Kauno apygardos teismo nutartis

2008-02-14 · Civilinė byla Nr. 2A-155-436/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-14
Bylos Nr.
2A-155-436/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
Š. Š.
Ieškovas
H. J. K.
Advokatai
Dana Žvingilienė, Vilma Normantienė
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-155-436/2008
Pirmosios instancijos teismoteisėja Giedrė Jakštienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.10;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,dalyvaujant ieškovo atstovams H. K., advokatei Vilmai Normantienei,atsakovo atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8540-451/2007 pagal ieškovo H. J. K. ieškinį atsakovui Š. Š. dėl iškeldinimo iš patalpų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas H. J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą Š. Š. su visa manta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo antrojo aukšto patalpų, plane pažymėtų indeksais 2-1/4,31; 2-2/5,5; 2-4/35,52; 2-3/7,77; 2-5/22,09; 2-6/11,2; 2-7/9,41; 2-8/8,81; 2-9/13,27; 2-10/13,86; 2-11/34,19+0,77 kv.m., R-8/9,01, kurių unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 175,71 kv.m., esančių (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirmasis ir antrasis aukštai. Ieškovas, jo dukrai sudarius santuoką su atsakovu, žodine sutartimi sutarė, kad atsakovas su ieškovo dukra gyvens namo antrajame aukšte. Rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo. Atsakovo santykiai su ieškovo dukra komplikavosi, vėliau santuoka buvo nutraukta, ir ieškovo dukra persikėlė gyventi į namo pirmąjį aukštą. Antrajame aukšte gyvena tik atsakovas. Ieškovas įspėjo atsakovą ir prašė jį geruoju išsikeldinti iš namo antrojo aukšto, 2007 m. vasario 21 d. per advokato kontorą išsiuntė atsakovui reikalavimą geruoju išsikelti iš namų valdos per vieną mėnesį. Tačiau, suėjus nustatytam terminui, atsakovas patalpų neatlaisvino ir toliau be teisėto pagrindo liko jose gyventi, nemokėdamas mokesčių, susijusių su naudojamo turto išlaikymu. Kadangi atsakovas gera valia išsikelti iš patalpų nesutinka, ieškovas priverstas ginti savo teises teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: iškeldino atsakovą Š. Š. su visa manta iš gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpų, plane pažymėtų indeksais 2-1/4,31; 2-2/5,5; 2-4/35,52; 2-3/7,77; 2-5/22,09; 2-6/11,2; 2-7/9,41; 2-8/8,81; 2-9/13,27; 2-10/13,86; 2-11/34,19+0,77 kv.m., R-8/9,01, kurių unikalus (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 175,71 kv.m.; priteisė iš atsakovo Š. Š. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1000 Lt, turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą, ieškovo H. J. K. naudai bei 9,60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas apsigyveno žodinės panaudos sutarties pagrindu, t.y. ieškovas leido apsigyventi atsakovui su šeima namo, esančio (duomenys neskelbtini) , antrajame aukšte. Iširus ieškovo dukters ir atsakovo santuokai, gyvenamo namo antrajame aukšte gyvena tik atsakovas, kuris geranoriškai nesutinka išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Ieškovo nuosavybės teisė į minėtą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), nėra nuginčyta, namo pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti. Taigi, ieškovas, būdamas ginčo namų valdos savininkas, įgijo teisę ginti savo turtą (CK 1.138 str.). Taip pat teismas nustatė, jog ieškovas vykdė CK 6.642 str. 1 d. reikalavimus ir įspėjo atsakovą dėl pareigos išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Pareiškimas yra išsiųstas atsakovui 2007 m. vasario 21 d., į teismą ieškovas kreipėsi 2007 m. balandžio 26 d., t.y. nepraėjus trims mėnesiams nuo reikalavimo įteikimo atsakovui dienos. Vertinant šį rašytinį įrodymą, teismas taikė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), kadangi teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2007 m. spalio 22 d., teismas laikė, jog nuo reikalavimo įteikimo dienos praėjo ne trys mėnesiai, ir atsakovas galėjo iš ieškovui priklausančių patalpų išsikelti geranoriškai. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad šioje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio, t.y. nebuvo reikalavimo dėl atsakovo įdėtų lėšų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą, namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovas turėjo nuostolių, kurie susidarė įsigyjant namų valdą, ją remontuojant ir prižiūrint, jis turi teisę šiuos nuostolius išsiieškoti iš ieškovo, įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, bylą palikti nenagrinėtą, pašalinti iš sprendimo motyvuojančios dalies teiginį, kad atsakovas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno žodinės panaudos sutarties pagrindu, priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidus tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nurodo, kad minėtoje įstatymo normoje numatyto įspėjimo iš ieškovo nėra gavęs. 2007 m. vasario 23 d. įspėjimas, kurį atsakovui atsiuntė advokatas D.Jurgutis, negali būti laikomas tinkamu įspėjimu, nes advokato pateiktoje atstovavimo sutartyje tokių įgalinimų jis neturėjo. Be to, įspėjimas gautas 2007 m. vasario 23 d., o į teismą ieškovas kreipėsi 2007 m. balandžio 26 d., t.y. ieškovas pažeidė trijų mėnesių terminą, numatytą CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str.). Minėtas trijų mėnesių terminas yra privalomas, todėl taikyti CK 1.5 straipsnio nuostatų nebuvo jokio teisinio pagrindo.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas iš ieškovui priklausančių patalpų galėjo išsikelti geranoriškai. Teisme atsakovas nurodė, kad būtų tai padaręs, jeigu ieškovas būtų laiku kompensavęs jam dalį lėšų, įdėtų į 2-ojo buto įrengimą, bei grąžinęs sumokėtus rankpinigius buvusiems valdos bendraturčiams. Apeliantas nurodo, kad ieškovas su dukra žadėjo nupirkti jam butą, todėl jais pasitikėdamas, atsakovas nepateikė šioje byloje priešieškinio, o kitoje byloje sutiko nutraukti santuoką su ieškovo dukra bendru sutikimu, nereiškiant pretenzijų į santuokos metu įdėtas lėšas.

