Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Savadarbių transporto priemonių asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Savadarbių transporto priemonių asociacijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisės vykdyti įstatuose numatytą veiklą – transporto priemonių, kurios nėra valstybės valdomų registrų objektais – pripažinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1997-10-7 įsakymas Nr. 582 nustatė fizinių asmenų surinktų traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir traktorių priekabų, naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales, konstrukcijos techninius reikalavimus, kurie taikomi fizinių asmenų valstybinei registracijai teikiamų vienkartinių gaminių: traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir traktorių priekabų, surinktų naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales. Lietuvos Respublikoje beveik 19 metų galiojančio teisės akto pagrindu pagal nustatytus techninius reikalavimus oficialiai iš atsarginių dalių ir agregatų ne tik nedraudžiama, bet ir įsakmiai leidžiama susirinkti, naudoti ir registruoti fizinių asmenų surinktus traktorių, savaeiges žemės ūkio mašinas ir traktorių priekabas, naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales. Bet kuriuo atveju, visi iki šiol iš atsarginių dalių ir agregatų surinkti savadarbiai traktoriai buvo, yra ir bus teisėtai pagaminti ir naudojami, nors 1997-10-7 įsakymas Nr. 582 panaikintas 2016-07-01. Aplinkybė, jog minimas ministro įsakymas neteko galios 2016-07-01, iki jo panaikinimo datos atsiradusios teisinės pasekmės – remiantis minėtu teisės aktu pagamintos transporto priemonės, sukuria pagrindą teisėtiems lūkesčiams. Pagal šį teisės aktą pagamintos transporto priemonės nuo šiol nėra reglamentuotos valstybinės valdžios lygmeniu nei techninių reikalavimų, nei registracijos, nei naudojimo prasme. Iš atsarginių dalių ir agregatų remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1997-10-7 įsakymu Nr. 582 dėl fizinių asmenų surinktų traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir traktorių priekabų, naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales, reikalavimus atitinkančios transporto priemonės nėra jokio valstybės valdomo registro objektais. Šios transporto priemonės nuo 2016-07-01 de iure ir de facto nebėra valstybinio reguliavimo objektas. Todėl nėra jokios priežasties kodėl STPGA negali registruoti savadarbio traktoriaus. Kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-2 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintose traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 16 punkte nurodyta, kad pagal šias taisykles neregistruojami iš atsarginių detalių ir agregatų surinkti traktoriai, t. y. jie nėra Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro objektas, todėl tokius savadarbius traktorius gali registruoti Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacija, nes tik jos įstatuose numatyta tokia veikla.

Tačiau tokio pobūdžio ginčai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, o ir nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimų dėl valstybės institucijų tariamai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Minėta, jog civilinio proceso tvarka nagrinėjami ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, o ne iš viešojo administravimo teisinių santykių.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė nurodė, jog Kauno AVPK kelių policijos pranešimo pagrindu Kauno AVPK Ekonominės policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnai sankcionavo kratas STPGA vadovui priklausančiose patalpose. Ieškovės samprotavimai, susiję su BK 300 str. 1 d. inkriminavimu bei STPGA teisių suvaržymais atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėtini ne CPK, tačiau BPK nustatyta tvarka, esant pagrindui skundžiant ikiteisminio tyrimo veiksmus, juo labiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nėra keliamas žalos atlyginimo klausimas. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-08 nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-79-417/2016 (teisminio proceso Nr. 4-46-3-0253-2015-7), panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, Tauragės rajono apylinkės tesimas 2016-03-03 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN.2.6.-311-799/2016, pažymėjo, kad jokia asociacija negali vykdyti veiklos, kuri išimtinai priskirta tik tam tikrai konkrečiai institucijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinės teisės pažeidimo byloje atstovavo asociacijos (ieškovės) atstovas. