Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, nevedęs, turtintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, besiregistruojantis darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas 2007-06-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 291 str. 1 d. – 5 MGL dydžio bauda. Pritaikius LR BK 65 str., 66 str. Į bausmės laiką įskaityta 2 sulaikymo dienos nuo 2007-01-28 iki 2007-01-30 ir paskirta galutinė bausmė 1 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pasiūlė ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto veikimo, vykdant įgaliojimus: jis, kai 2011-08-25, apie 11:30 val., Klaipėdos AVPK nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. P. ir tyrėjas A. T. rado automobilyje „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pastato, Klaipėdoje, neteisėtai įgytą dyzelinį kurą, prašydamas sunaikinti 2011-08-25 surašytą patikrinimo aktą, grąžinti automobilį ir paimtą dyzelinį kurą ir taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtai įgytą dyzelinį kurą, pasiūlė 2000 Lt kyšį minėtiems valstybės tarnautojams, o 2011-08-25, apie 14:50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas tarnybiniame automobilyje „R. F.“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo ties degaline (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tiesiogiai davė kyšį – 2000 Lt, padėjęs juos tarp priekinių sėdynių prie greičio perjungimo svirties.

Apklaustas kaltinamuoju A. J. kaltės nepripažino ir parodė, jog tikslios įvykio datos nepamena, tačiau atsimena, jog tuo laikotarpiu gyveno draugo namelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini) degalinės, „M.“ centro. Šalia namelio stovėjo automobilis ,,F. D.”, tačiau nežino, kam automobilis pirklausė. Tą dieną, apie 12:00 val., per namelio langą matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, atidarė automiblį, kuris buvo neužrakintas, ir rado jame apie 1 toną dyzelinio kuro. Suprato, jog pareigūnai nusprendė, jog tai jam priklausantis kuras nes pasiteiravę pavardės, pradėjo rašyti kažkokį dokumentą. Sakė, kad bus surašytas protokolas už neteisėtą dyzelinio kuro laikymą. Nepamena, ar pasirašė užpildytą dokumentą. Parodė, kad pasiūlė pareigūnams 1000 Lt, parašydamas sumą ant popieriuko, tačiau pareigūnai pasakė, jog per mažai, tada ištaisė sumą į 2000 Lt. Tuomet pareigūnai sutiko ir liepė iki 15:00 val. pristatyti pinigus į (duomenys neskelbtini) degalinę. Kodėl pinigų nesiūlė žodžiu, negali pasakyti. Pinigus pasiūlė, kadangi pareigūnai ėmė jį gasdinti, sakydami, kad kuras jo ir jam už tai gresia didelė bauda ar netgi kalėjimas. Manė, kad tokiu būdu sumkės baudą. Nenorėjo duoti kyšio, tačiau patvirtino, kad baudos dydžio pareigūnai jam nenurodė, jis pats pasiūlė tokią sumą. Nurodė, jog paskambino mamai ir ši davė jam 2000 Lt, kuriuos, įdėtus į kompatinio disko vokelį, atvykęs į (duomenys neskelbtini) degalinę, policijos automobilyje padavė pareigūnams, sakydamas, kad tai bauda. Vienas iš pareigūnų vokelį paėmė ir įdėjo į daiktadėžę, po ko atvyko kitas policijos ekipažas ir pasakę, jog davė kyšį, išvežė jį į komisariatą. Kai gavo pinigus, policininkams paskambino jų nurodytu telefono numeriu. Parodė, kad tiek namelyje rašant dokumentą, tiek tarnybiniame automobilyje duodant pinigus, dalyvavo tie patys du policijos pareigūnai. Nežino, kokia tvarka yra mokamos baudos, manė, jog sumokėjus baudą vietoje pareigūnams, visi užpildyti dokumentai dėl pažeidimo sunaikinami. Nei vienas policijos pareigūnas neįspėjo jo dėl to, kad kyšio duoti negalima, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad namelyje žodžiu policijos pareigūnams pinigų nesiūlė, o siūlomas sumas rašė ant lapelio, nes įtarė, kad pareigūnai gali turėti diktofoną (b.l. 67-68, 87-89).