3. Teismas pažeidė CPK 263, 185 straipsnių nuostatas, nes sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas apsigyveno ginčo patalpose žodinės panaudos sutarties pagrindu. Šios aplinkybės nenurodė ir neįrodinėjo net pats ieškovas. Apeliantas nurodo, kad jis jungtinės veiklos sutarties pagrindu susitarė su ieškovu pirkti ginčo valdą ir kiekvienas susiremontuoti sau priklausančią dalį, tą jie ir vykdė, ką patvirtino ir liudytojai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip panaudos sutarties civilinius teisinius santykius, nes ieškovas niekada neneigė, kad leido atsakovui gyventi namo antrajame aukšte, nes tuo metu jis buvo ieškovo žentas. Nutrūkus ieškovo dukters ir atsakovo santuokai, atsakovas toliau siekė gyventi ieškovui priklausančioje nuosavybėje, tačiau niekada nevykdė pareigos išlaikyti ir saugoti jam perduotą turtą, nedarė pastato kapitalinio remonto, nemokėjo mokesčių, nors CK 6.636 straipsnis jam tokią pareigą numatė. Be to, teismas, spręsdamas CK 6.636 straipsnyje numatyto termino taikymą, įvertino aplinkybę, kad po ieškinio pateikimo iki sprendimo priėmimo praėjo 6 mėnesiai, per kuriuos atsakovas gavo pilną informaciją, kad ieškovas su juo sutartį nutraukia. Iki rašytinio įspėjimo pateikimo, ieškovas ne kartą atsakovo yra prašęs išsikraustyti iš minėtų patalpų. Kadangi žodiniai prašymai nedavė rezultato, ieškovas kreipėsi į advokatą, kad pastarasis įspėtų atsakovą, nors esant sudarytai žodinei sutarčiai, pakankamas yra ir žodinės formos įspėjimas. Įvertindamas šias aplinkybes, teismas pagrįstai taikė CK 1.5 straipsnio nuostatas ir netaikė formalaus reikalavimo dėl trijų mėnesių įspėjimo termino. Nežiūrint į tai, kad atsakovas nebuvo pareiškęs savarankiško reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo liudytojų parodymais, kurie buvo paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Ieškovas pateikė teismui 2000 m. birželio 26 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria jis įsigijo pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Iki šios sutarties pasirašymo, 2000 m. gegužės 8 d. ieškovas sudarė avansinio mokėjimo sutartį, pagal kurią už perkamą turtą (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo pardavėjams 5000 JAV dolerių avansą. Pasirašius pirkimo pardavimo sutartį ieškovo nuosavybės teisės į įsigytą turtą buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys byloje nebuvo paneigti. Nors apeliantas skunde nurodė, kad su ieškovu buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų šalių susitarimą dėl tokios sutarties sudarymo ir vykdymo. Ieškovas nurodo, kad jokios jungtinės veiklos sutarties su atsakovu nėra sudaręs, turtą pirko už savo šeimos asmenines lėšas. Atsakovas niekada nedirbo ir neturėjo lėšų turto įsigijimui.

Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nustatyta, jog 2000 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šis turtas nekilnojamojo turto registre registruotas ieškovo vardu. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Tokiu būdu ieškovas yra nurodyto gyvenamojo namo savininkas ir turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovui įsigijus nurodytą gyvenamąjį namą, antrajame namo aukšte apsigyveno ieškovo dukra ir jos sutuoktinis – nagrinėjamos bylos atsakovas. 2000 m. lapkričio 16 d. atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo name. Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Vadinasi atsakovas ginčo patalpose apsigyveno ieškovui sutikus. Pagal šias faktines aplinkybes tarp namo savininko - ieškovo ir patalpų naudotojo - atsakovo atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Rašytinio susitarimo dėl patalpų naudojimosi sąlygų šalys nesudarė. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas naudojasi gyvenamosiomis patalpomis žodinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindu. Iširus ieškovo dukros ir atsakovo šeimai, ieškovas pareikalavo, jog atsakovas atlaisvintų patalpas. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje V. R. v. E. S., L. S. civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą. Įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Iš bylos įrodymų matyti, jog įspėjimas atsakovui dėl patalpų atlaisvinimo buvo įteiktas 2007 m. vasario 23 d. Įspėjimas atsakovui įteiktas registruotu laišku per advokatą. Toks įspėjimo įteikimo būdas yra tinkamas. Į teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo ieškovas kreipėsi 2007 m. balandžio 26 d., t.y. nesilaikydamas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo termino. Tačiau trijų mėnesių trukmės įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą nesilaikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas formaliu, šioje byloje neturinčiu esminės įtakos ginčo išsprendimui. Nustatyta, jog atsakovas iki šiol gyvena ginčo patalpose, todėl įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukėlė, nes jis ir suėjus trijų mėnesių terminui neatlaisvino patalpų. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Kaip jau minėta, įspėjimas atsakovui įteiktas 2007 m. vasario 23 d., taigi panaudos sutartis baigėsi 2007 m. gegužės 23 d. ir nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovas neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių. Byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo atsakovui naudotis ieškovui priklausančiomis patalpomis. Dėl to ieškovas kaip patalpų savininkas įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės teisės (CPK 185 straipsnis), tiek materialinės teisės (CK 6.629, 6.642 straipsniai) normas, jų nepažeidė ir pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo. Todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo Š. Š. ieškovui H. J. K.1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Birutė BobrelLeonas Jachimavičius