Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-20 · Administracinė byla Nr. I-8619-473/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-20
Bylos Nr.
I-8619-473/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Violeta Balčytienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
„Air Baltic Corporation AS“
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Advokatai
Dainius Stasiulis
Administracinė byla Nr.I-8619-19/07Procesinio sprendimo kategorija 23; 25, 61
Administracinės bylos kategorija 1.18VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovo atstovui Povilui Pečkaičiui teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Air Baltic Corporation AS“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardos (toliau – Vilniaus oro uosto užkarda) vado pavaduotojas 2007-09-11 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-79 už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą „Air Baltic Corporation AS“ (toliau – vežėjas) skyrė 11 000 Lt baudą. Nutarime konstatuota, kad vežėjas 2007-08-11 į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu BT 656 iš Londono atskraidino užsienietį – Zimbabvės pilietį G. D. N., gim. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Tuo vežėjas nevykdė pareigos užtikrinti, kad užsienietis turėtų kelionės dokumentus (vizą), reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (b.l. 7-8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007-09-11 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-79. Skunde (b.l. 3-6) nurodo ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad atsakomybė už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. pažeidimą oro vežėjui kyla tada, kai jis pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Pagrindinis klausimas, keliamas byloje, susijęs su nurodytame įstatymo straipsnyje vartojama sąvoka „kelionės dokumentas“. Ją apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 p., kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“, viza nėra priskiriama kelionės dokumentams, todėl vežėjui nekyla pareiga tikrinti, ar įvežamas užsienietis ją turi. Bendrovė privalo garantuoti tik užsieniečio paso buvimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 str. 1 ir 2 d., būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai yra įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės sieną, atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas. Tuo tarpu prieš tai aptarta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nuostata vežėjams nustato pareigą užtikrinti tik vienos iš viso sąrašo įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų įvykdymą – kelionės dokumento turėjimą. Kadangi užsienio piliečio turėtas pasas atitiko kelionės dokumento sąvoką, darytina išvada, kad „Air Baltic Corporation AS“ tinkamai vykdė jai nustatytus įpareigojimus. Tai, kad minėtas asmuo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įleistas dėl kitų priežasčių (vizos neturėjimo), vežėjas nėra atsakingas. Dėl aptariamo įvykio nėra vežėjo kaltės, todėl ekonominės sankcijos jam negali būti taikomos. Be to skirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, juo labiau, kad „Air Baltic Corporation AS“ savo lėšomis išskraidino užsienietį iš Lietuvos Respublikos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus oro uosto užkarda prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą (b. l. 21-23) nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad nuostatos, numatančios vežėjo atsakomybę, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo įstatyme (2005-05-19 įstatymas Nr. X-214). Jos yra perkeltos ne tik iš Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, bet ir iš 2001-06-28 Tarybos direktyvos 2001/5l/EB „Dėl konvencijos, įgyvendinančios 26 straipsnio nuostatus, papildymo“. Šengeno įgyvendinimo konvencijos 26 str. l d. b p. aiškiai nurodo, kad vežėjas, naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į susitariančių šalių teritoriją. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.40 punkte imperatyviai nurodyta, kad vežėjai, keleivių įlaipinimo punkte, privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus. Pagal 3.40.3 punktą, susitariančios šalys ir vežėjai, kur tai įmanoma, turi bendradarbiauti nustatant pasų ir vizų tinkamumą ir tikrumą. Taigi matyti, kad vežėjams sukurta pareiga užtikrinti ir šios pareigos nereikia perkelti kitos valstybės oro uosto darbuotojams. Jei pats vežėjas neturi galimybių ar noro pats tikrinti vežamų keleivių dokumentus, o kitos šalies partneris, vykdantis antžeminį aptarnavimą ar parduodantis bilietus keleiviams nežino Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar nesinaudoja ICAO sukurtomis keleivių aptarnavimo sistemomis, numatančiomis priimančiosios šalies reikalavimus (vizinį ar revizinį režimo taikymą), pareiškėja savarankiškai privalo imtis priemonių informuoti partnerį dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nustatančių vizų režimą. Pareiškėjas, priimdamas Zimbabvės pilietį į savo lėktuvą žinojo, jog šis asmuo kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl, pareiškėjas, žinodamas savo pareigą užtikrinti duotu atveju, kad užsienio valstybės pilietis turėtų galiojančiame kelionės dokumente būtiną vizą, galėjo atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį. O tai, kad pareiškėjas savo kaštais išsiuntė užsienietį atgal, tai jis tik įvykdė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19 str. 1 dalies reikalavimus. Atsakomybė kyla keleivio gabentojui - vežėjui už tai, kad įvežant (vykstant per valstybės sieną, atliekant pasienio kontrolę) keleivį nepasirūpino keleivio įvažiavimui būtinų dokumentų turėjimu. Akivaizdu, kad praktiškai toks rūpestis kyla prieš laipinant keleivius į orlaivį. Vežėjas, parduodantis bilietą keleiviui, įsipareigoja už tam tikrą mokestį nuvežti keleivį iki paskirties vietos, o ne iki valstybės sienos. Vežėjo prievolė nesibaigia atvežus keleivį iki paskirties vietos - pasienio kontrolės punkto. Atvirkščiai, vežėjas yra atsakingas už gabenamą keleivį iki jo įleidimo į paskirties šalies teritoriją.

