Marijampolės apylinkės teismo nutartis

administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. eII-105-503/2025;

2025 m. rugpjūčio 4 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą sprendimą atstovui Deividui Markinui, pareiškėjui A. A., Ž. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025 m. balandžio 30 d. procesinio sprendimo, - nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, Nr. 64-ANR_K-14282-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-04-30 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (toliau - Institucija) priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25269184302.

- tyrėjas nurodė, kad peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą ir pamatė, kad „automobilis „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja dviratininkui iš paskos, artėdamas prie dviratininko, traukiasi link siauros ištisinės linijos, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir aplenkia dviratininką, pasirinkdamas saugų atstumą, kad jo nekliudytų. Aplenkus dviratininką, šis pasuko į dešinę, pasitraukė į kelkraštį ir sustojo. “

Tačiau vaizdo įrašo apžiūra neobjektyvi ir atskleidžianti tyrėjo išankstinę nuostatą:

1) automobilis „traukiasi link siauros ištisinės linijos“- niekur jis nesitraukia, kiek matyti vaizdo įraše, visą laiką važiuoja apie 15-20 cm nuo priekinio kairio rato iki ištisinės linijos;

2) vairuotojas „aplenkia dviratininką, pasirinkdamas saugų atstumą, kad jo nekliudytų“. Tyrėjas tik pažiūrėjęs vaizdo įrašą konstatavo - lenkė dviratį saugiu atstumu. Tyrėjui esminis kriterijus - nekliudė dviračio, vadinasi lenkė saugiai. KET 126 punkto reikalavimai nei vairuotojui, nei tyrėjui negalioja. Akivaizdu, šoninio atstumo lenkimo metu nustatymas yra tik nieko nelemiantis formalumas.

3) „automobiliui aplenkus dviratininką, šis pasuko į dešinę, pasitraukė į kelkraštį ir sustojo“. Šiuo atveju tyrėjas vertinimų nepateikia ir dviratininko veiksmų nesieja su ką tik vykusiu automobilio lenkimu. Reiktų suprasti, dviratininkas tiesiog natūraliai, dėl asmeninių priežasčių išvažiavo į kelkraštį.

Būdamas objektyvus, tyrėjas pastebėtų, kad dviratininkas į dešinę suko staiga ir staigiai stabdė- girdimas stabdžių garsas, matoma rato čiuožimo žymė ant žvyruoto kelkraščio, kad rodo, kad tai nebuvo šiaip sau sustojimas, bet savisaugos reakcija į nesaugų lenkimą.

- automobilis kairio posūkio nerodo, jis lenkti neketina, o tiesiog važiuoja savo trajektorija;

- po lenkimo iš paskos važiuoja transporto priemonės viena po kitos - dviratininkui susimėčius ir pasukus ne link kelkraščio, bet į kelio vidurį, jis tiesiog papultų iš paskos važiuojantiems automobiliams po ratais.

- tyrėjas automobilio vairuotojo neapklausė. Akivaizdu, kad tyrėjas nuo tyrimo pradžios turėjo nuostatą dėl procesinio sprendimo, todėl net „netrukdė“ vairuotojo dėl tokio menkniekio, kaip dviratininko lenkimas.

1) Tyrėjo matavimai yra netikslūs. Pagal standartą krašto kelio eismo juostos plotis yra 3,50 m, tyrėjas dirbtinai didina eismo juostos plotį, tam kad padidėtų šoninis atstumas. Automobilio plotis, remiantis neįvardinamais „viešais duomenimis“ yra 1,86 m. Tyrėjas turėtų nurodyti šaltinį arba paprasčiausiai automobilį išmatuoti- visą plotį su veidrodžiais, nes kontaktas su automobilio veidrodėliais sukelia tokias pat pasekmes, kaip ir su bet kuria kita kėbulo dalimi. Jo viešais duomenimis, automobilio Opel Insignia su šoniniais veidrodžiais yra 2,084 m.

