Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-05-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-05-05.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. pagal BK 140 str. 3 d. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2016 m. gegužės 8 d. apie 9 val. namuose, Radviliškio raj. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, tyčia, be jokios priežasties, sudavė sugyventinės K. K. mažamečiui sūnui D. Z., g. 2006 m., kumščiu vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, vieną smūgį į dešinę ranką, vieną smūgį į kairę ranką ir vieną smūgį į krūtinę, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. Z. fizinį skausmą, padarė sumušimą galvoje, kraujosruvas dešinėje ir kairėje rankoje ir krūtinėje.

Be to, R. V. pagal BK 145 str. 1 d. nuteistas dėl grasino nužudyti žmogų, t. y. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties, rankoje laikydamas šakutę ir sakydamas, kad durs šakute, grasino nužudyti sugyventinės K. K. mažametį sūnų D. Z., po to laikydamas rankoje pneumatinį šautuvą „Crosman Model 760 Pumpmaster Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir iššaudamas į kambaryje stovėjusį gėlės vazoną, grasino nužudyti – nušauti sugyventinę K. K. ir jos mažametį sūnų D. Z., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, R. V. pripažino kaltu tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlus fizinį skausmą mažamečiam asmeniui ir taip padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., o taip pat grasinus nužudyti savo sugyventinę bei pastarosios mažametį sūnų pagal BK 145 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam paskirtos bausmės vykdymas turėjo būti atidėtas, taikant BK 75 str., arba jis nuo bausmės išvis atleistas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmes, vadovavosi BK 54 str., reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus, ir pagrįstai paskyrė R. V. griežčiausias BK 140 str. 3 d. ir BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo R. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisingai pažymėjo, kad jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas tyčines, smurtines nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad jis 2015-04-11 sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę K. K., bei pastarosios motiną B. K. (116–117 b. l.), turėdamas eilę galiojančių administracinių nuobaudų (119–128 b. l.). Be to, kas paminėta, gyvenamoje vietoje R. V. charakterizuojamas išskirtinai neigiamai, kaip nuolat piktnaudžiaujantis alkoholiu, smurtaujantis prieš savo šeimos narius (45, 134 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. gyvena su sugyventine K. K., pastarosios motinos B. K. namuose, šeimoje auga šeši nepilnamečiais vaikai, R. V. oficialiai niekur nedirba, šeima pragyvena iš išmokų vaikams, K. K. neįgalumo pašalpos, vaikui D. Z. mokamo išlaikymo, kitų dviejų nepilnamečių vaikų gaunamų neįgalumo pašalpų, socialinės pašalpos (71 b. l.). Visos paminėtos aplinkybės byloja ne tik apie didesnį apelianto asmens pavojingumą visuomenei, bet ir apie išskirtinai negatyvias nuteistojo moralines nuostatas, visiškai nekritišką savo gyvenimo būdo vertinimą, neadekvatų savo elgesio suvokimą visuotinai priimtinų normų kontekste. Apylinkės teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, ir tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė R. V. laisvės atėmimo bausmes, nesiekiančias nei BK 140 str. 3 d. ir BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytų tokių bausmių vidurkių, kurias subendrinęs dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu R. V. paskirta pakankamai švelni bausmė už smurtą artimojoje aplinkoje – laisvės apribojimas, jokio pozityvaus poveikio nuteistajam nepadarė – jis toliau piktnaudžiavo alkoholiu ir, kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, toliau, būdamas girtas, smurtavo prieš savo šeimos narius ir mažamečius asmenis. Maža to, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog R. V. nusikalstamas elgesys darosi vis pavojingesnis. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pateiktos informacijos matyti (139 b. l.), kad R. V. bandė spręsti alkoholizmo problemą, tačiau blaivybės R. V. išlaikyti nepavyko, dėl girtavimo jis prarasdavo darbą, būdamas neblaivus darė administracinius teisės pažeidimus. Dėl to manyti, kad bausmės tikslus (BK 41 str.) pavyks pasiekti paliekant R. V. laisvėje – be realaus bausmės atlikimo – nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde pateikta argumentacija dėl nuteistojo pozityvių nuostatų ateities perspektyvoje prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pirmiausia, kaip minėta, R. V. jau ne pirmą kartą smurtauja artimojoje aplinkoje ir savo elgesio, gyvenimo būdo nekeičia – oficialiai niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prieš savo šeimos narius, todėl pripažinti, kad jis rūpinasi savo šeima, vaikais ir sugyventine, nėra jokio pagrindo. Priešingai – iš to, kas sudaro R. V. ir jo sugyventinės šeimos pragyvenimo pajamas, matyti, kad apelianto jokios dalies jose nėra.

Paminėtų ir byloje nustatytų aplinkybių visuma apibūdina apeliantą itin neigiamai, rodo didesnį jo ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, byloja apie jo negatyvią orientaciją visuomenėje, apie visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymą, neigiamas moralines nuostatas, todėl manyti, kad bausmės tikslus pavyks pasiekti atidėjus R. V. paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 str. nuostatas, nėra jokio pagrindo.

Be kita ko, nuteistasis savo skundu prašė net atliesti jį išvis nuo bausmės. Atleidimo nuo bausmės institutas yra apibrėžtas BK X skyriuje (Atleidimas nuo bausmės dėl ligos; Amnestija; Malonė). Savo skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, galėsiančių lemti jo atleidimą nuo bausmės. Nuteistojo R. V. atveju nėra teisinių pagrindų plačiau pasisakyti apie Amnestiją (BK 78 str.) ir Malonę (BK 79 str.), ir byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas svarstyti, ar R. V. dėl ligos, psichikos sutrikimo gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo R. V. skundą jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.