- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- I-713-621/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00366-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- T. D.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.12Registrai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 dalies dėl T. D. panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. D. skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 dalį dėl nuobaudos skyrimo T. D..
Pareiškėjas T. D. skunde nurodė, jog Šiaulių apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 pareiškėjui T. D. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su įsakymu nesutinka, kadangi mano, jog nuobauda buvo skirta nepagrįstai. Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2012-03-11 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-42 buvo nurodyta, kad jis netinkamai atliko pareigas ir neužregistravo skambinusio asmens duomenų. Pažymi, kad neužregistravo skambinusio asmens duomenų, kadangi pokalbio metu aiškinosi administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, požymius, vietą ir tuo metu viską registravo policijos registruojamų įvykių registre (toliau ir PRIR). Be to, baigiant registruoti, paklausti pranešėjo vardo ir pavardės nebegalėjo, nes pranešėjas jau buvo nutraukęs ryšį, t. y. padėjęs telefono ragelį. Pabrėžė, kad pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo Šiaulių rajono Viešosios policijos Prevencijos poskyrio Kuršėnų PN viršininkas R. Š.. Tokiu atveju pranešėjas Šiaulių rajono Viešosios policijos Prevencijos poskyrio Kuršėnų PN viršininkas R. Š. privalėjo prisistatyti pats neklausus jo vardo ir pavardės. Pagal LR policijos veiklos įstatymą, pareigūnas būdamas įvykio liudininkas, privalėjo padėti užkirsti kelią, nustatyti ir padėti sulaikyti asmenis, padariusius įstatymu uždraustą veiką. Pažymi, kad tas pats pranešėjas perskambinęs dar kartą vėl neprisistatė, nieko nepadėjo tolesniam išsiaiškinimui, nenurodė ir neapibūdino asmenų, padariusių įstatymų uždraustą veiką, nes pareiškė, kad „nesikels iš lovos“, tik pradėjo netaktiškai kalbėti ir aiškinti, kad skųsis skyriaus viršininkui. Prašo skundą tenkinti ir Šiaulių apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 dalį dėl T. D. panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta todėl, kad neatidžiai išklausė asmenį, kuris pranešė apie teisės pažeidimą, neišsiaiškino skambinusiojo asmens duomenų bei tokių duomenų neįrašė į registrą. Duomenys apie įvykius yra registruojami policijos duomenų registre. Tuo pačiu metu yra kalbama telefonu, klausiama informacija ir iš karto viskas vedama į registrą. Pirmiausia niekada neklausia skambinančiojo vardo ir pavardės, nes jei pirmiausia klausia tokių duomenų, tai žmonės pyksta, sako klausti apie įvykį, o ne apie tai, kas skambina. Todėl pirmiausia klausia apie daromą teisės pažeidimą, apie nusikalstamą veiką, bando išsiaiškinti požymius, duomenis apie įvykio tikslią vietą, registruojant kalbama telefonu, ir tai nėra labai paprasta. Viską registravo, sakė skambinančiajam, kad viską patikrins, ir jau būtų prašęs skambinančiojo prisistatyti, tačiau jis padėjo ragelį nesibaigus pokalbiui. Dažniausiai žmonės skambina į pagalbos centrą ir paskambinus pasako telefono numerį, tuomet gali tiems žmonėms perskambinti, jei reikia patikslinti kokias nors aplinkybes. O šis asmuo skambino tiesiogiai į nuovadą, ir po to skambutis buvo peradresuotas pareiškėjui, todėl jis nematė skambinančiojo numerio, negalėjo jam perskambinti. Tas asmuo vėliau perskambino pats. Pareiškėjas nesakė jam, kad palauktų, kad nepadėtų ragelio, nes tiesiog nespėjo. Pokalbio pabaigoje įraše girdima pauzė, nes pareiškėjas dar vedė duomenis į sistemą, ir jau tuomet paskambinęs asmuo padėjo ragelį. Registro sistema kartais veikia labai lėtai ir kartais tenka palaukti, kol atverčiamas kitas puslapis, todėl kartais ir yra tokios pauzės. Dirbama kompiuteriais, o jų darbas kartais stringa. Jei skambina žmonės ir mato, kad nenurodė kokių nors aplinkybių, tai perskambina, nes tuomet yra nurodomas jų telefono numeris.