2) Tyrėjo skaičiavimai yra absurdiški: „šoninis atstumas buvo 1,5 m“. Jau žiūrint vaizdo įrašą matyti, kad automobilis lenkimo metu yra prie pat dviratininko, pasiekiamas ranka. Tik iškraipydamas duomenis tyrėjas atranda 1,5 m atstumą.

Tyrėjas imitavo skaičiavimus, tam, kad pagrįstų išankstinę nuostatą - „aplenkė dviratininką pasirinkdamas saugų atstumą“. Būtent, nes siekiant nustatyto šoninį lenkimo atstumą reikia nustatyti kelio dalies, kurioje yra transporto priemonės, plotį ir iš jo atimti lenkiančios ir lenkiamos transporto priemonių plotį. Tyrėjas dviratininką laiko dvimačiu objektu - 0,00 m pločio linija, kas neatitinka realybės.

3) tyrėjo taikytas skaičiavimo ir dviratininko padėties kelyje nustatymo metodas rodo, kad jis arba nesuvokia sąvokos „važiavo dviračiu“ arba tyčia ją traktuoją absurdišku būdu.

Jis (A. A.) priverstas aiškinti savaime suprantamus dalykus. Dviratis yra dviratė transporto priemonė, turinti du, vienoje plokštumoje, vienas paskui kitą išsidėsčiusius ratus. Kai nurodė, kad „važiavau važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 20 cm atstumu iki siauros brūkšninės linijos“, tai savaime aišku norėjo pasakyti, kad dviračio ratai riedėjo eismo juostoje, 20 cm atstumu nuo linijos, jai lygiagrečiai. Dviratininko plotis ir ,atitinkamai, kontaktiniai paviršiai, tokiu atveju yra išsidėstę simetriškai į abidvi puses nuo ratų riedėjimo linijos. Kadangi bendras jo, kaip dviratininko plotis yra 0,80 m., atitinkamai po 0,40 m. nuo minėtos linijos į abidvi puses. Taigi, jo važiuojamojoje dalyje užimamas plotis yra 0,20 +0,40 lygu 0,60 m, o ne kaip vertino tyrėjas- 0,20 m.

- tyrėjas perrašė ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir be jokių motyvų konstatuoja: tikslinga administracinę teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėjas vairuotojo veiksmuose nematė absoliučiai jokio KET pažeidimo.

Tyrėjo tokias išvadas galėjo padaryti tik tendencingai vertindamas ir iškraipydamas faktines aplinkybes.

Nežiūrint to, kad tyrėjas nieko tiesiogiai nepasisakė apie dviratininko galimus KET pažeidimus, tačiau kurdamas hipotetinę realybę teikė užuominas apie galimybę, kad dviratininkas važiavo ne tinkamoje vietoje, todėl būtina teisiškai įvertinti ir dviratininko veiksmus.

Jis dviračiu važiavo šviesiu paros metu, dėvėdamas ryškios spalvos dviratininko švarkelį, dviračio gale veikė raudonos spalvos, mirksintis žibintas, dėvėjau dviratininko šalmą. Apranga ir ekipiruotė, saugumo sumetimais, viršijo KET 56 punkto reikalavimu.

KET nekelia jokių reikalavimų dviratininko pozai. Vienintelis reikalavimas- bent vieną ranka laikyti vairą. Bet kokie kitų eismo dalyvių išvedžiojimai dėl dviratininko pozos yra nepagrįsti teisės aktais ir logika: plentinio dviračio (nepažeidžiant KET reikalavimo vairą laikyti bent viena ranka) nepasilenkus neįmanoma vairuoti.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Kelyje, kuriame fiksuotas šis įvykis, kelkraščio, dengto asfalto ar betono danga nėra, todėl dviratininkas privalo važiuoti dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. KET nenumato kiek centimetrų nuo eismo juostos krašto atitinka reikalavimą kuo arčiau. Numatyta išlyga- kai reikia apvažiuoti kliūtį, galima važiuoti ir ne kuo arčiau dešinės eismo juostos krašto. Atsižvelgiant į konkrečių kelių kokybę, protingumo principą, mano pasirinktas 20 cm atstumas atitinka KET reikalavimus.