Konstatuojama.

Skundžiamas nutarimas yra priimtas ir pareiškėjui nuobauda yra paskirta už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. yra numatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.

Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą, pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.). Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.

Kelionės dokumento sąvoka numatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 10 d., kurioje įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai: turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; arba turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, arba leidimą nuolat gyventi, arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, arba Europos Sąjungos leidimą gyventi; turi dokumentus, kuriuose nurodyta užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas ir sąlygos, turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą, patvirtinantį sveikatos draudimą, ir pareikalavus juos pateikia; yra žinoma, kad užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties įstatymo 2 str. 33 d. aiškiai apibrėžia ir vizos sąvoką, įtvirtinant, kad viza - tai įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A-11-223/2007), jog kelionės dokumentais Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, jog tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, t. y. šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 10 ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.

Pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr.539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr.1932/2006 ,,Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Zimbabvės pilietis G. D. N. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos viza. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į ES (ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui neturi būti leista vykti per valstybės sieną.

Pareiškėjo argumentai, kad už kelionės dokumentų patikrinimą yra atsakingi pasų kontrolę oro uoste vykdantys pasienio pareigūnai, kad pareiškėjas neturi galimybių sudaryti sutarčių su užsienio valstybės pasienio kontrolės pareigūnais dėl įsipareigojimo neįleisti į atitinkamą oro uosto terminalą asmenų, neturinčių reikalingų dokumentų, nėra pagrįsti, nes įstatymu tiesiogiai yra įtvirtinta vežėjo pareiga, užtikrinti, kad keleiviai, įvažiuodami į Lietuvos Respublikos teritoriją, turėtų visus reikalingus kelionės dokumentus, tam tarpe ir vizą. Todėl pareiškėjo veiksmai vertintini kaip neatsargumas, pasireiškęs nenumatymu, kad gali kilti neigiamos pasekmės (vežamas asmuo nebus įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją), nors turėjo ir galėjo jas numatyti, veikdamas pagal teisės aktų reikalavimus.

Transporto veiklos įstatymo 20 str. 3 d. numatyta, kad vežėjui gali būti neskiriama bauda, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog jam turi būti taikomi minėti atsakomybės netaikymo pagrindai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-11 nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byla yra išnagrinėta šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjui yra paskirta minimali įstatyme numatyta bauda.

Byloje yra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas suteikė Valstybės sienos apsaugos tarnybai pagalbą, siekiant išsiaiškinti padarytą pažeidimą (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 26 str. 2 d. 1 p.), savo kaštais grąžino Zimbabvės pilietį G. D. N. atgal. Todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais dėl mažesnių sankcijų už teisės pažeidimus taikymo (2003-06-10, 2004-12-13, 2005-09-29, 2005-11-03 nutarimai), teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nutarimą, skiriant mažesnę baudą nei numatyta teisės normos sankcijoje. Tokiu būdu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-11 nutarimas įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-79, kuriuo Air Baltic Corporation AS paskirta 11 000 Lt bauda, keistinas, baudą sumažinant iki 3 000 Lt (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo Air Baltic Corporation AS skundą tenkinti iš dalies.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-11 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-79, kuriuo Air Baltic Corporation AS paskirta 11 000 Lt bauda, pakeisti, baudą sumažinant iki 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėVeslava RuskanAudrius Bakaveckas