Pareiškėjas mano, kad savo pareigą atliko tinkamai. Mano, kad jei būtų ir paklausęs to asmens pavardės, dėl to nebūtų pasikeitusios aplinkybės. Telefonu pareiškėjas skambinusiojo klausė, ar jis mato, ką tie asmenys daro, ką jie spardo, tačiau asmuo pasakė, kad jis nežino. Pareigūnai į įvykio vietą nuvyko greitai, ten nebuvo nei liudytojų, nei žmonių. Pats asmuo paskambinęs elgėsi arogantiškai, sakė, kad juos skųs.
Registre duomenys vedami į du puslapius, pirmajame puslapyje turi suvesti įvykio kategoriją, aplinkybes, adresą, teritoriją, o antrajame puslapyje yra vedami pranešėjo duomenys. T. D. duomenis pirmiausia suvedinėjo pirmajame puslapyje ir pereinant į antrąjį puslapį laukė, kol jis atsivers, todėl ir buvo tam tikra pauzė. Vienu metu būna labai daug skambučių ir stengiasi viską atlikti kuo greičiau, kalbant viena linija, jau skamba kita linija. Kai kompiuteris vertė puslapius, užtruko, dėl to buvo tylos pauzė, o paskambinęs asmuo padėjo ragelį ir pareiškėjas nebespėjo jo paklausti, koks jo vardas, kokia pavardė.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 104-105) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių AVPK viršininko įsakymas yra teisėtas, išleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į 2012 m. kovo 21 d. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-42 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų reaguojant į gautą pranešimą“ (toliau ir Išvada), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai bei visapusiškai įvertinti duomenys leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas T. D., Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nevykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte („<...> gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai. <...>“) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos“ (toliau ir Instrukcija) 25.5 punkte („ <...> be Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 90-2777) nustatytų policijos pareigūnų teisių ir pareigų, pamainos pareigūnai turi atidžiai ir mandagiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį, ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir asmens, kuris kreipiasi, duomenis <...>) imperatyviai nustatytų reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėjas teisinasi, kad jis skambinusio asmens duomenų neišsiaiškino ir neužregistravo todėl, jog jis pokalbio su skambinusiu asmeniu metu aiškinosi administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, požymius, vietą ir tuo pačiu metu viską registravo Policijos registruojamų įvykių registre. Šie pareiškėjo motyvai dėl neatliktos pareigos neturi jokio pagrįsto pagrindo, nes visi policijos įstaigose tiesiogiai gauti pranešimai registruojami Policijos registruojamų įvykių registre nepertraukiamai bendraujant su pranešėju, tai yra iš karto, be kitų nustatytinų pranešimo aplinkybių, išsiaiškinant ir pranešėjo asmens duomenis, kaip tai numatyta Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-464 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 13 punkte.
Pažymi, kad pareiškėjas nors ir teigia, kad pranešėjo asmens duomenų negalėjo paklausti dėl pranešėjo iniciatyva nutraukto telefoninio ryšio, tačiau šį jo teiginį paneigia surinkti duomenys – garso įrašas, kuris pateiktas teismui. Garso įraše yra telefoninis pokalbis, kuris tęsėsi 1 min. 6 s., kurio metu specialistas T. D. uždavinėjo įvairius klausimus, bet neklausė asmens duomenų, be to, paskutines pokalbio 9 s. specialistas T. D. su pauzėmis pasako tik tai, kad atvažiuos ir pažiūrės, ir pats padeda telefono ragelį. Ši nustatyta faktinė aplinkybė paneigia pareiškėjo motyvus ir patvirtina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes išsiaiškinti ir užregistruoti pranešėjo asmens duomenis. Be to, pareiškėjas galėjo tai padaryti dar ir tada, kai pranešėjas už keleto minučių dar kartą skambino į Šiaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių, tačiau ir tuomet pareiškėjas pranešėjo asmens duomenų neišsiaiškino.