Liudytoja I. J. parodė, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį sūnus A. J. pas ją negyveno, nes buvo susipykę ir buvo jį išvariusi iš namų. Kur jis gyveno, ji nežinojo. Įvykio dieną sūnus jai paskambino ir pasakė, kad jam reikia 2000 Lt sumokėti baudą ekonominei policijai iki 15:00 val., kitu atveju, sakė, kad jam gresia kalėjimas. Parodė, kad taip jam sakė pareigūnai iš ekonominės policijos. Ji neklausė, o sūnus nesakė, už ką reikalinga mokėti baudą. Surinko pinigus pas kaimynus ir atvažiavęs A. J. pinigus pasiėmė. Taip pat parodė, kad jos sūnus neturėjo jokio automobilio, vairuoti nemoka.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. dirbo Klaipėdos AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėju. Įvykio dieną gavo informaciją, kad ties (duomenys neskelbtini), galimai nelegaliai prekiaujama dyzeliniu kuru. Su kolega R. P. nuvyko į įvykio vietą. Tą vietą ir kaltinamąjį, kuris gyvena sargo namelyje, žinojo iš anksčiau. Nuvykę norėjo stebėti aplinką, bet kaltinamasis juos pamatė atvažiuojančius tarnybiniu automobiliu, bandė pasišalinti, bet buvo sustabdytas. Tuomet su R. P. bandė apžiūrėti autobusiuką, kuris stovėjo šalia sargo namelio. Atidarius atubusiuką, pamatė plastikinę toninę kuro talpą ir metalinę 200 l talpą, kuriose buvo apie 900 l dyzelinio kuro. Pagal dokumentus nustatė, jog automobilis priklausė A. P. Paklausus kaltinamojo, ar tai jo kuras, jis tai paneigė. Nutarė surašyti patikrinimo aktą ir įtraukti A. J. kaip patikrinime dalyvavusį asmenį. Paaiškino jam, kad dokumentas rašomas ne jo atžvilgiu, kad jis tik patikrinime dalyvaujantis asmuo. Patikrinimo aktą rašė kolega R. P., o jis išėjo į lauką patikrinti autobusiuko, nustatyti numerius. Prašė jo parašyti paaiškinimą, bet jis atsisakė. Grįžus į namelį, kolega parodė lapelį, kuriame buvo parašyta 1000, paskui perbraukta ir užrašyta 2000. Kolega pasakė, kad kaltinamasis raštu siūlo šią pinigų sumą. Raštelis buvo nedidelis. Kaltinamasis pasakė, kad nors kuras ne jo, bet reikia, kad dyzelino neišimtų. Įspėjo kaltinamąjį, kad negalima siūlyti kyšio. A. J. atsakė, kad tai ne kyšis, bet jis negalėjo paaiškinti, kodėl siūlo pinigus, nors kuras, kaip teigė, ne jo. Kaltinamasis sakė, kad mokės kas mėnesį, kad leistų jam ramiai dirbti. A. J. nerimo ir vienu momentu dingo sakydamas, kad tuoj pat atneš mums pinigų. Jis aiškino, kad pinigus gaus iš žmonių, ar paims kreditą iš banko. Pildant dokumentus vis privažiuodavo žmonės, klausinėjo, ar čia parduodamas kuras. Kaltinamasis pasakė, kad eina į šalia esantį servisą ir dingo. Man nuėjus į tą servisą, darbuotojas paaiškino, kad A. J. išvyko automobiliu. Kaltinamasis buvo dingęs apie 15 min. Jis paskambino viršininkui T. B. ir paaiškino, kad galimai siūlomi pinigai ir, kiek žino, T. B. apie situaciją pranešė 2 PK viršininkui B. I. Nurodymų iš viršininko imtis procesinių veiksmų, negavo. Paaiškino kaltinamajam, kad jis liautusi siūlyti pinigus, nes už pareigūnų papirkimą yra numatyta atsakomybė. Kaltinamais įkyriai siūlė pinigus ir jie vis aiškino, kad taip negalima daryti. Paėmus paaiškinimą, kolega R. P. A. J. užrašė telefono numerį, kad atsiradus kuro ar mašinos šeimininkui, būtų galima susisiekti ir išsiaiškinti situaciją. Skyriuje kolega gavo žinutę „paskambink Aleksandrui“. R. P. sakė, kad Aleksandras siūlo susitikti (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Skyriuje būdami surašė tarnybinį pranešimą dėl siūlomų pinigų, viršininkas T. B. nurodė vykti į degalinę. Nepamena, ar gavo nurodymus, kaip elgtis, jeigu bus duodami pinigai, tačiau nebuvo liepta naudoti kokias nors technines priemones. 2 PK viršininkas informavo, kad degalinėje lauks kiti pareigūnai, kurie viską galės „įforminti“, jei bus bandoma duoti pinigus. Nuvyko į sutartą degalinę, kaltinamasis įsėdęs į tarnybinį automobilį Renault padėjo pinigus, įdėtus į CD vokelį su permatomu viršumi. Padėjo pinigus sakydamas „eta štraf“. Išlipęs iš automobilio kaltinamasis pasakė, kad mokės kiekvieną mėnesį, nes kuras jo ir jis nori, kad netrukdytų jam dirbti, taip pat pasakė, kad jei pagaus kiti, tai mokės ir kitiems. Tada pasakė kaltinamajam, kad jis sulaikomas už kyšio davimą, prisistatė kiti pareigūnai, kurie „įformino“ šį įvykį. Kolega įvykį filmavo telefonu. Vokelį su pinigais įdėjo į daiktinę. Po 3-4 minučių atvykę du pareigūnai pinigus su vokeliu išėmė, suskaičiavo, užfiksavo.