KET nenumato tikslių kelio dalių apibrėžimų. Kelio dalys ir konstrukcija aiškiai ir schematiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2002 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 IX skirsnyje, 7 lentelė: krašto keliai, III kategorija: dvi eismo juostos po 3,50 m, kraštuose po 0,50 m pločio kraštines saugos juostas, už jų- 1,50 m kelkraščiai.

Atitinkamai minėtiems reikalavimams, važiavau dviračiu apie 20 cm atstumu iki siauros linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Eismas vyksta eismo juostose. Saugos juosta eismas nevyksta - nei dviračių, nei automobilių.

KET nenumato kiek važiuojamosios dalies eismo metu gali užimti dviratininkas. Tai numato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-93 3 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punktas: projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, 2 paveikslėlis: 1,00 m.

Jis (A. A.) Esu atlikęs matavimus, nustatė, kad važiuodamas dviračiu plačiausioje vietoje yra apie 0,8 m. pločio. Kadangi važiavo apie 20 cm nuo eismo juostos krašto, atitinkamai eismo juostoje užėmė apie 0,60 m, tai yra, 0,40 m mažiau, nei teisės aktais suteiktas gabaritas.

Taigi, jo dalyvavimas eisme buvo teisėtas, atitinkantis KET reikalavimus, rūpinantis savo bei kitų eismo dalyvių saugumu. Buvo dėmesingas ir paslaugus automobilių vairuotojams, savo interesų sąskaita, kelyje užimdamas mažesnį gabaritą, nei jam suteikia LR teisės aktai.

Tiriamo įvykio kontekste, administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą taikoma tuo atveju, kai vairuotojas įvykdo vieną iš alternatyvių veikų, tai yra, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: I) ar vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus; II) ar bent vienas iš įvykdytų KET pažeidimų sukėlė pavojingą situaciją; III) ar yra vairuotojo kaltė dėl pavojingos situacijos sukėlimo.

I) automobilio Opel Insignia, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus:

1) atliko dviratininko lenkimą, nesilaikydamas KET 136 reikalavimų - prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, ar (136.3. p.) lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; (136.4. p.) neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės - dviračio (136.5. p.) ir dviratininką lenkė mažesniu nei kaip 1,5 m šoniniu atstumu (126 p.).

Pastebėtina, kad KET 126. punktas numato imperatyvius reikalavimus vairuotojui lenkiant dviratininką: tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Įstatymas numato minimalų šoninį atstumą, kuris minimaliai atitinka lenkiamo dviratininko eismo saugumo poreikius. Vairuotojui nesuteikiamos jokios išlygos ar dispozicija šio reikalavimo nepaisyti ar jį mažinti savo nuožiūra.

2) vairuotojas (KET 9 p.) nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Tai yra, vairuotojas, ignoravo dviratininko saugumo poreikius ir važiavo pro pat jį.

3) nerodė posūkio signalo, kaip to reikalauja KET 82.2 punktas.

II) ar įvykis sukėlė pavojingą situaciją.

Pavojinga situacija aiškiai apibrėžta ANK 420 straipsnio 1 dalyje: tai toks KET pažeidimas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad dėl automobilio lenkimo buvau priverstas staigiai sukti į dešinį kelkraštį, balansuoti, stabdyti, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytas nusižengimo pasekmes. Be to, visa situacija vyko esant intensyviam eismui.

Vairuotojo įvykdyti pažeidimai neabejotinai buvo pavojingi dviratininkui. Dviratininko kliudymas net ir 70 km/h greičiu galėjo sukelti sunkias pasekmes. Bet kuriuo atveju, nei vienas eismo dalyvis neturi teisės rizikuoti kito žmogaus sveikata ar gyvybe.