Pareiškėjo motyvai, kad pranešėjas, atsižvelgiant į tai, jog yra pareigūnas, privalėjo pats prisistatyti, padėti užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui bei padėti sulaikyti asmenis, padariusius įstatymo uždraustą veiką, su pareiškėjo skundo reikalavimu nesusiję, nes pareigūno R. Š. veiksmai ar jo neveikimas pareiškėjo veiksmų priimant ir registruojant pranešimą įtakoti negalėjo ir neįtakojo, nes kitu atveju tikrintojas į šį faktorių, jei jis būtų reikšmingas tyrimui, būtų atsižvelgęs, nustatinėjant tarnybinio nusižengimo sudėtį. Be to, teisės aktai numato, kad pareigūnas privalo prisistatyti tik, kai jis vykdo tarnybines funkcijas, kitais atvejais jis pats prisistatyti neprivalo, kaip ir kiti asmenys.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnui, priimančiam skambučius, reikia sutrinkti tokią informaciją, kad būtų galima atriboti, kas yra vykdoma, ar tai yra skambinama dėl nusikalstamos veikos, ar dėl administracinio teisės pažeidimo, o gal tai melagingas pranešimas, ką pareigūnai turėtų fiksuoti ir tokius žmones bausti. Gal atrodo tai formalus dalykas, kad nespėta išsiaiškinti, tačiau pamodeliavus situaciją taip, kad būtų paklausta skambinusio asmens vardas ir pavardė bei būtų nustatyta, kad Š. kategoriškai atsisakė prisistatyti, tai galimai būtų svarstomi jo veiksmai, o ne pareigūno, priėmusio skambutį. Į įvykio vietą nusiunčiami ekipažai, tačiau įvykio vietoje jie elgiasi labai formaliai, nes pats pirmas pranešimas, neaišku su kuo derinti, su kuo kalbėti, nei pavardė, nei adresai neaiškūs. Žmonės lyg ir sulaikyti, bet neaišku, ar tie žmonės kalti ar ne, ar jie ką padarė ar ne. Įvykio vietoje nebuvo galima ar nebuvo atliekama liudytojų apklausa. Šioje situacijoje nevertinamas Š., jei jis elgiasi negerai neprisistatydamas, šiuo atveju vertinamas T. D. profesionalumas, jo sugebėjimas atlikti jam paskirtus uždavinius. Mano, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjo darbą, darbo sudėtingumą, pasekmes ir, kaip vėliau paaiškėjo, kad administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas, buvo nustatyta, kas triukšmavo, ir asmenys buvo bausti. Mano, kad paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į visas aplinkybes ir buvo paskirta pati minimaliausia nuobauda – pastaba. Dėl motyvų, kad pareigūnas paskambinęs turėjo pats prisistatyti ir užkirsti kelią daromam pažeidimui, su šia byla nėra susiję, nes esmė yra D. veika. Labai daug kas priklausė nuo to klausimo, kurio D. neuždavė. Jis turėjo paklausti, kaip su skambinančiu asmeniu susisiekti esant būtinybei. Jei uždavus tokius klausimus paskambinęs asmuo nebūtų prisistatęs ar pan., tai atitinkamai būtų reaguota kitaip. Viskas tuo metu būtų vertinama pagal situaciją. Pagal atsakovo išdėstytus argumentus mano, kad nuobaudos naikinti nereikia. T. D. iki galo neįvykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos“ 25.5 punkte numatytų reikalavimų. Kiek tai yra galima, pareigūnai viską turi padaryti, net ir spausdinant galima paklausti skambinančiojo asmens vardo ir pavardės. Atsakovo atstovas su informacijos įvedimu į duomenų bazę nėra dirbęs, todėl negali tiksliai atsakyti, kaip visa tai vyksta. Mano, kad ką pareiškėjas pasakoja, tai jis nieko nemeluoja. Tačiau esmė yra tokia, kad gal reikėtų spausdinti, kas jau yra pasakoma, ir vesti duomenis bei vis paklausti skambinančiojo naujų duomenų, jau spausdinant ankstesniuosius. Mano, kad viskas priklauso nuo įpratimo ir profesionalumo lygio. Galima spausdinti vieną informaciją ir labai trumpai paklausti skambinančiojo, kokia jo pavardė. Nėra žinoma, kaip būtų sureagavęs skambinantysis, tai jau būtų priklausę nuo konkrečios situacijos. Jei pareiškėjas būtų paklausęs pavardės, tai jau pareigūnas būtų padaręs viską, kas jam priklauso, pagal jau minėtus teisės aktus. Šiuo atveju ne visa informacija buvo surinkta, duomenų trūksta, visa