Liudytojas T. B. parodė, kad prieš metus jo vadovaujamo skyriaus pareigūnai užfiksavo pažeidimą t. y. dyzelinio kuro laikymo be įsigijimo dokumentų faktą. Pareigūnai išvyko į tą vietą, o grįžę iš ten, informavo, kad pažeidimo vietoje buvo A. J., kuris teigė, kad apie kurą nieko nežino, tik saugo. Jie surašė aktą, to tarpu A. J. pradėjo rašinėti skaičius, sakydamas „tarkimės“, jam buvo paaiškinta, kad taip negalima, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnai pasakė, kad jei jis sužinos kieno tas kuras, kad praneštų, dėl to paliko savo telefono numerį. Grįžus į skyrių kažkuriam iš pareigūnų paskambino A. J., sakė, kad nori susitikti. Kadangi jau rašant aktą jis buvo davęs užuominų, „tarkimės“, apie tai, kad policijos pareigūnai vėl važiuoja su juo susitikti, informavo VPK viršininko pavaduotoją ir teritorinį policijos komisariatą - D. S., kad gali būti bandymas papirkti pareigūnus ir, kad galbūt reiks šį faktą įforminti. Parodė, kad policijos pareigūnai turi patys žinoti, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje. Papirikimas turi būti fiksuojamas taip: jei yra duodami pinigai, turi būti fiksuojamas pats faktas, jei yra galimybės fiksuojama techninėmis priemonėmis - vaizdo, garso įrašymo priemonėmis. Policijos pareigūnai sakė, kad A. J. nieko nekalbėjo tik ant popieriaus rašė skaičius. Policijos pareigūnai tiesiog važiavo išaiškinti galimo administracinio teisės pažeidimo. Nurodė, kad jeigu pareigūnai būtų važiavę ir tikslai žinoję, kad jis siūlys pinigus, tada būtų buvę galima atidėti tą susitikimą ir prašyti sankcionuoti nusikalstamos veikos imitacinį elgesio modelį, bet jie važiavo kalbėtis, o nuvažiavus pasitvirtino įtarimai apie bandymą papirkti pareigūnus.

Liudytojas R. S., dirbantis Klaipėdos 2 PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, parodė, kad iš komisaro M. arba budėtojo, gavo pranešimą, jog pareigūnams buvo bandoma duoti kyšį, todėl reikia važiuoti įforminti įvykio. Nuvykus į vietą, visą forminimo procedūrą atliko tyrėja vyresnioji D. B. Ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo kaltinamasis, kur buvo pinigai, negali pasakyti, nepamena, pinigų suma buvo apie 2000 Lt.

