Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Pareiškėja su palikėju susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, registre nėra įregistruotų J. K. sudarytų testamentų (b. l. 5)(CK 5.35 straipsnio 2 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, 9,1800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 6-7). Be to, pareiškėjos nuosavybės teise iki 2007-12-12 buvo registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 13/50 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10). Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties toliau gyveno pareiškėjos vardu registruotame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi kaip savais su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika), rūpinosi sutuoktinio laidotuvėmis, už jas mokėjo panaudodama dalį sutuoktinio paliktų grynųjų pinigų, apmokėjo kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. Dalį turėtų sutuoktinio asmeninių daiktų (vestuvinį žiedą, fotonuotraukas, kitus smulkius daiktus) pareiškėja pasiliko sau, o nereikalingus daiktus (drabužius) išmetė. Likusius nuo laidotuvių grynuosius pinigus pareiškėja taip pat pasiliko sau ir su jomis elgėsi savo nuožiūra. Palikėja taip pat nurodo, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja sutuoktiniui nuosavybės teisėmis priklausiusia žemės sklypo dalimi leido naudotis savo vyro dukterėčiai I. S., o šiuo metu šią sklypo dalį norėtų parduoti.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad ji yra pareiškėjos vyro J. K. dukterėčia. Jos dėdė mirė maždaug prieš penkiolika metų. Jis su sutuoktine M. K. išgyveno maždaug 30 metų, vaikų su juo nesusilaukė. Ji turėjo du vaikus iš pirmosios santuokos. Po dėdės mirties jo žmona pasirūpino laidotuvėmis, toliau liko gyventi tame pačiame būste ir naudotis santuokoje įgytais daiktais, buitiniais prietaisais. Po dėdės mirties liko maždaug 3 ha žemės sklypas, kuriuo pareiškėja leido naudotis jai. Ji su šeima šienavo sklypą, tvarkė medžius. Jos žemės sklypas yra šalia .Ji norėtų savo žemės sklypo dalį parduoti, o ir pareiškėja išreiškė norą, kad po vyro mirties likęs sklypas būtų parduotas, tačiau paaiškėjo, kad ji nebuvo sutvarkiusi turto paveldėjimo po vyro mirties dokumentų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir esant aukščiau nurodytam teisiniams reglamentavimui, laikytina nustatytu, kad pareiškėja M. K. faktiškai palikimą pagal įstatymą priėmė, pradėdama valdyti palikėjui J. K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t.y. po palikėjo mirties nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini)-2, rūpinosi palikėjo laidotuvėmis, jo likusiu kilnojamuoju turtu, o nekilnojamuoju turtu – žeme, leido naudotis mirusio sutuoktinio dukterėčiai. Be to, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius aplinkybes, patvirtinančias ir leidžiančias pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėja po sutuoktinio J. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Dėl išdėstyto, pateiktas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos M. K. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.