tai galima įvertinti, kaip tam tikrą profesionalumo stoką, teisės aktai nebuvo pilnai įvykdyti, todėl buvo priimtas sprendimas ir komisariato viršininkas paskyrė nuobaudą. Dėl pauzių – gali būti, kad nespėjo, tačiau pareiškėjas galėjo informuoti skambinantįjį, kad jis turi šiek tiek palaukti, nes pareigūnas spausdina informaciją, įveda duomenis. Kiek girdisi iš įrašo, tai nėra nurodyta priežastis, dėl ko yra pauzė, galima daryti prielaidą, kad dėl pauzės žmogus pamanė, jog su juo niekas nebekalba ar atsijungė, ir padėjo telefono ragelį. Buvo uždavinėjami klausimai, vis girdimos pauzės, o po to telefono ragelis buvo padėtas, nors apie pavardę dar paklausta nebuvo. Pavardė nėra toks dalykas, kad būtinai turime sužinoti skambinančiojo pavardę, pirmiausia reikia aiškintis aplinkybes, tačiau reikia sužinoti bent jau kontaktinius duomenis. Ten skambino asmuo, dirbantis policijoje, ir tikrai, visi Kuršėnų pareigūnai turi visus kontaktinius duomenis šio asmens. Jaučiasi, kad pareigūnas lyg ir dirbo, lyg ir padarė, lyg ir stengėsi, tačiau iki galo neišėjo. Komisariatas tikrai nėra šališkai nusiteikęs prieš T. D. ir niekas nenori jo be reikalo skriausti, tačiau įvertinus visus faktus, negalima pasakyti, kad viskas buvo padaryta taip, kaip priklauso ir, kad jokių pažeidimų nebuvo. Yra sausos instrukcijos, sausi įstatymo reikalavimai, tačiau jų reikia laikytis. Jei įstatymai yra priimti, tai jie priimti ne be reikalo. Jie priimti tam, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į įvykius. Gal šiuo atveju ypatingo nusižengimo nebuvo, bet jei būtų kažkoks rimtesnis įvykis, kur būtų svarbi kiekviena minutė, kiekvienas faktas, kiekviena smulkmena. Manoma, kad nuobauda paskirta siekiant įgyvendinti auklėjamuosius tikslus, kad žmogus pagalvotų. Mano, kad šią situaciją T. D. tikrai prisimins, jis prisimins, kad tokia bėda buvo, ir jis stengsis, kad tai daugiau nebepasikartotų. Nuobauda yra toks dalykas, kad jei asmuo toliau stengiasi, dirba, tai kokia nors proga komisariate nuobaudos yra panaikinamos. Nuobauda buvo skiriama ne tam, kad žmogų pažemintų, įžeistų ar pan., tai buvo tik auklėjamoji priemonė, kad žmogui primintų, kad teisės aktų reikalavimų reikia laikytis, bei stengtis savo darbą padaryti iki galo.
Pareiškėjas užima tokias pareigas, vykdo tokias funkcijas, kad turi susirinkti visą, kokia tik įmanoma, informaciją ir tik tuomet, vertinti, ar tai nusikalstama veika ar tai administracinis teisės pažeidimas, o gal tai buvo tik melagingas pranešimas, trukdymas. Pareiškėjas turi kvalifikuoti pirminį pasakojimą ir nustatyti, kaip reaguoti, kokias pajėgas siųsti. Pareiškėjas iki galo neišsiaiškino skambinusiojo asmenybės, nesužinojo skambinusiojo kontaktų, todėl ir patruliai dairėsi, nežinojo, kas ką padarė, ir neaišku, kaip toliau reaguoti, o su skambinusiuoju nebuvo galimybės susisiekti, nes jokių kontaktų nebuvo. Tyrimą atlikusių pareigūnų ir vadovo nuomone, pareigūnas galėjo paklausti skambinusiojo vardo pavardės per pauzes, kai buvo tylima, kai jis sakė, kad suvedinėjo duomenis į registrą. Esmė yra ta, kad baudžiami tie, kurie kliūna. Ir aiškinantis paaiškėjo, kad buvo padaryta klaida. Mano, kad sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
Pareiškėjo T. D. skundas tenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 dalis dėl nuobaudos skyrimo T. D. naikintina.
Pareiškėjas ginčija Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į 2012 m. kovo 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-42, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 4). Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, jog jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Iš to darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Kaip jau ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tyrimo rezultatai, visi duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.