Liudytojas R. P., dirbantis Klaipėdos AVPK kriminalinių nusikaltimų tyrimų vyresniuoju tyrėju, parodė, kad dirbdamas su kolega 2011 m. rugpjūčio mėn. gavo informacijos, kad Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini), vykdoma prekyba dyzeliniu kuru. Nuvykę ten su kolega A. T. pamatė baltą mikroautobusą, prie kurio matė ir A. J., nusprendė jį patikrinti. Autobusas buvo atrakintas, buvo galima laisvai į jį patekti. Kai A. J. paklausė kieno kuras, sakė, ne jo, kad kažkas naktį jam atvarė tą autobusą. Taip pat sakė, kad tą kurą atveža iš Rusijos, šaltinio nenurodė, jis kalbėjo padrikai, todėl buvo nuspręsta surašyti patikrinimo aktą, bei kaip dalyvaujantį asmenį įrašyti jį. Berašant aktą, kaltinamasis pradėjo rašyti skaičius ant lapelio 1000 po to 2000. Jis buvo įspėtas, kad gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis vis tiek nenurimo, sakė, ,,šnekamės”. A. J. viską išaiškino, jis rašė ir pasiaiškinimą lietuvių kalba. Po to jis dingo. Kadangi kilo įtarimas dėl papirkimo, paskambino komisarui ir informavo, kad gali būti bandymas papirkti. Jam sugrįžus, pasakė, kad yra surašytas aktas, perskaitė jį, pasirašė. Visą kurą su autobusiuku išsivežė į skyrių. A. J. paliko telefono numerį, jei atsirastų kuro savininkas ar paaiškėtų kokių aplinkybių. Grįžus į skyrių, A. J. parašė, trumpąją žinutę ,,paskambink A.”. Perskambinus, paaiškėjo, jog jis nori susitikti prie (duomenys neskelbtini) degalinės, tada jau kilo įtarimas, kad jis gali tūrėti pinigų. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas, su kolega važiavo su juo susitikti, nes taip nurodė T. B. Komisaras nurodė, kad jeigu bus bandymas papirkti, informuoti apie tai ir atvyks komisariato pareigūnai. Atažiavus, netrukus priėjo A. J., įsėdo į automobilį, padėjo pinigus ir pasakė „suplėšom aktus“. Jis automobilyje nenorėjo kalbėti, galvojo, kad gal yra įrašinėjama, išlipus iš automobilio sakė, kad gali kas mėnesį mokėti po 2000 Lt. Jam kokius du ar tris kartus aiškino dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, vieną kartą namelyje, bet jis primigtinai sakė „tariamės“. Ant to popierėlio buvo tik skaičiai, jokių žodžių nebuvo. Kaip suprato, jis parašė 1000 Lt, tačiau nesutikus, ištaisė į 2000 Lt. Dėl galimo kyšio davimo pranešė T. B., gavo nurodymus surašyti atktą ir grįžti į skyrių bei surašyti tarnybinį.

Liudytoja D. B. parodė, kad Klaipėdos 2 PK viršininkas G. M. iškvietė ją bei tyrėją R. S. ir paaiškino, jog gautas pranešimas, kad kažkoks asmuo bando papirkti ekonominio skyriaus pareigūnus. Buvo liepta nuvažiuoti į įvykio vietą ir „įforminti“ įvykį. Nuvykus, faktas pasitvirtino, R. S. pradėjo ikiteisminį tyrimą, o ji apžiūrėjo įvykio vietą. Kai iš G. M. gavo informaciją apie pareigūnams siūlomą kyšį ir vyko į įvykio vietą, mano, kad kriminalistas buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą, nes papirkimas jau buvo įvykęs, kadangi pinigai jau buvo palikti tarnybiniame automobilyje, arba tyrimą įvykio vietoje pagal tarnybinį pranešimą galėjo pradėti R. S. Oficialiai tyrimas pradedamas iš karto kai surašomas tarnybinis pranešimas. Nežino, ar toks pranešimas jau buvo surašytas, kai išvyko į įvykio vietą, ji jo nerašė.

