Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-1410/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-28
Bylos Nr.
2-1410/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Kreditorius
UAB „Kauno kranai“, L. V.
Kategorijos
  • 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1410/2010Procesinio sprendimo kategorijos 127.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Marytės Mitkuvienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių UAB „Kauno kranai“ ir L. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas 10 026,17 Lt A. G. trečiosios eilės iš civilinių teisinių santykių kylantis kreditorinis reikalavimas ir buvo atmestas UAB „Kauno kranai“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, civilinėje byloje Nr. B2-603-343/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ iškelta bankroto byla, 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. balandžio 8 d. nutartimis patvirtinti dalies bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, likusių prašymų dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo pagrįstumo klausimas paskirtas nagrinėti teismo posėdžiuose.

Šalies argumentai

UAB „Kauno kranai“, 2009 m. balandžio 22 d. kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ieškinyje nurodė, kad bendra atsakovės įsiskolinimo suma yra lygi 20 526,17 Lt sumai, kurią sudaro 18 843,53 Lt skola už atliktus darbus, 1 321,10 Lt delspinigių ir 361,54 Lt palūkanų. Teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės pateiktame 2009 m. kovo 31 d. kreditorių sąraše nurodytas 18 843,53 Lt įsiskolinimas UAB „Kauno kranai“, atitinkantis pareiškėjos nurodomą pagrindinės skolos sumą. UAB „Kauno kranai“, 2009 m. spalio 2 d. sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį su A. G., patvirtino, jog bendra įsiskolinimo suma yra 20 026,17 Lt, ir reikalavimo teises į dalį šios sumos – 10 026,17 Lt, atlygintinai perleido A. G., kuris bankroto byloje pareiškė atitinkamo dydžio kreditorinį reikalavimą. 2009 m. spalio 28 d. pranešimu Nr. SD 1591 UAB „Kauno kranai“ nurodė, jog 2009 m. spalio 5 d. pateiktas prašymas dėl atskirojo skundo dėl nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, atsiėmimo. Šis prašymas buvo pateiktas dėl to, jog UAB „Kauno kranai“ neturi finansinių pretenzijų atsakovės atžvilgiu. 2009 m. gruodžio 23 d. UAB „Kauno kranai“ kreipėsi dėl 10 000 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

2010 m. gegužės 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino 10 026,17 Lt A. G. trečiosios eilės iš civilinių teisinių santykių kylantį kreditorinį reikalavimą ir atmetė UAB „Kauno kranai“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Sprendimą patvirtinti A. G. kreditorinį reikalavimą teismas grindė tuo, kad bankrutuojančios bendrovės atstovai nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių abejoti UAB „Kauno kranai“ nurodomos pagrindinės skolos sumos pagrįstumu, neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo, o šios aplinkybės lėmė, kad A. G. reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra paremtas CK 6.101 str. nuostatomis ir pagrįstas. Sprendimą atmesti UAB „Kauno kranai“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teismas grindė tuo, kad UAB „Kauno kranai“ 2009 m. spalio 28 d. pranešimas Nr. SD 1591, nesant duomenų, jog prievolė buvo įvykdyta, vertintinas kaip CK 6.129 str. reikalavimus atitinkantis skolininko atleidimas nuo prievolės, šiuo atveju nuo po reikalavimo perleidimo likusios prievolės dalies, kurį pareiškus bankrutuojančios bendrovės finansinės prievolės UAB „Kauno kranai“ pasibaigė.

Šalies argumentai

2010 m. birželio 10 d. UAB „Kauno kranai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-603-343/2010. Apeliantas prašo skundžiamą nutartį dalyje, kuria atmestas UAB „Kauno kranai“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimas, panaikinti ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išnagrinėti iš esmės t. y. patvirtinti UAB „Kauno kranai“ 12 410,46 Lt kreditorinį reikalavimą. Šį prašymą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad 2009 m. spalio 28 d. pranešimu Nr. SD 1591 kreditorius atleido skolininką nuo prievolės.