Iš 2012 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. Nr. 40-IS-42 matyti, jog pareiškėjui T. D. tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta už tai, kad jis dirbdamas Šiaulių AVPK OVS specialistu ir turėdamas pareigą, numatytą Įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Instrukcijos 25.5 p., 2012-01-09 23.25 val. gavęs telefoninį pranešimą apie teisės pažeidimą neatidžiai išklausė apie teisės pažeidimą pranešusį asmenį, neišsiaiškino skambinusiojo asmens duomenų bei šių duomenų neįrašė į PRĮR. <...> Išvadoje konstatuojama, kad specialistas T. D., nevykdydamas Įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Instrukcijos 25.5 p. reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą.
Byloje esantis telefoninio pokalbio garso įrašas (b.l. 26) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas T. D. su skambinusiu asmeniu kalbėjo 1 min. 06 sek., pokalbio metu uždavinėjo įvairius klausimus, bet neklausė asmens duomenų. Iš šio pokalbio įrašo matyti, kad pareiškėjas uždavinėjo klausimus apie įvykio vietą bei aplinkybes.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos“ 25.5 punkte numatyta, kad „ <...> be Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 90-2777) nustatytų policijos pareigūnų teisių ir pareigų, pamainos pareigūnai turi atidžiai ir mandagiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį, ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir asmens, kuris kreipiasi, duomenis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepaklausė skambinusio asmens duomenų, tačiau kyla ginčas dėl to, ar pareiškėjas nepaklausdamas šių duomenų elgėsi aplaidžiai, ar to nepadarė dėl objektyvių priežasčių. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis kalbėdamas telefonu vedė duomenis į policijos registruojamų įvykių registrą, į kurį visų pirma suvedami duomenys apie įvykį, o tik atvertus kitą puslapį, suvedami pranešančio asmens duomenys. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Kaip paaiškino pareiškėjas, būtent dėl šios priežasties pokalbio metu ir įvyko pauzė, nes laukė, kol atsivers kitas puslapis, ir tada galės suvesti duomenis apie pranešėją, tačiau skambinęs asmuo pokalbį išjungė.
Teismas nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas neatidžiai išklausė apie teisės pažeidimą pranešusį asmenį. Iš telefoninio pokalbio garso įrašo matyti, kad pareiškėjas savo iniciatyva klausinėja pranešusį asmenį apie įvykio vietą, pažeidimo pobūdį, pažeidimą padariusių asmenų judėjimo kryptį, todėl teigti, kad pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 25.5. punkto reikalavimų tą dalį, kurioje numatyta, kad „<...> pareigūnai turi atidžiai ir mandagiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį <...>“, nėra pagrindo. Taip pat Instrukcijos 25.5. punkte numatyta, kad pareigūnai turi „kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir asmens, kuris kreipiasi, duomenis“.
Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodis įmanomas reiškia – suprantamas, galimas; geras, tinkamas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, reikia vertinti, ar pareiškėjas galėjo, ar turėjo galimybę paklausti pranešusio asmens duomenis. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, pateiktų atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek ir teisme, pareiškėjas nurodo, kad nespėjo paklausti skambinusio asmens duomenų, kadangi skambinęs asmuo išjungė pokalbį, susidarius pauzei, kol pareiškėjas laukė, kol pildant duomenis į policijos registruojamų įvykių registrą, atsivers kitas puslapis, kuriame pildomi duomenys apie pranešusį asmenį. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina telefoninio pokalbio įrašas. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjas galėjo paprašyti skambinusio asmens nepadėti telefono ragelio ar paklausti duomenų anksčiau, tačiau Instrukcijoje nėra numatyta, kokia eilės tvarka pareigūnas turi aiškintis įvykio aplinkybes, bei asmens, kuris kreipiasi, duomenis. Iš telefoninio pokalbio garso įrašo matyti, kad pareiškėjui paklausinėjus apie įvykio aplinkybes ir įvykyje dalyvavusius asmenis bei pasakius, kad pareigūnai atvažiuos, pokalbis nutrūko. Nors tolimesni tiek pareiškėjo, tiek ir kitų pareigūnų veiksmai nuobaudos pagrįstumui reikšmės neturi, tačiau, kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados bei kitų byloje esančių dokumentų, policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą bei sulaikė asmenis, dėl kurių veiksmų ir skambino R. Š.. Teismo nuomone, daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Instrukcijos 25.5 punkte nurodytus reikalavimus, nėra pagrindo. Todėl remiantis 2012 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-42 priimto skundžiamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 dalis dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui T. D. naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. D. skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui T. D. ir inspektoriui L. V.“ Nr. 40-TE-133 dalį dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui T. D..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.