- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- AS-1189-556/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04068-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. U., J. K., Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, A. V. G., D. O.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilnaus miesto savivaldybės taryba Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. U., J. K. (J. K.) įstatyminės atstovės R. K. ir G. Š. įstatyminės atstovės K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, A. U., A. V. G. (A. W. G.), D. O. įstatyminio atstovo A. O. (A. O.), J. K. įstatyminės atstovės R. K. ir G. Š. įstatyminės atstovės K. Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Vilniaus Lazdynų vidurinės mokykla, A. U., A. V. G., D. O. įstatyminis atstovas A. O., J. K. įstatyminė atstovė R. K. ir G. Š. įstatyminė atstovė K. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 9 eilutę; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.5, 2.5, 3, 4, 4.1–4.4 punktus.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 9 eilutės galiojimą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.5, 2.5 ir atitinkamai 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 punktų galiojimą.
Pareiškėjai paaiškino, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jei bus vykdomi skundžiami sprendimai, negalės būti sukomplektuotos 11 ir 12 klasės Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje ir vaikai praras galimybę mokytis pasirinktoje mokykloje, bus pažeistos tėvų ir vaikų teisės pasirinkti mokyklą, kurios jau pradėtos realizuoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą. Teismas netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).
Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012). Ginčijamais sprendimais nuspręsta įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką ir iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą. Pertvarkius Lazdynų vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą, joje nebus formuojamos 11–12 klasės. Pagal ABTĮ 92 straipsnį, skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Įrodymus dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo. Išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjams palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas, nenustatyta. Tuo tarpu atsakovams palankaus sprendimo atveju, jeigu būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, mokyklų pertvarkos procesas būtų be pagrindo sustabdytas, tokiu būdu būtų pažeista interesų pusiausvyra, savivaldybė negalėtų užtikrinti tinkamo švietimo organizavimo ir to priežastimi būtų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.
III.
Pareiškėjai A. U., J. K. įstatyminė atstovė R. K. ir G. Š. įstatyminė atstovė K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 9 eilutės galiojimą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.5, 2.5 ir atitinkamai 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 punktų galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nemotyvuota, nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Teismas visiškai nemini ir nepaneigia pareiškėjų nurodytų motyvų, nurodytų skunde ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo: (a) Įgyvendinus skundžiamus tarybos sprendimus, kurių įvykdymas numatytas 2015 m. rugpjūčio 31 d., negalės būti sukomplektuotos 11 ir 12 klasės; (b) Pareiškėjai vaikai praras galimybę mokytis pasirinktoje mokykloje jau nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.; (c) Bus pažeistos tėvų ir vaikų teisės pasirinkti mokyklą, kurios jau yra pradėtos realizuoti (vaikai ir tėvai jau pasirinko Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą, tačiau nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pasirinkimo realizavimas bus neįmanomas); (d) Dvyliktokai turės keisti mokyklą ir mokytis pagal kitus (kitų mokyklų) dvimečius ugdymo planus, kas gali neigiamai atsiliepti jų galutiniams (brandos egzaminų) rezultatams; (e) Vaikai paskubomis keisdami mokyklą, likus mažiau nei vienam mėnesiui iki naujų mokslo metų pradžios, nepagrįstai patirs stresą ir bus pažeistas jų teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie seniai pasirinko ir žino; (f) Dėl sumažėjusio darbo krūvio (nelikus 11-12 klasių) reikės mažinti mokyklos pedagoginį personalą. Pareiškėjų argumentai ir motyvai (kurių teismas skundžiamoje nutartyje nei mini, nei paneigia) paneigia teismo argumentus, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiama interesų pusiausvyra, nes pareiškėjų interesai faktiškai nebeužtikrinami. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones atsakovų teisėms ir interesams įtakos praktiškai nebus. Atsižvelgiant į nurodytą 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909, mokyklų pertvarkymo data nukelta į 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl atsakovas nėra įpareigotas įstatymo pakeitimus įgyvendinti anksčiau. Tuo atveju jei pareiškėjų skundas būtų atmestas, atsakovai galės tęsti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, todėl proporcingumo principas ir viešasis interesas pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones nebus pažeistas. Priešingai, nei nurodė teismas, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, savivaldybė galės užtikrinti tinkamą švietimo organizavimą – švietimo paslaugos bus teikiamos kaip ir anksčiau, moksleiviai 11-12 klases lankys Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje. Pažeidžiama konstitucinė precedento sistema kitose bylose, nagrinėjamose tame pačiame, tos pačios instancijos, Vilniaus apygardos administraciniame teisme: (1) dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą (bylos Nr. I-10500-580, 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis) ir (2) dėl Vilniaus centro vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą (bylos Nr. I-10570-784/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis) analogiškos reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo pritaikytos ir sustabdytas 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 atitinkamų dalių galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad esant analogiškoms situacijoms (pareiškėjams palankaus sprendimo atveju) pareiškėjų Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos moksleivių teisės ir teisėti interesai bus negrįžtamai pažeisti, o kitų mokyklų moksleivių (Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, Vilniaus centro vidurinės mokyklos) teisės bus apsaugotos. Taip bus pažeisti konstituciniai asmenų lygybės prieš įstatymą ir vienodo teisės taikymo principai. Skundžiamas Tarybos sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas negrįžtamai pažeis pareiškėjų teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.