III) Vairuotojo kaltės forma.

Tyrėjas galimo pažeidėjo neapklausė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Opel vairuotojas visiškai be jokios priežasties, vietoj to, kad pristabdytų ir privažiavęs punktyrinę liniją ir atsilaisvinus priešpriešinei eismo juostai, dviratininką lenktų ne mažesniu nei 1,5 m šoniniu atstumu, pasirinko važiuoti pro pat dviratininką, taip keldamas jam pavojų, taip akivaizdžiai neigdamas kito eismo dalyvio saugumo poreikį. Nenustatyta, kad vairuotojas tyčia važiavo arti dviratininko, norėdamas jį kliudyti, priešingu atveju reikėtų kalbėti apie pasikėsinimą nužudyti arba bent jau chuliganišką vairavimą (ANK 420 straipsnio 2 dalis).

ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Kaip jau nurodžiau, tyrimas nebuvo objektyvus.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.

Tyrėjas skaičiavimus atliko tendencingai, duomenis iškraipydamas pažeidėjo naudai.

Skaičiuojant objektyviai, remiantis faktiniais duomenimis: eismo juostos plotis yra 3,50 m, automobilio plotis 2,084 m ( visas automobilio plotis dešinėje eismo juostoje); aš su dviračiu eismo juostoje užėmiau 0,60 m. Atitinkamai, šoninis atstumas lenkimo metu buvo: 3,50 - 2084 -0,60 lygu 0,816 m.

Abejojant jo (A. A.) matavimais ir skaičiavimais, juos turėtų atlikti autotechninių tyrimų specialistas, o ne tendencingą požiūrį į dviratininko saugumą eisme demonstruojantis tyrėjas.

Taigi, remdamasis aplinkybėmis kurias jis betarpiškai stebėjo, bei kurias patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, jis teigia, kad vairuotojas grubiai pažeidė KET reikalavimus: neleistinai ir pavojingai jį lenkė sukeldamas realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, už ką jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucija procesinį sprendimą nutraukti administracinį tyrimą priėmė akivaizdžiai vengdama vykdyti ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes - net neatlikdamas elementarių tyrimo veiksmų, ignoruodamas aiškius duomenis apie pažeidimus (pvz.: dėl leistino greičio viršijimo)

Pateiktus duomenis institucija vertino pažeisdama ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus: rėmėsi tik išankstiniu asmeniniu vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu. Tyrėjas ignoravo faktines aplinkybes bei įstatymų, KET reikalavimus, todėl nutarimas nutraukti tyrimą yra neteisėtas ir naikintinas.

Vadovaudamasis ANK 621-623 straipsniais bei išdėstytomis aplinkybėmis, Teismo prašo: panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK 2025-04-30 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Šiame atstovė nurodė, jog su A. A. skundu nesutinka. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį pavojinga situacija laikytina, kai eismo dalyviai siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko, o gerų vairavimo įgūdžių neturėjimas (nuvažiavimas į kelkraštį) ar natūralus vėjo gūsis nėra sukeltos pasekmės ir nekvalifikuoja administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Sutiktina A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir grąžinant bylą tyrimui atlikti. Institucijos nuomone, 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė. Iš esmės pakartojo jame nurodytas aplinkybes. Prašė skundą tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdyje skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios institucijos atstovas sutiko, jog byla būtų grąžinta Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

Ž. G. iš esmės nurodęs, atsakė, kad ji 2025 m. kovo 28 d. apie 18.00 val., vairavo automobilį Opel, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kelyje Kaunas – Šakiai. Vairuodamas minėtą automobilį matė, kad iš dešinės pusės važiuoja dviratininkas. Kiek dviratininkas užėmė važiuojamosios kelio dalies nurodyti negali, nes nepamena. Šį jis, vairuotu mintu automobiliu, aplenkė saugiu atstumu. Jis, vairuotu automobiliu, lenkdamas minėtą dviratininką, pavojingos situacijos šiam nesukėlė. Nepastebėjo, jog, šio lenkimo metu, minėtas dviratininkas staigiai pakeitė judėjimo greitį, kryptį arba ėmėsi kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti.