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-19 nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-231-417/2016, taip pat nurodė, kad asociacijos įstatai ar kiti asociacijos vidiniai dokumentai negali suteikti išskirtinių teisių ir būti iškeliami aukščiau Lietuvos Respublikos įstatymų bei įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-19 nutarimas yra apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2016-05-25 atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, byloje nustatyta, jog dėl ieškovės ieškinyje minimų samprotavimų pasisakyta administracinės teisės pažeidimo byloje, kurioje šiuo metu yra pateiktas ir priimtas kasacinis skundas. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną CPK nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Spręsdamas civilinio ieškinio priėmimo klausimą teismas nesuprantamai interpretavo informaciją apie Kauno AVPK Ekonominės policijos pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo klausimą nurodydamas, kad ieškovo samprotavimai, susiję su BK 300 str.1 d. inkriminavimu bei STPGA teisių suvaržymais atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėtini ne CPK, tačiau BPK nustatyta tvarka, esant pagrindui skundžiant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau pateikta informacija niekaip nesusijusi nei su atliekamu tyrimu, nei su ikiteisminio tyrimo veiksmų apskundimo poreikiu ar galimybėmis. Pateikta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą tik dar kartą patvirtina ieškinio pareiškimo pagrindą, kad būtų pripažinta apeliantės teisė netrukdomai vykdyti įstatuose numatytą veiklą, o ne skundžiamasi atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė Savadarbių transporto priemonių asociacija kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, kuriuo prašė teismo pripažinti teisę vykdyti apeliantės įstatų 4.1-4.13 punktuose numatytą veiklą, tai yra uždrausti atsakovei Lietuvos Respublikai bet kokiu būdu trukdyti ir/ar neleisti ieškovei vykdyti veiklą, numatytą apeliantės įstatų 4.1-4.13 punktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, teise įregistruoti apeliantės tvarkomame registre savadarbius automobilius, visureiges ir savaeiges mašinas, traktorius, motociklus, sunkiuosius motociklus, sunkiuosius triračius motociklus, sunkiuosius keturračius motociklus ir jų priekabas arba kitokias transporto priemones, ar sudaryti kitas galimybes teisės aktų nustatyta tvarka tokioms transporto priemonėms, kurios nėra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro arba bet kurio kito valstybės įgaliotos institucijos tvarkomo registro objektais, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų, vykdyti asociacijos nariams bei asocijuotiems nariams priklausančių savadarbių automobilių, visureigių ir savaeigių mašinų, traktorių, motociklų, sunkiųjų motociklų, sunkiųjų triračių motociklų, sunkiųjų keturračių motociklų ir jų priekabų bei kitokių transporto priemonių, kurios nėra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro arba bet kurio kito valstybės įgaliotos institucijos tvarkomo registro objektais, apskaitą ieškovės tvarkomame registre; kaupti, sisteminti registro objektų duomenis; išduoti registraciją apeliantės tvarkomame narių ir asocijuotų narių transporto priemonių registre patvirtinančius dokumentus bei suteikti registracijos numerį apeliantės vidaus taisyklių nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-17 nutartimi apeliantės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Apeliantė su tokia išvada nesutinka ir nurodo, kad ieškiniu keliamas klausimas ne dėl teisės suteikimo, kurią ieškovė turi, o dėl teisės pripažinimo.

Paminėtina, kad teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 ir 6 str., tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 str. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio reikalavimo turinio matyti, kad apeliantė prašo teismo pripažinti teisę vykdyti apeliantės įstatų 4.1-4.13 punktuose numatytą veiklą, tai yra uždrausti atsakovei Lietuvos Respublikai bet kokiu būdu trukdyti ir/ar neleisti ieškovei vykdyti veiklą, numatytą apeliantės įstatų 4.1-4.13 punktuose. Apeliantė teigia, kad jai tokia teisė suteikta ir įtvirtinta įstatuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams ir papildomai nurodo, kad toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme ir todėl, kad jis nesukels teisinių pasekmių nei ieškovei nei atsakovei. Teisme negali būti nagrinėjamas visiškai nekonkretus ieškinys dėl įpareigojimo netrukdyti vykdyti, dvejuose įstatų lapuose išdėstytą, labai plačios apimties veiklą (tame tarpe kaupti literatūrą, vaizdo ir garso medžiagas reikalingas asociacijos veiklos vykdymui ir kt.), kaip kad negalimas ieškinys, pavyzdžiui, įpareigoti netrukdyti asmeniui lavintis ir t. t.. Teismas gali imtis nagrinėti bylą tik dėl konkretaus ieškovės teisės pažeidimo. Tokiu atveju ieškovė turi aiškiai nurodyti konkretų jos teisės pažeidimą ir šias teises pažeidusį asmenį bei jo atžvilgiu pareikšti aiškų ir suprantamą ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-17 nutartį palikti nepakeistą.