Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D., išnagrinėjo J. D. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

J. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2011 m. gruodžio 1d. apie 10 val. 45 min. jos nepilnametis sūnus O. D., gim. (duomenys neskelbtini) per didžiąją pertrauką mokykloje, nuėjęs į parduotuvę IKI cento pagrobė kramtomųjų saldainių „Fruit-tella už 2 Lt 38 ct. Protokole taip pat nurodyta, kad J. D. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1d.

J. D. apklausta teismo posėdyje parodė, kad jos nepilnametis sūnus O. D. mokosi (duomenys neskelbtini), buvo mokykloje, o per pertrauką nuėjo į parduotuvę ir pavogė kramtomų saldainių, nes taip liepė daryti vyresni berniukai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno šių elementų nėra ir administracinio teisės pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, užtraukia įspėjimą tėvams. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai šeimoje, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, konfliktai šeimoje, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

Vertinant tai, ar J. D. galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl tėvų valdžios nepanaudojimo/netinkamo panaudojimo savo sūnaus atžvilgiu, kuris būdamas (duomenys neskelbtini) mokiniu ir būdamas gimnazijoje, pertraukos metu tarp pamokų nuėjo į netoliese esančią parduotuvę „IKI cento“, kur pavogė du vienetus kramtomų saldainių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nepilnametis O. D. atliko priešingą teisei veiką, tačiau pertraukos tarp pamokų metu, t.y. tuo metu, kuomet tėvai negalėjo realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad policijos pareigūnai ar kiti asmenys bandė nustatyti vaikinus, kurie nepilnamečiui grasindami reikalavo, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus, t.y. vogtų (taip nurodė rašytiniame paaiškinime nepilnametis O. D., apklausta teismo posėdžio metu jo motina taip pat patvirtino sūnaus surašytas aplinkybes).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, J. D. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad jos nepilnametis sūnus O. D. pavogė parduotuvėje du vienetus kramtomų saldainių ir kokiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju privalo būti nustatyta kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, nulėmęs tokį nepilnamečio elgesį. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šią aplinkybę, t. y. inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo tiriama ar J. D. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos nepilnametis sūnus nedarytų teisės pažeidimų, t. y. ar deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad J. D. būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla yra nutrauktina nesant jos veikoje pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą J. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.