Liudytojas A. P. parodė, kad autobusiuką „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2010 m., jis priklausė jam, tačiau tebebuvo registruotas ankstesnio savininko vardu. Autobusiuką po jo įsigijimo 2010 m., atidavė remontuoti „B. t.“ įmonei. Mašinos remontas nebuvo pradėtas, nes neturėjo pinigų. 2011 m. rugpjūčio mėn. mašina stovėjo (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi „B. t.“. Į tą vietą autobusiuką nuvežė vienas jo darbuotojų. Mašina neturėjo jokių raktelių, ji užsivesdavo paspaudus mygtuką, durelės buvo nerakinamos. Kai atidavė autobusiuką remontuoti, buvo keletą kartų užsukęs jo apžiūrėti, tačiau matė tik tiek, kad mašina stovi prie pastato kampo, esančio netoli „B. t.“ aikštelės. Autobusiukas varomas dyzelinu. Priduodant mašiną remontuoti, jos bake galėjo būti šiek tiek kuro, tačiau jokio kuro talpyklose nebuvo. Jis leidimo naudotis automobiliu nebuvo niekam davęs. 2011 m. rugpjūčio mėn. jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad mašina areštuota, nes joje buvo rastas dyzelinis kuras bei liepė ateiti apklausai. Po šio pareigūnų skambučio prie savo automobilio nuvykęs nebuvo. Pareigūnai paaiškino, kad sulaikė kažkokį asmenį, kuris automobilyje laikė dyzeliną. Savo automobilio nebuvo matęs virš metų ir niekam neleido juo naudotis. Mašina buvo važiuojanti, bet nepatikimai.

Iš 2011-08-25 tarnybinių pranešimų matyti, kad Klaipėdos AVPK nusiklatimų tyrimo biuro ekonominių nusialtimų tyrimo skyriaus tyrėjai A. T. ir R. P. praneša apie tai, kad kaltinamasis A. J. siūlė duoti kyšį, o vėliau tą pačią dieną tarnybiniame automobilyje davė kyšį (b.l. 5,6).

Iš 2011-08-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas tarnybinis automobilis ,,R. F.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus apžiūrą iš automobilio paimtas vokas su pinigais – 2000 Lt (b.l. 7-17).

Iš VĮ “Regitra” duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis ,,F. D.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. S. vardu (b.l. 29).

Iš 2011-08-25 patikrinimo akto matyti, kad atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančioje teritorijoje, nustatyta, jog neužrakintame automobilyje ,,F. D.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta apie 700 l dyzelinio kuro, kuris įtariama priklauso A. J. (b.l. 38-39).

Iš baltos popieriaus lapo dalies matyti, kad ant jos užrašyta siūloma pinigų suma (b.l. 40).

Iš 2011-11-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 42-45).

Iš 2011-08-25 kaltinamojo A. J. rašyto paaiškinimo matyti, kad jis nurodo, jog nežino kam priklauso autobusiukas ir jame esantis dyzelinis kuras (b.l. 48).

Iš 2011-09-13 pakvitavimo matyti, kad automobilis ,,F. D.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas A. P. (b.l. 49).

Iš 2011-08-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti diktofonas ,,Olympus” ir mobiliojo ryšio telefonas ,,S. E.”, nustatyta, jog diktofonu įršaytas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir kaltinamojo A. J., į mobilųjį telefoną ,,S. E.”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-25 14:12 val. gauta SMS žinutė “paskambinkit Aleksandr”, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-61).

Iš 2011-08-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kaltinamojo pateitą mobiliojo ryšio telfoną “N. 6101” IMEI NR. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įeinančių skambučių registre 2011-08-25 14:48 val. užfiksuotas numeris (duomenys neskelbtini), užrašas R. P. (b.l. 71-72).

Iš akistatos protokolų tarp kaltinamojo ir policijos pareigūnų A. T. ir R. P. matyti, kad jų metu nepavyko pašalinti prieštaravimų (b.l. 75-82).