Skundas tenkinamas.

Pagal A. A. skunde aprašytas aplinkybes bei jo teisme duotus paaiškinimus, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės atsiliepime į skundą aprašytas aplinkybes, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovo teisme duotus paaiškinimus, Ž. G. teisme duotus paaiškinimus, nustatyta, kad 2025-03-30 per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų mano saugumui, būtent: 2025-03-28 apie 18.00 val. važiuojant dviračiu keliu Šakiai- Kaunas jį lenkė automobilis Opel pilkos spalvos, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Automobilis jį lenkė itin nesaugiai- pravažiavo pro pat jį, apie 70 -80 cm atstumu, nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Dėl netikėtumo ir oro srauto jį sumėtė ir jis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus ir šviesią atspindinčią liemenę, dviračio gale degė raudonas žibintas. Vertinant atstumą tarp kontaktinių paviršių, eismo situaciją, toks automobilio vairavimas neabejotinai buvo pavojingas jo sveikatai ir gyvybei. Iki įvykio jis keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 20 cm atstumu iki siauros brūkšninės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715, kurio vaizdo įrašą pateikia. Vertinant vaizdo įrašą prašė atkreipti dėmesį, kad kamera yra su stabilizatoriumi ir filmuoja plačiu kampu. Prašė: 1) jį pripažinti nukentėjusiuoju; 2) pripažinti civiliniu ieškovu 98 Eur sumai dėl neturtinės žalos, bei užtikrinti žalos atlyginimą; 3) asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą; 4) išsamiai jį informuoti apie proceso eigą, pateikiant dokumentų kopijas.

Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

2025-04-30 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK pareigūnė nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad Ž. G. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. A. A. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, skundą paduodamas per Vilkaviškio policijos komisariatą.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikti veiksmai : 2025-03-28 sudaryta eismo įvykio vietos schema, 2025-03-30 apklaustas A. A., 2025-04-15 apklaustas Ž. G..

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.

Pagal A. A. pateiktus pirminius (kartu su pareiškimu) duomenis, bei jo bei Ž. G. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pagal anksčiau aprašytus tyrimo metu surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad tyrėja, turėdama galimybę, esant būtinumui, neatliko nesubraižė išsamios, - dviratininko, automobilio judėjimo, šių padėčių lenkimo metu prasme, schemos. Be to, neabejotina, kad minėtą nusižengimą tiriantis pareigūnas turėjo teisę atlikti parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, kreiptis į specialistą dėl išvados, ar paskirti ekspertizę. Be to, administracinio nusižengimo byloje, neišreikalautas iš A. A. tolimesnis įvykio vaizdo įrašas įvykio vietoje. Šiuo atveju nespręsta, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, fiksuojant transporto priemonės lenkimo pradžios ir pabaigos vietą, kartu subraižant kelio vietos schemą. Kaip minėta, tikslinga spręsti klausimą, - administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą siųsti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ar kitai tinkamai įstaigai, ar ekspertui, ar specialistui, dėl lenkiančios transporto priemonės padėties kelyje ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymo, iš vaizdo įrašo.

Esant nepanaikintiems prieštaravimams tarp A. A. ir Ž. G. paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, esant galimybei tai padaryti atlikus anksčiau minėtus tyrimo veiksmus, ir tik atlikus tyrimo veiksmus galima spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo/netaikymo. Pagal šias aplinkybes išvadas, teismas sprendžia, kad skundas pagrįstas, nes pareigūnui reikia atlikti palyginus didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025-04-30 procesinį sprendimą, - nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.