Atsakovas nurodo, kad LVAT, vertindamas reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumą analogiškoje byloje (2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje AS-1179-146/2015), konstatavo, jog nėra jokio pagrįsto pagrindo stabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 9 eilutės ir 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ dalių galiojimą. Minėtoje administracinėje byloje teismas netaikė reikalavimų užtikrinimo priemonių ir nestabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 9 eilutės bei 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ dalies dėl Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galiojimo. Vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 3 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kartu akcentuoja, kad LVAT dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrįstumo sprendė ir kitose su Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarka susijusiose bylose (2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS-1181-146/2015; Nr. AS-1183-146/2015; AS-1182-520/2015; AS-1188-624/2015). Taigi LVAT praktika tokio pobūdžio bylose jau yra susiformavusi ir nėra visiškai jokio pagrindo nukrypti nuo sukurto teismo precedento. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat taiko naujausią praktiką tokio pobūdžio bylose. Sprendimas nekomplektuoti 11 ir 12 klasių Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje 2015/2016 mokslo metams vidurinio ugdymo programos neakreditavimo atveju buvo priimtas 2015 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2322. Šis Tarybos aktas pareiškėjų apskųstas nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybė papildomai 2015 m. balandžio 16 d. raštu Nr. A51-38307/15 informavo Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą apie Tarybos sprendimą nekomplektuoti 11 ir 12 klasių bei paprašė mokyklos administracijos supažindinti su minėtu Tarybos sprendimu Nr. 1-2322 mokyklos mokinius, jų tėvus, mokytojus. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai apie 11 ir 12 klasių nekomplektavimą 2015/2016 mokslo metams žinojo, todėl turėjo pakankamai laiko surasti naujas mokymosi įstaigas ir pasiruošti artėjančiai mokyklos pertvarkai be streso ir skubėjimo. Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla faktiškai yra įgyvendinusi skundžiamą 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1-127 – Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos nuostatai yra pasirašyti ir teiktini Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui, klasių auklėtojai buvo įpareigoti informuoti apie mokyklos pertvarką kiekvieną mokinį raštu, o skelbimas apie mokyklos pertvarką ir pavadinimo keitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas 2015 m. rugpjūčio 28 d. Taigi mokykla faktiškai jau įgyvendino skundžiamą sprendimą Nr. 1-127.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai A. U., J. K. įstatyminė atstovė R. K. ir G. Š. įstatyminė atstovė K. Š. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl administracinių aktų –Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“, dalių dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 9 eilutės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.5, 2.5 ir atitinkamai 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 punktų galiojimo laikiną sustabdymą.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad nesustabdžius ginčijamų sprendimų dalių galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo manyti, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1179-146/2015, išnagrinėjęs reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės analogiškoje situacijoje, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 dalies ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 dalies dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galiojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).
Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS-1179-146/2015 pažymėjo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas, pareiškėjų interesai gerokai nusvertų viešuosius interesus, kas nagrinėjamu atveju inter alia prieštarautų teisingumo principui. Tai, kad Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą, buvo numatyta dar 2005 m. (2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-981 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo” 1 priedo 137 eilutė). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pritaikius pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti sutrikdyta nuosekliai ir ilgą laikotarpį pagal galiojančius (nenuginčytus) teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka.
Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1183-146/2015, kurioje taip pat buvo prašyta sustabdyti tų pačių ginčijamų administracinių aktų dalių galiojimą, teisėjų kolegija konstatavo, jog Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla, taip pat kaip ir Vilniaus centro vidurinė mokykla, Vilniaus Levo Karsavino vidurinė mokykla, Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinė mokykla, Vilniaus Senamiesčio vidurinė mokykla, Simono Konarskio vidurinė mokykla, negavo vidurinio ugdymo programos akreditacijos (2015 m. liepos 2 d. aiškinamasis raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas), todėl sustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimą, tačiau vėliau netenkinus pareiškėjų skundo, susidarys situacija, kai ši mokykla faktiškai turės 11–12 klases, tačiau negalės vykdyti viduriniojo ugdymo programos, t. y. neturės teisinio pagrindo turėti ir mokyti 11–12 klasių moksleivių. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau teismui pareiškėjų skundo netenkinus, tokia situacija lemtų, kad nepasibaigus mokslo metams šių klasių mokiniai turės būti perkeliami į kitas mokyklas, tačiau jokia mokykla iškart nebūtų tinkamai pasiruošusi priimti šių mokinių (personalo, inventoriaus trūkumas ir kt.). Be to, ir patys mokiniai susidurtų su mokslo programos tęstinumo problema – dalį vidurinio ugdymo šie mokiniai gautų vienoje mokykloje pagal vieną programą, kitą dalį – kitoje mokykloje. Vadinasi, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų. O, kaip minėta, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Paminėtoje administracinėje byloje Nr. AS-1183-146/2015, pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumentų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovo sprendimai 11-os ir 12-os klasės mokiniams sukels itin žalingas pasekmes, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog, kaip matyti iš į bylą pateikto 2015 m. gegužės 25 d. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus rengto pasitarimo mokyklų tinklo pertvarkos klausimais protokolo Nr. A-17-632/15(3.1.13-KS), Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, Vilniaus centro vidurinės mokyklos, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos 12-ųjų klasių mokiniams nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. leista tęsti mokslą šių vidurinių mokyklų patalpose su juos mokiusiais mokytojais, t. y. jiems leista pabaigti tą pačią vidurinio ugdymo programą. Taigi pareiškėjų argumentas, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai (tėvai ir mokiniai) skubotai turės ieškoti galimybių savo vaikus leisti į kitas mokyklas, esančias toli nuo jų gyvenamosios vietos, nepagrįstas.
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tinkamas su mokyklų pertvarka susijusių teisės aktų įgyvendinimas taip pat paliečia ir kitų (ne tik Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos) mokyklų interesus: vykdant minėtą mokyklų pertvarką dėl mokinių skaičiaus pasikeitimo mokyklos turi spręsti personalo, reikalingo inventoriaus ir kitus klausimus. Todėl vienoms mokykloms netinkamai įvykdžius pertvarką, nukentėtų tų mokyklų interesai, kurie pertvarką vykdė tinkamai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo reikalavimo užtikrinimo, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009).
Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla iš esmės yra įgyvendinusi skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1-127 – Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos nuostatai yra pasirašyti ir teiktini Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui, o skelbimas apie mokyklos pertvarką ir pavadinimo keitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas 2015 m. rugpjūčio 28 d.
Pasisakant dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumento, kad teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nemotyvuota, atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje akcentuojama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (ABTĮ 86 str. 2 ir 3 d., 87 str. 4 d.) nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis: 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009, 2011 m. rugsėjo 12 d. Nr. A662-2801/2011, 2012 m. lapkričio 30 d. Nr. A556-2691/2012, 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. A556-2311/2013 ir kt.). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjų A. U., J. K. įstatyminės atstovės R. K. ir G. Š. įstatyminės atstovės K. Š. atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. U., J. K. (J. K.) įstatyminės atstovės R. K. ir G. Š. įstatyminės atstovės K. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.