2010 m. birželio 15 d. L. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-603-343/2010. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį dalyje, kuria atmestas UAB „Kauno kranai“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimas, panaikinti ir perduoti kreditorinio reikalavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:

1. Teismas nevertino 2009 m. spalio 28 d. pranešimo Nr. SD 1591 turinio. Jei teismas būtų įvertinęs, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas minėtasis pranešimas ir ko šalys siekė tokiu pranešimu, būtų padaręs pagrįstą išvadą, kad kreditorius neatleido skolininko nuo prievolės. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

2. Teismas neįvertino 2 410,46 Lt kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nors turėjo pareigą tai padaryti. Dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

2010 m. liepos 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ atsiliepimas į UAB „Kauno kranai“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. UAB „Kauno kranai“ su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo grindžia savo kreditorinį reikalavimą. Minėtąjį įrodymą jis privalėjo pateikti administratoriui ar pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Remiantis CPK 314 str. toks įrodymas neturėtų būti priimtas ir vertinamas apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino 2009 m. spalio 28 d. pranešimo Nr. SD 1591 turtinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas šiuo pranešimu buvo atleistas nuo prievolės. Šiuo pranešimu skolininkas buvo atleistas ir nuo paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytos prievolės, nes minėtasis vekselis buvo išrašytas 2009 m. spalio 1 d., o pranešimas surašytas 2009 m. spalio 28 d.

3. Teismas pagrįstai netvirtino UAB „Kauno kranai“ kreditorinio reikalavimo 12 410,46 Lt sumai, iš kurių 2 410,46 Lt sudaro netesybos. UAB „Kauno krantai“ atleidus skolininką nuo prievolės atlikimo, skolininkas buvo atleistas ir nuo netesybų sumokėjimo. Be to, apelianto atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsisako netesybų.

Atsiliepimas

2010 m. liepos 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ atsiliepimas į L. V. atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimą į UAB „Kauno kranai“.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Atskiriesiems skundams nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 320 str. 1 d.).

CPK 314 str. nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Kauno kranai“ savo kreditorinį reikalavimą BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ grindė iš 2008 m. birželio 12 d. sudarytos Bokštinio krano nuomos sutarties Nr. 1085/80619 kylančiu atsakovo įsiskolinimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie 2009 m. spalio 1 d. vekselį ir juo grindžiamą UAB „Kauno kranai“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ iki minėtojo vekselio pateikimo su atskiruoju skundu nei BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto administratoriui, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma. UAB „Kauno kranai“ turėjo galimybę ir procesinę pareigą pateikti visus įrodymus, kuriais grindžia savo kreditorinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis CPK 314 str. nuostatomis, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo priimti 2009 m. spalio 1 d. atsakovo išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio kaip naujo įrodymo byloje ir kad nėra pagrindo vertinti šio vekselio turinį sprendžiant klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad UAB „Kauno kranai“ suklydo rašydami 2009 m. spalio 28 d. pranešimą bei nurodydami, jog atsakovas yra atsiskaitęs su UAB „Kauno kranai“, ir dėl to pranešimas turėtų būti laikytinas neatspindinčiu tikrosios UAB „Kauno kranai“ valios. Pastebėtina, kad apeliantai nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, jog minėtuoju pranešimu nebuvo išreikšta tikroji UAB „Kauno kranai“ valia. 2009 m. spalio 28 d. pranešime UAB „Kauno kranai“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ yra atsiskaičiusi su UAB „Kauno kranai“ 2009 m. spalio 5 d. ir jokių pretenzijų šiai įmonei neturi. Šios aplinkybės lemia tai, kad toks pranešimas yra vertintinas kaip CK 6.129 str. reikalavimus atitinkantis skolininko atleidimas nuo prievolės. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialias ir procesines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą 2010 m. gegužės 26 d. nutartį.

Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Vytas MiliusMarytė MitkuvienėDonatas Šernas