Iš visumos įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtų teisme nustatyta, kad nors kaltinamasis A. J. nepripažįsta siūlęs, o vėliau davęs kyšį policijos pareigūnams A. T. ir R. P., tačiau neneigia pasiūlęs sumokėti 2000 Lt., o vėliau minėtą pinigų sumą atnešęs ir padavęs policijos pareigūnams jų tarnybiniame automobilyje. Kaltinamojo parodymus, kad pinigus jis siūlė sumokėti kaip baudą už administracinį teisės pažeidimą, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus pačio kaltinamojo duotus parodymus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis nurodė, kad sumas (1000 Lt, o vėliau 2000 Lt) rašė ant popieriaus lapelio, o ne siūlė žodžiu todėl, kad įtarė, jog pareigūnai gali įrašinėti pokalbį, akivaizdu, jog jis suprato, kad siūlo pareigūnams kyšį ir to norėjo, nes jeigu būtų turėjęs tikslą sumokėti baudą už neteisėtą dyzelinio kuro laikymą, būtų nebijojęs, kad jo žodžiai bus įrašyti. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia ir tai, kad jis visą laiką tvirtino, jog dyzelinis kuras priklauso ne jam. Kaltinamasis buvo įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti pareigūnus net kelis kartus, tai patvirtino abu policijos pareigūnai A. T. ir R. P.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais, kadangi viso bylos nagrinėjimo metu jie buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitems, logiški, atitinkantys įvykio seką, pagrįsti byloje surinktais rašytiniais įrodymais – tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, patikrinimo aktu, kitų liudytojų T. B., R. S., D. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad provokavimo faktas privalo būti įrodytas, o tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiausiojo teismo 2008-12-16 nutartis Nr. 2A-P-6/2008). Remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, provokacijos faktas byloje nėra įrodytas, nėra nustatyta, jog pareigūnai vykdė provokacijos operaciją, liudytojo T. B. parodymai tik patvirtina, jog A. T. ir R. P. į įvykio vietą važiavo su tiklsu patikrinti galimą nelegalaus dyzelinio kuro laikymo faktą, o forminant patikrinimo aktą, kaltinamasis pats ėmė siūlyti pareigūnams pinigus, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ko, kaip jau aukščiau, minėta, neneigia ir pats kaltinamasis. Tai yra pareigūnai neturėjo tikslo ir nevykdė provokavimo operacijos A. J. atžvilgiu, kaltinamasis, nors įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už tokią veika, primygtinai pats siūlė, o vėliau ir davė pinigus pareigūnams.

Įvertinus išdėstytą, teismas daro pagrįstą išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. J. siūlė duoti ir tą pačią dieną davė 2000 Lt dydžio kyšį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui R. P. ir tyrėjui A. T. už pageidaujamą policijos pareigūnų neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad nurodyti policijos pareigūnai sunaikintų surašytą patikrinimo aktą, grąžintų automobilį ir paimtą dyzelinį kurą. Nusikaltimą A. J. padarė tiesiogine tyčia - jis suprato, kad kyšį kaip neteisėtą atlygį tiesiogiai siūlo, o vėliau ir duoda būtent valstybės tarnautojams - policijos pareigūnams, už jo pageidaujamą policijos pareigūnų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir suprasdamas tokios veikos pavojingą pobūdį, visgi siekė atlikti tokią veiką. Pareigūnai A. T. ir R. P. suvokė, jog jiems yra siūloma duoti kyšį, perspėjo kaltinamąjį, kad už valstybės tarnautojų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaltinamasis, net ir, būdamas pareigūnų įspėtas, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, toliau siūlydamas ir duodamas pareigūnams kyšį.

A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. J. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), ją įvykdė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, todėl daro išvadą, jog jam tikslinga skirti bausmę – areštą. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - penkios 200 litų nominalo kupiūros, kurių serijos Nr. AE0526723, AB9391877, AE1940280, AE4135682, AC5713749 ir dešimt 100 litų nominalo kupiūrų, kurių serijos Nr. AF5452787, AG9845865, AB5743143, AF9801764, AA8822866, AA4661561, AA3517632, AC0266115, AF342710, AB5822825, saugomos Klaipėdos apskrities VPK kasoje, vadovaujantis LR BK 72 str. 4d. 1p., LR BPK 94 str. 1d. 1p. konfiskuotinos, kompaktinis diskas, esantis b.l. 12 voke, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendė:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti keturiasdešimt (40) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti keturiasdešimt (40) parų arešto ir 1 MGL dydžio t.y. 130 litų baudą, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - penkias 200 litų nominalo kupiūras, kurių serijos Nr. AE0526723, AB9391877, AE1940280, AE4135682, AC5713749 ir dešimt 100 litų nominalo kupiūrų, kurių serijos Nr. AF5452787, AG9845865, AB5743143, AF9801764, AA8822866, AA4661561, AA3517632, AC0266115, AF342710, AB5822825, saugomas Klaipėdos apskrities VPK kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, kompaktinį diską, esantį b.l. 12 voke, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.