privažiavo baltos spalvos automobilis, kurį vairavo vyras, o su juo buvo keleivė moteris. Jam sustojus, jo automobilyje važiavę keleiviai iš karto pasišalino, kur pastarieji pasišalino, jis nematė. Jam išlipus iš automobilio, kito automobilio vairuotojas pastebėjo, kad jis yra neblaivus, ir nurodė, kad kvies policiją. Tada kažkas iškvietė policiją. Apžiūrėjęs savo automobilį Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio galinio dešinės pusės sparno jis pamatė du įbrėžimus, dėl šių įbrėžimų jis pretenzijų niekam neturi. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Jis du kartus pūtė į alkotesterį. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 2,16 promilių neblaivumas. Su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis jis sutinka. Jis prisipažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir dėl to gailisi. Automobilis Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, šį automobilį jis pirko iš B. L. Minėtas automobilis VĮ „Regitra“ registruotas kito asmens vardu. Šį automobilį jis nusipirko turėdamas tikslą jį perparduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, todėl automobilio savo vardu jis neįregistravo. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, šios teisės jis niekada nebuvo įgijęs (el. b. l. 91–93).
Liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 1 d. apie 18 val., jis kartu su žmona automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ozo gatve Ąžuolyno gatvės link. Važiuodamas pirma eismo juosta jis pajuto smūgį į kairiąją automobilio pusę. Po to, pastebėjo, kad į jį atsitrenkė automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas po smūgio nesustojo. Vairuotojas kliudė ir apgadino jo vairuojamo automobilio kairiąją pusę, t. y. priekines vairuotojo pusėje esančias dureles, kairįjį sparną ir priekinį automobilio bamperį. Jis pradėjo važiuoti paskui minėto automobilio vairuotoją, kuris pasuko į dešinę ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Vilniuje, Ąžuolyno g. 5. Automobilyje Hyundai sėdėjo trys asmenys: du vyrai ir viena moteris. Išlipęs iš Hyundai automobilio vairuotojas bandė su juo susitarti, teigė, kad sumokės, tačiau jis atsisakė, norėjo, kad įvykis būtų užfiksuotas, dėl to jo žmona paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Automobilio Hyundai vairuotojas jam pasirodė neblaivus, apie pastarojo neblaivumą jis sprendė iš vairuotojo judesių (el. b. l. 53–55).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. T. 2020 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 1 d. apie 18.10 val., patruliuodama su vyriausiuoju patruliu A. G., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ąžuolyno g. 5, įvyko eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi G. R., kuris paaiškino, kad jis važiavo automobiliu Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ąžuolyno g. link Laisvės pr. pirma eismo juosta. Antra eismo juosta jį lenkė automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, jį kliudęs, nuvažiavo toliau. Minėtą automobilį Hyundai pasivijęs prie pėsčiųjų perėjos jis panaudojo garso signalą tam, kad atkreiptų vairuotojo dėmesį. Automobilio Hyundai vairuotojas, įsukęs į aikštelę, prie pastato, esančio Ąžuolyno g. 5, sustojo. Minėto automobilio keleiviai pasišalino, vairuotojas liko. Nustatyta, kad automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. F., kuris paaiškino, kad tai jo vairuojamą automobilį kliudė automobilis Citroen Jumper, po to jis sustojo aikštelėje. R. F. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi, teisės vairuoti įgijęs nėra. Taip pat pastarasis nurodė, kad automobilis Hyundai išregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė automobilio techninė apžiūra. Nuo vairuotojo R. F. sklido alkoholio kvapas. 18.35 val. vairuotojui buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, 18.56 val. – 2,16 promilių neblaivumas (el. b. l. 35).
2020 m. lapkričio 1 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad šią dieną R. F. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (el. b. l. 34).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijose užfiksuota, kad R. F. 2020 m. lapkričio 1 d. 18.35 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18.56 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1296950 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d. (el. b. l. 30–34).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 700 Eur (el. b. l. 119).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. S. (el. b. l. 118).
(Duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad R. F. automobilį Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Eur nusipirko iš B. L. (el. b. l. 95).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2020 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. telefonu buvo bendrauta su B. L., kuri patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) transporto pirkimo–pardavimo sutartimi automobilį Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji pardavė R. F. Taip pat B. L. nurodė, kad minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) ji nusipirko iš D. J., ir elektroniniu paštu atsiuntė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp jos ir D. J., nuotrauką (el. b. l. 160–161).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. F. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Hyundai Coupe, kai jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad R. F. vairavo automobilį Hyundai Coupe, be kita ko, patvirtina tiesioginio įvykio liudytojo G. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pareigūnės tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. F. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. F. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi –areštu – ir jos dydžiu. Be kita ko, neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui (b. l. 116-119).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. F. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad R. F. dėl savo neblaivumo atsitrenkė ir apgadino važiuojantį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. F. anksčiau teistas 10 kartų, taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (el. b. l. 134–145), nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. F. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą teismas gali paskirti nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų arešto bausmė, artima šios rūšies bausmės vidurkiui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
R. F. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. F. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Hyundai Coupe konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nors nagrinėjamu atveju R. F. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
R. F. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija (viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, ties pastatu Nr. 5, 18 val., be to, atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad R. F., be kita ko, yra baustas administracine tvarka už nusižengimą vairuojant transporto priemonę neturint tam teisės ir esant neblaiviam, manytina, kad jis sistemingai daro teisės pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. F. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kai padarė nusikalstamą veiką, todėl šis terminas skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
R. F. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Hyundai Coupe, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta R. S. (b. l. 24), tačiau, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats kaltinamasis R. F. bei patvirtino B. L., (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi automobilį Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš B. L. įsigijo R. F. (el. b. l. 95). Šią informaciją patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. T. 2020 m. lapkričio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės. Taigi, ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam, kuris realiai naudojosi ja. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, R. F. priklausantis automobilis Hyundai Coupe konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 700 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. F. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
R. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (el. b. l. 99–102). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
R. F. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 18.36 val. iki 2020 m. lapkričio 2 d. 11.42 val. (viena diena) (el. b. l. 25–28). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. F. priklausančiam automobiliui Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. (b. l. 26-28, 29-31). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Hyundai Coupe nuvežimo ir saugojimo UAB „T.“ saugojimo aikštelėje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. išlaidos, kurias sudaro 12 Eur (el. b. l. 171–172). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš R. F.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. F. (R. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. F. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. F. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 18.36 val. iki 2020 m. lapkričio 2 d. 11.42 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti R. F. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. lapkričio 2 d.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.
R. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Priteisti iš R. F. 12 Eur (dvylika eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;
2) R. F. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371);
4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.